Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
Kitos dvi dažniausiai įvardijamos sritys iš apklausos metu pateiktų 11 variantų yra
susiję su verslo sąlygomis Lietuvoje: kūrėjai norėtų sulaukti daugiau valstybinių
institucijų dėmesio, kad galėtų lengviau spręsti kylančius iššūkius, tokius kaip
verslo įkūrimas, darbuotojų samdymas, galimybės pasinaudoti parama. Namų
rinkos klausimas taip pat įvardinamas kaip problema, tačiau apie ją galima kalbėti
ir kaip apie potencialią galimybę – tai aptariama 4.1 skyriuje.
Paprašius įmonių įvertinti įvairius teiginius apie žaidimų kūrimo sąlygas Lietuvoje,
kaip svarbiausius iššūkius Lietuvos žaidimų industrijos įmonės nurodė paramos
ir informacijos apie galimą paramą gavimas (Pav. 63). Tik kiek daugiau
nei trečdalis kūrėjų sutinka, kad paramos ir informacijos pakanka, ypač vertinant
bendrus Europos Sąjungos paramos projektus. Kita opiausia sritis – galimybės
rasti labiau patyrusių darbuotojų bei vadovų, taip pat Lietuvos aukštųjų mokyklų
suteikiamų žinių pakankamumas žaidimams kurti.
Žaidimų kūrimo sąlygos Lietuvoje
pio gali būti nebeaktualūs rinkai, taip pat gali iškilti nauji monetizacijos iššūkiai.
Per ilgai kuriami projektai neretai sustabdomi, nes nebėra suderinami su naujais
rinkos standartais, ir kūrėjams yra pigiau bei paprasčiau nutraukti kelis metus
kuriamą žaidimą nei mėginti jį išleisti į rinką ir susigrąžinti bent dalį investicijų.
Tačiau paslaugų teikimas išlieka gan svarbia industrijos dalimi, ne tik kaip papildomų
pajamų, bet ir Lietuvai trūkstamų žinių bei įgūdžių kaupimui. Tai puikus
būdas mokytis žaidimų dizaino bei naujų technologijų „kliento sąskaita“ 93 .
Įmonių pasiskirstymas pagal paslaugų teikimo
svarbą bendroje veikloje
Papildoma nuolatinė veikla 9%
Kartais vykdoma veikla 11%
Pagrindinė veikla 16%
Pakanka paramos priemonių kūrėjams
34%
Nevykdoma veikla 65%
Pakanka informacijos apie ES paramą 37%
Lengva rasti patyrusių darbuotojų 41%
Pakanka informacijos apie LT paramą 42%
Lengva rasti projekto / komandos vadovų 43%
Pakanka aukštųjų mokyklų teikiamų žinių 45%
Pav. 63 Teiginiai apie žaidimų kūrimo sąlygas Lietuvoje, kuriems pritarė mažiau nei
pusė apklausos dalyvių (Šaltinis: įmonių apklausa)
Lietuvos žaidimų kūrėjai, ypač jaunas, pradinio kapitalo neturintis verslas, savo
veiklą paprastai pradeda kurdamas žaidimą (investuodamas nuosavas lėšas),
tačiau neturint išorinio finansavimo yra būtina uždirbti lėšas tolesniam kūrimo
procesui 92 . Nors toks formatas ypač palankus jaunam verslui, jis kelia didelę riziką
įmonių išlikimui, kai nepavyksta pritraukti kitų finansavimo formų. Papildomas
paslaugas teikiančios žaidimų kūrėjų įmonės (Pav. 64), norėdamos užtikrinti savo
paslaugų kokybę ir patikimumą, trečių šalių užsakymams skiria aukštesnį prioritetą.
Tokia situacija gali neproporcingai ištempti savų žaidimų kūrimo laiką, o dėl
to kyla grėsmė, jog žaidimai, kuriuose pristatomos naujos nematytos idėjos bei
koncepcijos, gali prarasti tokį galimą konkurencinį pranašumą. Be to, tiek žaidimų
temos, tiek dizaino ar technologiniai sprendimai po ilgesnio kūrimo laikotar-
92 Interviu su žaidimų studijų vadovais
Pav. 64 Įmonių pasiskirstymas pagal paslaugų teikimo svarbą bendroje veikloje.
(Šaltinis: įmonių apklausa)
Apklausos metu tik nedidelė dalis įmonių nurodė teikianti paslaugas kitiems. To
priežastis yra susitelkimas į savo žaidimų kūrimą. Žaidimams nepavykus sėkmingai
pasirodyti rinkoje gali tekti keisti veiklos pobūdį ir bandyti teikti paslaugas
kitiems.
Lietuva pastaruosius kelerius metus turėjo didžiulį pranašumą pritraukiant užsienio
studijas iš kaimyninių Rytų Europos šalių. Trečdalis Lietuvoje veikiančių
įmonių bei trys ketvirtadaliai generuojamų pajamų yra užsienio kapitalo. Tokia
situacija sukuria potencialias rizikas, nes užsienio bendrovės ir verslai gali neišlikti.
Tiek didelės, tiek mažos užsienio kapitalo įmonės gali netikėtai ir staigiai
išsikelti kitur. Stambios įmonės gali būti „perviliotos“ didesnes žaidimų kūrimo
industrijas (vertinant pagal įmonių bei darbuotojų skaičių) turinčių valstybių, tokių
kaip Lenkija (Rytų Europos studijos kol kas masiškai nesikelia į šią šalį, tačiau
į ten jau veikiančias didžiąsias įmones įsidarbina daug aukščiausio lygio specialistų
iš Rusijos ir Ukrainos), Čekija, Ispanija ar mokestinėmis lengvatomis įmones
pritraukiantis Kipras.
Mažesni žaidimų kūrėjai gali išsikelti į užsienį sulaukę didesnės sėkmės, kaip tai
padarė Lietuvoje veikusi įmonė „No Brakes Games“. Šioje studijoje sukurtam žaidimui
„Human Fall Flat“ sulaukus fenomenalios sėkmės, ji netrukus buvo perkelta
į Tenerifę. Pasak įmonės vadovo Tomo Sakalausko, tai lėmė darbo jėgos po-
93 Interviu su žaidimų studijų vadovais
120
121