Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
nė Rytų kaimynystės šalims, siekiančioms kurti ir vystyti žaidimų industrijos verslus
bei sustiprinti tarptautinius ryšius su Vakarų ir Šiaurės Europos žaidimų sektoriumi.
Šiai vizijai pasiekti reikia sukurti tinkamas sąlygas, kurios padėtų tapti
Lietuvai Rytų Europos žaidimų industrijos centru.
Vizijos pasiekimui veiklos turėtų būti fokusuojamos į tris strategines kryptis:
■■
Pradedančiųjų žaidimų industrijos verslo subjektų kūrimosi, augimo ir
plėtros skatinimas. Siekiant paskatinti naujų žaidimo industrijos verslų
atsiradimą, turi būti sukurta infrastruktūra ir vykdomos veiklos, nukreiptos
į pradedančiųjų žaidimų industrijos verslo subjektų pre-akseleravimą,
akseleravimą, inkubavimą ir plėtrą. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas
užtikrinti finansinių šaltinių prieinamumą verslo subjektų steigimui ir plėtrai,
bei mentorystės veikloms, skirtoms vystyti naujas idėjas ir jų įgyvendinimo
strategijas. Taip pat turi būti užtikrinamas ekspertinių žinių bei pagalbos,
skirtos idėjos išgryninimui, vystymui ir komercializavimui, pardavimų
ir rinkodaros sričių prieinamumui ir darbo erdvės suteikimui. Siekiant
paskatinti inovatyvių įmonių skaičiaus augimą ir privačių investicijų į MTEP
augimą žaidimų industrijoje, turi būti plėtojama didelio poveikio ir globaliai
veikiančių startuolių ekosistema. Norint pritraukti tokius žaidimų industrijos
startuolius iš viso pasaulio, reikia jiems Lietuvoje sudaryti sąlygas kurtis, augti
ir išsilaikyti. Tam turi būti užtikrinamas startuolių palydėjimas nuo idėjos iki
jos komercializavimo, suteikiant darbo erdves (ang. soft landing) ir užtikrinant
prieigą prie pradinio kapitalo.
■■
Lietuvos ūkio subjektų, veikiančių žaidimų industrijų srityje,
■■
konkurencingumo didinimas ir įsitvirtinimas globaliose rinkose. Siekiant
padidinti Lietuvos žaidimų industrijos subjektų tarptautinį konkurencingumą
ir eksporto apimtis, reikia aktyviai ieškoti naujų užsienio rinkų ir plėsti
esamas rinkas, vykdant rinkų tyrimus, rinkodaros veiksmus, vystant ryšius
su strateginiais partneriais, ieškant pristatymo galimybių užsienyje, vykdant
verslo subjektų produktų ir paslaugų sertifikavimą. Siekiant padidinti
eksportuojančių žaidimų industrijos subjektų įsitraukimą į tarptautines vertės
grandines ir sustiprinti jose pozicijas, turi būti stiprinama partnerystės kultūra,
dalyvavimas tarptautiniuose (įskaitant ir Baltijos jūros regioną) tinkluose ir
klasteriuose.
Užsienio investicijų pritraukimas, fokusuojantis į strateginių investuotojų
pritraukimą į žaidimų industrijos sektorių. Siekiant tapti Rytų Europos
regiono žaidimų industrijos centru bei paskatinti privačių investicijų augimą
ir inovatyvių įmonių skaičiaus didėjimą, reikia skatinti aukštos pridėtinės
vertės TUI paiešką ir pritraukimą, bendradarbiavimą tarp didelių ir pažangių
užsienio kapitalo žaidimų industrijos įmonių bei vietinių smulkaus vidutinio
■■
■■
verslo subjektų, taip užsitikrinant kompetencijų augimą, bendrų projektų
vystymą, technologijų perdavimą ir pan.
Bendradarbiavimo kuriant, perduodant ir komercinant žinias stiprinimas.
Siekiant stiprinti „rimtųjų“ žaidimų sektorių, turi būti stiprinamas mokslo
ir studijų institucijų bei žaidimų industrijos subjektų bendradarbiavimas
kuriant ir komercinant žinias, įveiklinant mokslo ir studijų institucijų inovacijų
ir technologijų perdavimo centrus, teikiant paslaugas verslui bei įgyvendinant
bendrus MTEP projektus.
Aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių, reikalingų žaidimų industrijos
plėtrai, stiprinimas. Siekiant tapti Rytų Europos regiono žaidimų industrijos
centru, reikia užtikrinti aukštos kompetencijos darbuotojų pasiūlą. Reikia
skatinti talentų pritraukimą į žaidimų industriją sudarant sąlygas verslo
subjektams pritraukti ir įsidarbinti reikiamus aukštos kvalifikacijos specialistus
iš užsienio šalių, integruoti ir išlaikyti tarptautinius studentus. Taip pat būtina
stiprinti mokslo vadybos ir žinių komercinimo gebėjimus mokslo ir studijų
institucijose įgyvendinti mentorystės ir pre-akseleravimo programas, vystant
trišalį bendradarbiavimą ir pan.
Šių strateginių krypčių įgyvendinimas leis pasiekti ženklų proveržį siekiant, jog
Lietuva 2030 m. taptų Rytų Europos regiono žaidimų industrijų centru. Remiantis
suformuota vizija, tikimasi, jog ją įgyvendinus, bus pasiekti šie rezultatai:
Naujai įsikūrusių žaidimų industrijos verslo subjektų skaičiaus augimas – 200 proc.
Paslaugų eksporto į Rytų Europos šalių rinkas augimas – 200 proc.
Žaidimų industrijos kuriamo BVP dalis šalies BVP struktūroje – 2 proc.
Žaidimų industrijoje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius – 4000 asmenų.
Pav. 65. Lietuvos žaidimų industrijos tikslai iki 2030 m.
Vizijai pasiekti yra reikalingi pokyčiai trijuose strateginiuose ramsčiuose – infrastruktūroje,
teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, žmogiškuosiuose ištekliuose bei žinių
kūrime ir panaudojime.
128
129