Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
dus galimybei mobiliuosius žaidimus parduoti „App Store“ parduotuvėje, sparčiai
didėjo kuriamų mobiliųjų žaidimų skaičius, nes atsirado galimybė kiekvienam
kūrėjui kurti žaidimus šiam įrenginiui ir parduoti juos per „Apple“ internetinę parduotuvę,
kur 70 proc. pajamų atitenka kūrėjui. Tai sudarė sąlygas asmenims ir
labai mažoms komandoms įkurti atskiras žaidimų kūrimo bendroves ir nebepriklausyti
nuo didžiųjų leidėjų. Taip žaidimų rinka tapo demonopolizuota. Žaidimų
skaičius stipriai išaugo, o žaidimų kainos nukrito iki vieno dolerio 13 . Dėl šių priežasčių
mobiliųjų žaidimų populiarumas kiekvienais metais auga.
Naujausia žaidimų platforma – debesys – suteikia prieigą prie žaidimų, esančių
debesyse, iš daugybės skirtingų įrenginių. Kompiuteriniai žaidimai debesyse
vyksta apdorojant žaidimų turinį ne kompiuteryje ar konsolėje, o debesyje. Žaidėjai
gali žaisti žaidimus beveik iš karto, nes žaidimo atsisiuntimui nebereikia skirti
laiko. Be to, žaidėjai turi galimybę pristabdyti žaidimą viename įrenginyje ir pereiti
prie kito įrenginio, nenutraukiant savo žaidimo istorijos. Didieji konsolių gamintojai
– „Sony“, „Microsoft“ ir „Nintendo“ – jau siūlo paslaugas debesyse: „Sony“ kuria
„PlayStation Now“ – debesų žaidimų paslaugą, veikiančią keliose platformose,
„Microsoft“ žaidimams siūlo debesų platformą „Project xCloud“, Google atidarė
debesų žaidimų platformą „Stadia“, o „Nintendo“ vartotojams jau siūlo mobiliuosius
žaidimus 14 . Tikėtina, kad naujos tendencijos turėtų žymiai išplėsti žaidimų
rinką, o kūrėjai greičiausiai pradės kurti platesnį žaidimų spektrą, kad pasiektų
platesnę žaidėjų auditoriją.
Žaidimo industrija pagal verslo modelį gali būti skirstoma į mokamus žaidimus
(angl. pay to play), nemokamus žaidimus (angl. free to play), nemokamus žaidimus
su galimybe įsigyti mokamus pasirenkamus žaidimo praplėtimus (angl.
freemium) arba žaidimus kaip paslaugą (angl. game as a servise). Verslo modelis
– tai strateginė koncepcija, apibūdinanti, kaip organizacija įgyvendina savo
tikslą ir uždavinius tikslui pasiekti. 15
Premium (Pay to Play arba P2P) yra toks verslo modelis, kai žaidėjas norėdamas
prisijungti prie žaidimo, turi už jį sumokėti. P2P verslo modelis atsirado kartu su
arcade žaidimų automatais, kai žaidėjai, norėdami žaisti žaidimą, turėjo mesti
monetas. Šis verslo modelis ir mokami internetiniai žaidimai išlieka populiarūs ir
dabar. Nors internete yra daug nemokamų žaidimų, P2P žaidimai lieka patrauklūs
vartotojams, nes turi daugiau funkcijų, iššūkių ir daugiau lygių.
Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, didėjant žaidimų industrijos mastams
bei augant konkurencijai tarp žaidimų gamintojų, pradėjo rastis kiti verslo
modeliai. Nemokamų žaidimų (arba Free to play (F2P) verslo modelis, priešingai
P2P modeliui, žaidimą siūlo nemokamai. Tokio žaidimo tikslas yra pritraukti
13 Ten pat
14 John Gaudiosi, Game on: Google Stadia and Others Press Play on the Future of Gaming, 2019
15 Margaret Rouse, Business Model, TechTarget
16
kuo daugiau žaidėjų. Daugybė žmonių žaidžia tokius žaidimus nemokamai, o už
šiuos žaidimus moka tik tie žaidėjai, kurie nori įsigyti papildomas žaidimo funkcijas
ar papildomas paslaugas žaidime. Taigi, nemokami žaidimai dažniausiai nėra
visiškai nemokami. Yra keletas F2P verslo modelių rūšių. Dažniausiai naudojamas
yra „Freemium“ modelis, kai vartotojams suteikiama prieiga prie pilnai veikiančių
žaidimų, tačiau žaidėjai yra skatinami atlikti nedidelius mokėjimus, kad galėtų
pasiekti papildomą turinio dalį, negaišdami laiko jo „atrakinimui“ arba skatinami
prenumeruoti platesnę prieigą prie žaidimo turinio, papildomų paslaugų ar
virtualių prekių. Kitas būdas, kuris leidžia žaidimų kūrėjams sėkmingai uždirbti
iš nemokamų žaidimų, tai reklamų transliavimas itin didelei žaidėjų auditorijai.
Vaizdo žaidimai pagal pajamas ir prognozuojamą rinkos augimą
Pajamos
iš 1 vartotojo
Žaidimų paslauga
Premium klasės
kompiuteriui
Žaidimų paslauga
žemos specifikacijos
kompiuteriui
Prognozuojamas
rinkos augimas
Konsolės/premium
klasės kompiuterių
žaidimai
Kompiuteriniai žaidimai
internete
Mobilieji žaidimai
Mobiliųjų žaidimų
paslauga
Konsolės žaidimų
paslauga
Konsolės žaidimai
internete
Pav. 4 Vaizdo žaidimų industrijos segmentai: vaizdo žaidimas kaip paslauga versus
tradiciniai vaizdo žaidimai (šaltinis: parengta autorių pagal DFC technology
ataskaitą)
Ne tik didėjanti žaidimų industrijos rinka, bet ir besikeičiantys vartotojų įpročiai
žaidimų kūrėjus skatina ieškoti naujų būdų pajamoms gauti, todėl vis daugiau
žaidimų leidėjų ir kūrėjų kuria žaidimus paremtus žaidimo kaip paslaugos verslo
modeliu (angl. game as a service). Šis verslo modelis remiasi žaidimų kūrimo
mechanizmais, skatinant žmones kuo ilgiau žaisti žaidimą ir mokėti už tam tikrus
elementus, taip pratęsiant žaidimo trukmę. Šios dienos tyrimai rodo, kad
žaidimų kaip paslaugos modelis atsiperka, todėl daugėja leidėjų ir kūrėjų, kurie
įtraukia žaidimo paslaugos elementus į savo kuriamus žaidimus. 2018 m. „DFC
technology“ ataskaitoje 16 nagrinėjant vaizdo žaidimų rinkos augimo tendencijas
17