Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
Lietuvos žaidimų kūrėjų pagrindiniai pajamų šaltiniai
Iš papildomo pivataus finansavimo 9%
Iš licencijavimo 18%
Iš projektų trečioms šalims 36%
Iš originalių žaidimų 57%
Pav. 48 Lietuvos žaidimų kūrėjų pajamų šaltiniai (Šaltinis: įmonių apklausa)
Tiesa, dalis apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė vykdančios ir kitas veiklas bei
gaunančios iš jų pajamas, 36 proc. įmonių nurodė, jog didžiąją dalį pajamų gauna
iš projektų trečiosioms šalims. Detaliau apžvelgiant paslaugas, kurias Lietuvos
žaidimų studijos teikia kitiems žaidimų kūrėjams, daugiausia dėmesio skiriama
kelioms pagrindinėms žaidimų kūrimo sritims: 3D modeliavimui, programavimui,
iliustracijoms. Būtent šios trys sritys yra pagrindinės, kuriose Lietuvos žaidimų
kūrimo profesionalai yra gana sėkmingai specializavęsi, todėl jų paslaugos
yra itin paklausios užsienio rinkose. Pastebima, jog šių paslaugų užsakovai dažniausiai
yra didelius finansinius resursus turinčios užsienio įmonės, kurios samdo
aukščiausio lygio specialistus iš visų pasaulio valstybių. Toks paslaugų teikimo
modelis padeda sukurti gerai apmokamas darbo vietas anksčiau minėtų sričių
specialistams Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu atsiranda šių brangių specialistų
trūkumas Lietuvos žaidimų kūrimo studijose, kurios darbo užmokesčiu negali
konkuruoti su Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos kompanijomis.
Paslaugos kitiems žaidimų kūrėjams
Pritaikymas kitoms platformoms
3D modeliavimas 63%
25%
Konsultavimas 25%
Dizainas 25%
2D iliustracijos 38%
Programavimas 38%
Pav. 49 Paslaugų sritys, kurias dažniausiai teikia Lietuvos įmonės, bendradarbiaujančios
su kitais žaidimų kūrėjais (Šaltinis: įmonių apklausa)
104
Taip pat, verta išskirti, jog Lietuvoje pradeda populiarėti ir tokios paslaugos kaip
žaidimų pritaikymas kitoms platformoms (angl. porting) bei konsultacinė veikla
(Pav. 49). Dar viena veiklos grupė yra žaidimų kūrėjų paslaugų teikimas kitoms
pramonės sritims. Apie ją plačiau kalbama 3.2.5 skyriuje.
Iš apklausos metu gautų duomenų paaiškėjo, jog didesnė dalis apklausoje dalyvavusių
įmonių (64 proc.) šiuo metu yra patenkintos savo veiklų pasiskirstymu ir
artimiausiu metu neplanuoja jų keisti. Tai rodo, jog Lietuvos žaidimų industrijos
įmonės yra gana sėkmingai išvysčiusios savo verslo modelius ir įsitvirtinę globalioje
rinkoje arba turi ilgalaikius projektus iš kurių numato didėjančias pajamas
ateityje.
Nepaisant gaunamų pajamų ar pritraukiamų investicijų, poreikis įvairioms paramos
priemonėms išlieka itin aktualus. Kaip labiausiai reikalinga nurodoma finansinė
parama, dalis įmonių pasinaudotų ir kitomis suteikiamomis galimybėmis
(Pav. 50). Tai rodo, jog žaidimų kūrimo industrijoje dauguma įmonių yra labai priklausomos
nuo išorinio finansavimo, taip pat jaučiamas papildomų žinių ir įgūdžių
poreikis, kurios padėtų vystyti inovatyvesnius ir sėkmingesnius projektus.
Parama, kuri būtų naudingiausia žaidimų kūrėjų įmonėms
Infrastruktūra 17%
Žinių ir įgūdžių įgyjimas 17%
Finansinė 67%
Pav. 50 Paramos sritys, kurios būtų naudingiausios žaidimų kūrėjų įmonėms
(Šaltinis: įmonių apklausa)
Iš apklausoje dalyvavusių įmonių gan didelė dalis jau yra gavusios privačią ar
valstybės teikiamą finansinę paramą (69 proc.). Net 50 proc. visų apklausoje dalyvavusių
įmonių yra pritraukusios finansinę paramą iš privataus sektoriaus - investuotojų
ar asmeninių lėšų (36 proc.) arba leidėjų (14 proc.). Kita dalis įmonių
(29 proc.) aktyviai ir sėkmingai dalyvauja Lietuvos institucijų ar Europos Sąjungos
konkursuose, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programose –
„Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, „Eksperimentas“ ir kt. (Pav. 51). Iš to
galima daryti išvadą, jog Lietuvos žaidimų kūrimo įmonės aktyviai ieško įvairių
išorinio finansavimo šaltinių savo projektams vystyti ir tai daro gana sėkmingai.
Pakankamai didelis įmonių, pasinaudojusių MTEP finansavimo programomis,
skaičius rodo, jog žaidimų kūrimo įmonės kuria inovatyvius ir rizikingus aukštųjų
technologijų produktus, kurių nefinansuoja privatūs investuotojai.
105