Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

kos veiksnius. Tarp jø pastaruoju metu iðsiskirianepaisymas atsargiai veþti vaikusautomobiliais, kai nesinaudojama bûtinaáranga (këdutëmis, tvirtinimo dirþais) ir dëlto per autoávykius itin tragiðkai nukenèiamaþieji keleiviai. Pastebime dar vienà nelinksmàdalykà: vairuotojø kultûra po truputágerëja, taèiau pëstieji vis dar nëra pakankamaidrausmingi – neneðioja atðvaitøtamsoje, ypaè pagyvenusieji. Jaunimasðia prasme yra drausmingesnis, gal kadtø atðvaitø yra patrauklaus dizaino ir ganapatogiø dëvëti, net savotiðkai madingø.Svarbu á ðià ðvietëjiðkà veiklà átraukti kuodaugiau visuomeniniø organizacijø, áskaitantir Baþnyèià.INOVACIJOS IR PRIVATUS KAPITALAS- Kokio pobûdþio inovaciniø projektøir naujø technologijø proverþio savovadovaujamoje sistemoje tikitës sulauktiartimiausioje ateityje?- Iðskirtinai verta paminëti draugiðkoaplinkai automobilio, ðvaraus transportokoncepcijà. Á jà jau ima aktyviau orientuotisgamintojai, nes tai susijæ tiek su pasaulioþaliavø iðtekliais, tiek ir su þmoniøsveikata. Kita svarbi inovacijø kryptis – intermodaliniailogistikos centrai. Lietuvapagal savo geopolitinæ situacijà gali aptarnautidaug tranzitiniø kroviniø. Taèiaujø siuntëjams yra labai svarbu, kad atsirastøpatogios vietos, kur vienà transportopriemonæ galima staigiai pakeisti kita.Atvaþiuoja vagonai, krovinys nevilkinantperkeliamas á lëktuvà ir iðskrenda adresatui.Arba prieðingai: ið lëktuvo – á traukiná,laivà. Intermodaliniø centrø Vilniuje,Kaune, Klaipëdoje paskirtis bûtø greitaiperskirstyti krovinius, pakeièiant judëjimokryptá ir transporto rûðá.- Ir iš to uþdirbti?- Be jokios abejonës.- Kaip ávairiose susisiekimo sritysebûtø galima sëkmingai suderinti valstybësir privataus verslo interesus?- Atëjæs dirbti á ðià sritá, pamaèiau, kadpraktiðkai visos investicijos á transportoinfrastruktûrà yra daromos arba ið mokesèiømokëtojø pinigø, arba ið Europos Sàjungoslëðø. Tuo tarpu privataus kapitaloinvesticijø á susisiekimo sektoriø kol kasnematyti.- O jis norëtø ateiti?- Jis tiesiog verþiasi. Taèiau mes perdevyniolika valstybingumo metø nesamesudaræ ástatyminiø galimybiø investuoti privaèiamkapitalui á susisiekimo infrastuktûrà.Jau esame pradëjæ rengti atitinkamàástatymo projektà, kuris bus pateiktas Seimui.Kad atsirastø patogiø galimybiø ateitiá mûsø sektoriø privaèiam kapitalui, ypaèsvarbu dabartinëmis sunkmeèio sàlygomis,kai tenka apkarpyti daugelá valstybësbiudþeto punktø. Manau, laisvø lëðø turikai kurie stambesni pramonininkai, todëlvalstybë tikrai galëtø leisti jiems investuoti– ar á logistikos centrus, ar á geleþinkelá, ará Klaipëdos uostà. Visur reikia uþtikrinti sveikàkonkurencijà. Mano kaip liberalo uþdavinys– ten, kur gali bûti konkurencija, jiprivalo atsirasti, nes tik taip galima pasiektipriimtiniausià kainà.SUSISIEKIMAS IR MOKSLAS- Esate grynakraujis klaipëdietis.Uostamiestyje gimëte, augote, baigëtepolitologijos mokslus tenykðèiameuniversitete, pradëjote politinæ veiklà.Kaip þiûrite á gimtojo miesto reikalus jauið ministerijos varpinës?- Nors Klaipëda, mano gimtasis miestas,man visada liks brangi, bet neturëèiauá uostamiestá þiûrëti kaip nors iðskirtinai.Taèiau manau, kad iki ðiol Klaipëdosuosto reikðmë valstybei nebuvo pakankamaiávertinta. Turime skirti daugiaudëmesio jo plëtrai suprasdami, kad vienpats uostas savaime plëtotis negali. Draugeturi plëtotis ir geleþinkeliai, ir autokeliailink jo. Todël Klaipëdos, kaip vartø tieká Vakarus, tiek ir á Rytus, vaidmuo visojetransporto sistemoje yra išties unikalus.- Sklandþiai visø susisiekimo rûðiøplëtotei, be abejo, yra reikðmingamokslo talka. Ið kur jos sulaukiama daugiausia?- Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.Su juo ministerija turi ilgameèiusir glaudþius ryðius. Mes remiamësVGTU mokslininkø darbais, skiriamaisaviacijos, keliø infrastruktûros plëtrai, eismosaugumui tobulinti. Savo ruoþtu, Klaipëdosuniversitete moksliðkai gvildenamosjûrø transporto problemos, vykdomiuosto tyrinëjimai. Vilniaus universitetoekonomistai nagrinëja transporto ûkinioefektyvumo problemas. Be mokslininkøindëlio ir paramos mes, vaizdþiai tariant,bûtume tiesiog aklesni.- Ministerijai vadovaujate keletà mënesiø,uþtat Jûsø visuomeninio ir politiniodarbo staþas jau siekia pusantro deðimtmeèio.O kaip visa tai prasidëjo?- Kai ástojau á Klaipëdos universitetà 1993metais, gana greitai teko imtis kurti studentøsavivaldà, nes jos tenai iki tol nebuvo.Tai subûrë aktyvià studentijà, ið kurios vëliauiðsirutuliojo liberalaus jaunimo organizacija.Tada mano visuomeninës veiklos keliassusitiko su buvusiu moderniosios geografijosdëstytoju Eugenijumi Gentvilu. Jismane ir pastûmëjo link politikos. Pamaþuásitraukiau á Klaipëdos miesto politiná gyvenimà,o vëliau – ir á valstybës.S. KRIVICKO nuotr.GERAS MOKINYSApie buvusá studentà, tapusá politikosbendraþygiu, lankydamiesi Briuselyje,turëjome progos paklausti EugenijausGentvilo, Europos Parlamentonario, priklausanèio ALDE grupei.- Pimiausia malonu girdëti, - pasakëeuroparlamentaras, - kad pokalbis su EligijumiMasiuliu bus iðspausdintas ,,Moksleir gyvenime”, nuo kurio prasidëjo manomokslinë publicistika, kai tapau tameþurnale spausdintø jaunøjø mokslininkøEuropos Parlamento narysEugenijus Gentvilasstraipsniø konkurso laureatu. DëstydamasKlaipëdos universitete, tarp puikiø irgabiø jaunuoliø pastebëjau Eligijø ir pakvieèiaudirbti Klaipëdos liberalø biure. Poto jis natûraliai pateko á mûsø partijos kandidatøsàraðà, buvo iðrinktas á miesto savivaldybëstarybà ir tapo atsakingas uþðvietimà, kultûrà ir sportà. Tada jam, vosper dvideðimtá perkopusiam vaikinui, tekodidelë atsakomybë, o kartu ir galimybëkviestis ,,ant kilimëlio” aukðtøjø ir viduriniømokyklø vadovus. Paslapèia þiûrëjau,ar nuo valdþios neapsisuks tam jaunamþmogui galvelë. Bet jis në nemanëriesti nosies. Aplankë visas kuruojamasástaigas, prisistatë, su vadovais uþmezgëgyvus, neformalius ryðius. Dar po keleriømetø sëkmingai dalyvavo LietuvosSeimo rinkimuose ir 2000-øjø rudená tapojauniausiu parlamento nariu.Manau, jo dar laukia graþi politinësveiklos ateitis, áskaitant ir tarptautinius barus.Kaip Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininkui,Eligijui Masiuliui tenka glaudþiaibendradarbiauti su Liberalø ir demokratøaljanso uþ Europà ALDE (Aliance ofLiberals and Democrats for Europe) treèiospagal didumà EP grupës vadovybekoordinuojant liberalizmo idëjø sklaidàmûsø þemyne. O juk pagrindinës liberalizmovertybës – tai lygybë prieð ástatymà,valdþios kiðimosi á privatø þmoniø gyvenimàribojimas, kuo platesnës galimybësiðsiskleisti privaèiai iniciatyvai, deramasatlygis uþ darbà.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 25