Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
Žinios
Infrastruktūra
Žmogiškieji ištekliai
Aplinka
Pav. 66. Lietuvos žaidimų industrijos vizijos strateginiai ramsčiai
■■
■■
■■
■■
Infrastruktūra apima paslaugų infrastruktūrą, MTEP infrastruktūrą, kuri
sudaro sąlygas kurti inovatyvius produktus žaidimų industrijoje bei verslo
inkubavimo, akseleravimo bei vystymo infrastruktūrą, kuri sudaro sąlygas
steigtis ir plėtotis žaidimų industrijos subjektams;
Aplinka apima teisinę ir reguliavimo aplinką bei paskatų sistemą, kurie leis
Lietuvai tapti patrauklia vieta kurti ir vystyti žaidimo industrijos subjektus bei
pritrauks užsienio investicijas;
Žmogiškieji ištekliai apima tyrėjus, specialistus ir verslo bendruomenę, kurie
atlieka svarbų vaidmenį vystant žaidimų industriją;
Žinios apima jų kūrimą bei jų panaudojimą vystant naujus produktus, verslo
modelius bei technologijas.
Kertiniai strateginiai ramsčiai apima sritis, kuriose labiausiai reikia imtis veiksmų,
norint įgyvendinti Lietuvos žaidimų industrijos viziją iki 2030 m. Atsižvelgiant į
kelrodyje identifikuotus žaidimų industrijos vystymosi iššūkius ir galimybes bei
pasaulines ir nacionalines plėtros tendencijas, yra numatomi veiksmai kiekvienam
strateginiam ramsčiui, kurių įgyvendinimas leis pasiekti užsibrėžtos vizijos:
Infrastruktūra
■■
■■
■■
■■
Vystyti infrastruktūrą, nukreiptą į pradedančiųjų žaidimų industrijos verslo
subjektų pre-akseleravimą, akseleravimą, inkubavimą;
Kurti žaidimų industrijai būtiną simuliacinėms, modeliavimo bei vizualizacijos
MTEP veikloms vykdyti pritaikytą infrastruktūrą;
Kurti bei plėtoti žaidimų sektoriui pritaikytas “bandymų laboratorijas” (angl.
testbed);
Modernizuoti ir palaikyti žaidimų industrijos įmonių infrastruktūrą, skatinant
kurti aukštos kokybės tarptautiniu mastu konkurencingus produktus ir
paslaugas.
Aplinka
■■
Taikyti mokesčio pelno lengvatas į žaidimų gamybą Lietuvoje
■■
investuojantiems asmenims;
Taikyti mokesčio lengvatas žaidimų kūrėjams, kuriantiems lietuvių ar
Europos kultūrą atspindinčius vaizdo žaidimus.
Žmogiškieji ištekliai
■■
■■
■■
■■
■■
Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius darbo vietoje, reikalingus
žaidimų kūrimo technologijų taikymui;
Kurti aukštos pridėtinės vertės (tyrėjų, kūrėjų, technikų) darbo vietas;
Pritraukti ir išlaikyti sektoriui reikalingus specialistus iš užsienio šalių;
Įgyvendinti tarpdisciplinines aukštojo mokslo programas, ruošiančias
žaidimų industrijai reikalingus specialistus;
Pritraukti daugiau su žaidimų industrija susijusių užsienio dėstytojų,
pasaulinio lygio mokslininkų, kūrėjų, praktikų dėstyti Lietuvos universitetuose;
■■
Sumažinti administracinę naštą žaidimų industrijos darbdaviams,
■■
■■
■■
■■
Žinios
■■
■■
■■
■■
įdarbinantiems užsienio studentus studijų metu;
Sudaryti sąlygas užsienio studentams po studijų tam tikrą laiką pasilikti ir
ieškotis darbo Lietuvoje be papildomų teisinių suvaržymų;
Skatinti verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą, siekiant surasti ir
išugdyti talentus;
Papildyti informacinių technologijų bendrojo ugdymo programas žaidimų
kūrimo technologijų naudojimo moduliais;
stiprinti žmogiškųjų išteklių mokslo vadybos ir žinių komercinimo gebėjimus
mokslo ir studijų institucijose įgyvendinant mentorystės ir pre-akseleravimo
programas.
Kurti ir skatinti tarpsektorines mokslo ir žaidimų sektoriaus industrijos
sinergijas šiose srityse – edukacija, karinė pramonė, medicina, sociologija,
saugumas, transportas, robotika, IT ir pan.
Žaidimų industrijos technologijų taikymo didinimas kituose sektoriuose;
Įgyvendinti bendrus MTEPI projektus su mokslo ir studijų institucijomis;
Aktyviai dalyvauti tarptautiniuose MTPI projektuose.
130
131