Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
Apibendrinant Lietuvos žaidimų industrijos įmonių naudojamus veiklos modelius,
svarbiausia veikla išlieka nuosavų žaidimų kūrimas, kurių biudžetinės apimtys
dažniausiai neviršija dviejų šimtų tūkstančių eurų. Su savo produktų kūryba
ir naujų produktų vystymu siejamos ir pagrindinės išlaidos bei poreikis papildomam
finansavimui ar paramai. Taip pat daliai kūrėjų svarbia veiklos sritimi išlieka
paslaugų teikimas kitoms įmonėms, pastebima, jog didžioji dalis šių įmonių specializuojasi
3D modeliavimo, programavimo, iliustracijų kūrimo srityse. Paslaugų
teikimas išlieka svarbia veikla ir originalius žaidimus kuriančioms įmonėms, ši sritis
įvardijama ne tik kaip pajamų, bet ir naujų žinių šaltiniu.
3.2.5. Žaidimų industrijos subjektų tarpsektorinio
bendradarbiavimo tendencijos
Lietuvos žaidimų kūrėjai sėkmingai bendradarbiauja ne tik su kitomis žaidimų
industrijos kompanijomis, bet ir su įvairiais kitų sektorių atstovais. Tiek globalioje
rinkoje, tiek Lietuvoje didėja susidomėjimas žaidybinimo sprendimais ir rimtaisiais
žaidimais. Šios sritys atveria naujų bendradarbiavimo galimybių įvairioms
institucijoms, tokioms kaip aukštosios mokyklos, kūrybinės asociacijos, tyrimų
centrai, o ši veikla gali būti priskiriama prioritetinėms mokslinių tyrimų ir vystymo
sritims. Kuriant tokius sprendimus bendradarbiauja įvairių sričių ir industrijų
aukštos kompetencijos specialistai.
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje veikia
septynios žaidimų industrijos įmonės, kurios kuria sužaidybintus sprendimus ar
rimtuosius žaidimus įvairių kitų pramonės šakų ar veiklos sričių klientams. Šios
studijos yra „SneakyBox“, „Tag of Joy“, „Gluk Media“, „OKTA Studio“, „Nieko“, „RIA
Wolf“, „Grey Cardinals“. Istoriškai dažniausi tokių sprendimų užsakovai yra edukacijos
bei mokslo arba kultūros įmonės ar valstybinės įstaigos (Pav. 55). Pastaraisiais
metais susidomėjimas šiomis žaidimų kūrėjų paslaugomis didėja ir atsiranda
vis daugiau sričių, tokių kaip reklama, medija, prekyba ir kitos, kurioms
pritaikomi įvairūs interaktyvūs sprendimai.
Gausėja interaktyvių žaidimų elementų turinčių stendų muziejuose, bibliotekose,
prekybos centruose ir kitose vietose. Taip pat populiarėja žaidimai ar sužaidybintos
aplikacijos išmaniesiems įrenginiams, pavyzdžiui, „Kakės Makės nuotykiai“
pagal populiarias „Alma Littera“ knygas ar „Delta Zoo“ pagal Andriaus Lekavičiaus
filmą „Spec. Žvėrynas“. Iš edukacinių sprendimų galima išskirti LSMU gimnazijos
projektą „Edukatorius“, apjungiantį techninius ir programinius sprendimus, o iš
rimtųjų žaidimų – virtualios realybės treniruoklį ESO elektrikams.
Populiariausios sritys, kurioms Lietuvos žaidimų kūrėjai
teikia sužaidybinimo ar rimtųjų žaidimų sprendimus
Savivaldybės
Sveikatos apsauga / farmacija
40%
40%
Paslaugos ir turizmas 40%
Valstybės institucijos
Reklama
Medija (Kinas / TV / Web)
60%
60%
60%
Mažmeninė prekyba 60%
Edukacija / mokslas
Kultūra 80%
Pav. 55 Populiariausios sritys, kurioms Lietuvos žaidimų kūrėjai teikia sužaidybinimo
ar rimtųjų žaidimų sprendimus (Šaltinis: įmonių apklausa)
Sėkmingai įgyvendinti sužaidybinti kultūriniai projektai gali lengvai išaugti į tarptautinius
produktus. Pavyzdžiui, Lietuvos policijai sukurta mokomoji patirtis, jei
pasitvirtina ir yra sėkmingai pritaikoma naudojimui, gali virsti ir Lietuvos eksporto
bei bendradarbystės su kitomis ES institucijomis dalimi. Turizmui ir kultūrai
skirti produktai taip pat, pavyzdžiui, Lietuvos muziejui sukurta VR / AR ekspozicija
/ instaliacija gali būti pernaudota muziejuose ir galerijose visame pasaulyje,
be įprastų ir logistikai sričiai būdingų iššūkių. Rimtųjų žaidimų kategorijai skirti
žaidimai gali garsinti Lietuvą ir Lietuvos paveldą tarptautiniuose konkursuose,
laimėti prestižinius prizus ir atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvą kaip valstybę, kurioje
sėkmingai apjungiamos kūrybinės industrijos, informacinės technologijos ir
nacionalinis paveldas.
Apibendrinant, tarpsektorinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesniu Lietuvos
žaidimų kūrėjams tiek naudojantis kitų sektorių paslaugomis, tiek kartu kuriant
sužaidybintus sprendimus ar rimtuosius žaidimus. Pasak įmonių vadovų, dirbančių
su šiais sprendimais, toks bendradarbiavimas suteikia ne tik pajamų, bet ir
skirtingos patirties, kurią galima pritaikyti ir savo kuriamuose žaidimuose.
3.2.6. Žaidimų industrijos vystymosi tendencijos
Kaip minima ankstesniuose skyriuose, žaidimų industrija tiek globaliai, tiek Lietuvoje,
vystosi ir auga etapais priklausomai nuo atsirandančių naujų galimybių
ar kintančių tendencijų. Pastaruoju metu matomi pokyčiai žaidimų kūrėjų pasis-
80%
108
109