Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
1.1.
Žaidimų industrijos
koncepcija
ŽAIDIMŲ
INDUSTRIJA
PASAULYJE
tis intelektualinę nuosavybę, prisideda prie ekonomikos sistemos gerinimo“ 4 , 5 .
Lietuvoje kūrybinės industrijos apibrėžiamos kaip individo kūrybiniais sugebėjimais
ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas bei rezultatas yra intelektinė nuosavybė
ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas 6 .
Skirtingi apibrėžimai ir iš dalies skirtingos kūrybinių industrijų sampratos apsunkina
tikslų kūrybinių industrijų vaidmens šalies ekonomikoje matavimą, o norint
atlikti palyginimą tarptautiniu lygmeniu, susiduriama su dar daugiau problemų 7 .
Siekiant vieningo kūrybinių industrijų vertinimo, visos kūrybines industrijas sudarančios
veiklos yra klasifikuojamos. Vienas plačiausiai pripažintų kūrybinių industrijų
klasifikacijos modelių yra sukurtas Jungtinių Tautų 1964 m. (UNCTAD) ir
remiasi kūrybinių industrijų veiklų skirstymu į keturias pagrindines grupes: paveldą,
menus, medijas ir funkcinius produktus (Pav. 1).
KULTŪRINĖS VIETOS
Muziejai, parodos, bibliotekos,
archeologiniai objektai
VAIZDUOJAMIEJI MENAI
Tapyba, skulptūra,
fotografija, antikvarai
KŪRYBINĖS
INDUSTRIJOS
AMATAI
Tradiciniai menai,
amatai, festivaliai, šventės
SCENOS MENAI
Gyva muzika, teatras,
šokis, cirkas, kt.
PAVELDAS
MENAI
Žaidimų industrija (angl. game
industry) yra kūrybinių industrijų sektorius,
apimantis žaidimų kūrimą, marketingą
bei komercializavimą. Nors
pasaulyje vis dar nėra bendro kūrybinių
industrijų sektoriaus apibrėžimo,
plačiausiai paplitęs Didžiojoje Britanijoje
naudojamas kūrybinių industrijų
apibrėžimas: „Kūrybinės industrijos,
tai industrijos, paremtos individualiu
kūrybingumu, gebėjimais ir talentais
bei turinčios potencialo kurti pridėtinę
vertę bei darbo vietas, kuriant ir eksploatuojant
intelektinę nuosavybę 1 2 . Api-
1 What are the Creative Industries and Creative
Economy, British Council
2 Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų konkurencingumas
vidaus ir užsienio rinkoje, 2014
brėžime įvardinti kūrybinių industrijų
sektoriai: reklama, architektūra, meno
ir antikvarinių vertybių rinka, amatai,
dizainas, drabužių modeliavimas, kinas,
interaktyvios kompiuterinės programos,
muzika, atlikėjų menai, leidyba,
kompiuterinė įranga, televizija, radijas.
Kiti pasaulyje vartojami kūrybinių industrijų
apibrėžimai akcentuoja prekių
ir paslaugų gaminimo ir paskirstymo
ciklus 3 arba į apibrėžimą įtraukia ekonominę
reikšmę, pavyzdžiui „kūrybinių
industrijų veiklos gimsta iš kūrybiškumo,
ir šio sektoriaus produktas, kurian-
3 Goede M., Louisa, G. (2012). A Case Study of
the Creative Zone Scharloo and Pietermaai in
Curacao. International Journal of Social Economics,
39 (11), 844 – 858
LEIDYBA
Knygos, žurnalai,
kiti spaudiniai
DIZAINAS
Interjero, drabužių,
rafinis dizainas, kt.
KŪRYBINĖS
PASLAUGOS
Architektūra, reklama,
kūrybiniai tyrimai, kt.
AUDIOVIZUALINĖS
MEDIJOS
Televizija, kinas, radijas, kt.
NAUJAUSIOS MEDIJOS
Video žaidimai,
programinė įranga, kt.
MEDIJOS
FUNKCINIAI
PRODUKTAI
Pav. 1 UNSTAD kūrybinių industrijų klasifikacija (šaltinis: Creative Economy Report,
2008)
Žaidimų industrija priklauso funkcinių produktų grupei. Funkciniai produktai –
tai apčiuopiami, turintys kūrybinį turinį, ekonominę ir kultūrinę vertę bei skirti
tikslinei rinkai produktai. Funkcinių produktų pogrupis – naujosios medijos – apima
programinę įrangą, vaizdo žaidimus ir skaitmenintą kūrybinį turinį 8 .
Lietuvoje kūrybinėms industrijoms pagal LR Kultūros ministeriją priskirtini amatai,
architektūra, dizainas, kinas ir videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taiko-
4 Potts, J. Creative Industries And Economic Evolution. Elgar Publishing Ltd, 2011
5 Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkoje, 2014
6 Dėl kūrybinių industrijų veiklos skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo, LR Kultūros ministerija,
2007
7 Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkoje, 2014
8 Creative Economy Report 2008, United Nations
10
11