Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

Iðausimmargà ðokiøraðtà savoðirdyseAtkelta ið 19 p.Kraièio skrynia su pripaþinimoþenkluBeveik prieš deðimtmetá iðleidusiaðtuoniø savo sukurtø ðokiø knygà„Rytagonë“, Laimutë Kisielienëdabar turi sukaupusi jø ðeðias deðimtis.Tiek, kiek autorei kitàmet sukaksmetø. Todël savo jubiliejø ketinasutikti nauja knyga. Èia ras savovietà ir „Þalèiukas“, ir „Senobinëpolka“, ir „Pranavada“, ir „Laduto“– šokiai, kuriø autorë norëtø, jogjie pasklistø po Lietuvà.Kai 1994 m. Pasaulio lietuviødainø ir ðokiø ðventës prologe uþkûrëamþinàjà ugná, prie kurios ðokoritualiná ugnies garbinimo ðoká;kai deivë Saulë ugná atneðë su septyniomisdukromis ir uþdegë aukurà;kai visi apie ugná ëjo ir laiminouþkeikimu: „Dek, ugnie“; kai mergaitësëmë tà ugná ir neðë á savonamø þidinius, – tarp þiûrovø buvæsvyskupas ið JAV Paulius Baltakispaskui iðeivijos spaudoje prisipaþinobuvæs priverstas dalyvauti pagoniðkoseapeigose. „Perskaièiau irpagalvojau, jeigu þmogui atrodë,jog jis dalyvavo pagoniðkose apeigose,tai gal jos ið tikrøjø buvo panaðiosá protëviø iðpuoselëtàsias?Ir man daugiau nieko nereikia. Jeiþmogus pajuto ten buvusià bûtenttokià dvasià, að kritikà priimu kaippagyrimà. O ta dvasia buvo reiðkiamachoreografinëmis priemonëmis– ji buvo sušokta“, – prisimena artëjanèiosLietuvos vardo tûkstantmeèioPasaulio lietuviø dainø ðventësÐokiø dienos meno vadovë LaimutëKisielienë, kuriai ði garbingair atsakinga pareiga patikëta ne veltui:choreografiniai principai, matyt,bus nugalëjæ, ir ji jau penktà kartàstovës ant aukðèiausios ir vainikuotosLietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiøpakylos ir ðiuo pasitikëjimo skaièiumijau artëja prie savo mokytojoprofesoriaus Juozo Lingio ðlovës.Tarptautinis valiutos bankas teigia, kad ,,... tikràjà gyvenimokokybæ atskleidþia aukðtas bendrasis vidaus produktas (BVP) (...).O já galima pakelti tik vis daugiau vartojant...“ Tai girdime irskaitome nuolat maþëjanèiø naudingø gamybai iðtekliø, didëjanèioaplinkos uþterðtumo kontekste. GyvenimoGyvename visuomenëje, kurià jauáprasta vadinti informacine, þiniø visuomene.Neretai ðiuolaikinë visuomenë apibûdinamair kaip vartotojiška, kuri, kaip irvisos prieš tai buvusiosios, turi savo gyvavimoformas, bûdus ir poreikius. Vienasið tokiø poreikiø, kurá lemia augantiproduktø ávairovë, nuolat intensyvëjantirinkodara, didëjantis informacijos ir reklamoskiekis, yra asmeniškai gebëti ávertintiir susidaryti nuomonæ apie produktus,atsiþvelgiant á aplinkosaugos, etiniusir ekonominius aspektus. Taèiau prislëgtiesamos, o kartais ir tariamos krizës grësmës,vël þvelgiame tik á uþburtà vartojimo-gamybosratà net nesusimàstydami,ar tai iðties veda geresnës gyvenimo kokybëslink. Tradiciðkai ið kartos á kartà perduodamassupratimas ,,turësi daugiau,vadinasi, gyvensi geriau“ jau seniai atsispindimûsø gatvëse, kai po vienà sëdëdamisavo automobiliuose valandø valandaspraleidþiame kamðèiuose, kvëpuodamiautomobiliø iðmetamosiomis dujomis.Paradoksas, bet daugiau uþdirbdamigalime sau leisti negaminti namuosemaisto, o pirkti pusfabrikaèius, kuriuosvalgydami netenkame ne tik sveikatos,bet ir ðeimos susibûrimø prie stalo – klestisusvetimëjimas. Aplinkos uþterštumo sukeltosligos (kartais ði prieþastis esti netiesioginë),jaunimo priklausomybë nuoinformaciniø-komunikaciniø technologijø– to paties poþiûrio pasekmë.Nors jau seniai perëjome prie rinkosekonomikos ir vartojame beveik kaip betkuri iðsivysèiusi pasaulio ðalis, vartotojømokslui (angl. consumer education) Lietuvosmokslø klasifikatoriuje lig ðiol vietosnerasta. Kol uþsienio kolegos gina vartotojømokslø daktaro disertacijas, Lietuvojenëra në vienos vartotojø ðvietimo bakalaurostudijø programos. Vartotojo sàvokaLietuvoje vis dar siejama su gausiuvartojimu, noru turëti kuo daugiau, vartotojiðkupoþiûriu á aplinkà. Taèiau vartotojøðvietimas kelia prieðingus tikslus: iðmokytivartotojà atsakomybës uþ savo,aplinkiniø ir ateities kartø sveikatà, racionaløiðtekliø naudojimà, iðmokyti pilietiškumo,atskirti savo norus nuo tikrøjøporeikiø, taip pat suformuoti teisingà irplatø gyvenimo kokybës supratimà. To-Gyvenimo kokybædël, kalbëdami apie vartotojø ðvietimà,vartosime posaká ,,vartojimo kultûros ugdymas“,kuris ið esmës atspindi ekonominiusir etinius vartotojø ugdymo aspektus.Šeima, mokykla deda visuomenësvartojimo kultûros pagrindus. Jei to nedarysimeprofesionaliai, vertybës vis vienbus suformuotos, taèiau jos bus kitokios:šalyje vyraus þema vartojimo kultûra. Didindamineatsakingà vartojimà galime gyventigerai tik tam tikrà laikà – tol, kol akivaizdþiaipastebësime savo vartojimo pasekmes.Taèiau tada gali bûti per vëlu.Technologijø edukologijos bakalaurostudijø programaJei paklaustumëte, ar yra studijos, kurgalima ne tik ágyti bakalauro ar magistrodiplomà, bet ir iðmokti gyventi geriau, atsakymasbûtø – technologijø edukologijosbakalauro ir magistro studijos Vilniauspedagoginiame universitete. Bûsimiejitechnologijø mokytojai per bakalauro studijasturi galimybæ atidþiau paþvelgti á saveir aplinkà, suprasti gamybos technologijas,idant galëtø tinkamai rinktis prekes,paslaugas, gyvenimo bûdà. Studentaimokosi ne tik paþinti teigiamas ir neigiamaspramoninës gamybos puses, betir turi galimybæ masinius gaminius palygintisu rankø darbo vienetiniais, jø paèiøsukurtais produktais. Vartojimo kultûraistudijose skiriama daug dëmesio: mokomasi,,skaityti“ produktø etiketes, tinkamaiávertinti savo pasirinkimo kriterijusprieš perkant, suþinoti, kur ir kaip kreiptisdël nekokybiðkos prekës ar paslaugos.Studentai analizuoja savo, kaip vartotojø,elgsenà ir gyvenimo bûdà, mokosi irvartotojo elgsenos tyrimø. Kad suprastøreklamos poveikio mechanizmus, studentaimokosi ne tik analizuoti reklamà, betir jà kurti, ávertinant reklamos tikslinæ grupæ,jos poreikius ir bûdus vartotojams pasiekti.Nuo pirmøjø studijø metø studentai ásitraukiaá projektinæ veiklà. Kartu su Vartotojøðvietimo ir Vilniaus visuomenës sveikatoscentru technologijø edukologijosstudentai projektà vykdë Vilniaus mokyklose.Studentai parengë ir iðleido knygelæ-atmintinæmokiniams Vaivorykðtë ma-34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5