Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
Žaidimų kūrėjų gautos paramos arba investicijų tipai
Privačios investicijos 36%
Valstybinė ar ES parama (MTEP veiklai) 29%
Leidėjų investicijos 14%
naujų ir rizikingesnių žaidimų projektų, kurių kūrimui būtų reikalingos naujos
kompetencijos ir žinios, todėl žaidimų kūrimo sektoriuje būtų samdoma daugiau
aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei skatinamas bendradarbiavimas su mokslo
įstaigomis.
Pagrindinės sritys, kurioms žaidimų kūrėjai
skitų papildomą gautą paramą
Valstybinė ar ES parama (ne MTEP veiklai) 7%
Išorinės pagalbos samdymas 17%
Pav. 51 Žaidimų kūrėjų gautos paramos arba investicijų tipai (Šaltinis: įmonių apklausa)
Gautą paramą žaidimų kūrėjai išnaudotų pagrindinės žaidimų kūrimo veiklos sąnaudoms
padengti bei veiklos plėtrai – samdytų naujus darbuotojus ar atvertų
naujus padalinius (Pav. 52). Lietuvos žaidimų dominuoja mažos ir labai mažos žaidimų
studijos, kurios yra orientuotos į esamų projektų įgyvendinimą, kadangi jų
užbaigimas ir sėkmingas išleidimas į rinką leistų užsitikrinti pajamas bei finansavimą
ateities projektams. Deja, dėl ribotų resursų įmonėms itin sudėtinga plėstis
ir vienu metu vystyti daugiau negu vieną žaidimų projektą.
Žaidimų kūrėjų studijos siekia finansavimo šioms veiklos sritims
Infrastruktūros plėtrai (įsigyti naują techninę
ir programinę įrangą, įrankius, paslaugas)
Pristatomosios žaidimo versijos kūrimui 29%
Rinkodaros kampanijoms
(vartotojų pritraukimo kampanijos)
29%
36%
Verslo kelionės 33%
Darbuotojų samdymas 58%
Rizikos sumažinimas kuriant žaidimus 67%
Pav. 53 Pagrindinės sritys, kurioms žaidimų kūrėjai skirtų papildomą gautą paramą
(Šaltinis: įmonių apklausa)
Analizuojant sąnaudas, kurios patiriamos kuriant naujus žaidimų projektus, matyti,
jog dauguma žaidimų kūrimo studijų (75 proc.) kuria nedidelių sąnaudų reikalaujančius
projektus – jų kuriamų žaidimų biudžetai neviršija 200 tūkst. eurų
(Pav. 54). Tuo tarpu tik 17 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių kuriamiems žaidimams
išleidžia daugiau nei 1 mln. eurų. Atsižvelgiant į, palyginti, nedideles Lietuvos
įmonių kuriamų žaidimų sąnaudas galima manyti, jog papildoma finansavimo
priemonė, atitinkanti žaidimų kūrėjų poreikius, leistų Lietuvos žaidimų
kūrėjams išleisti daugiau rizikingesnių ir inovatyvesnių projektų, kurie būtų eksportuojami
į viso pasaulio rinkas.
Veiklos plėtrai (samdyti naujus
darbuotojus, atverti padalinius ir pan.)
50%
Žaidimų kūrimo biudžetų pasiskirstymas Lietuvos įmonėse
Dabartinių žaidimų kūrimo sąnaudoms padengti
64%
>1 mln. EUR
17%
Pav. 52 Žaidimų kūrėjų gautos paramos arba investicijų paskirstymas pagal veiklos
sritis (Šaltinis: įmonių apklausa)
200 tūkst. – 1 mln. EUR 8%
50 tūkst. – 200 tūkst. EUR
25%
Šią tendenciją įrodo ir kiti apklausos metu gauti duomenys, kurie atskleidė, jog
gavę papildomą paramą dauguma kūrėjų taip pat ją skirtų pagrindinei veiklai –
žaidimų kūrimui, tačiau ji padėtų ne optimizuoti dabartinius veiklos procesus, o
kurti naujus žaidimus ir sumažinti finansinę riziką imantis naujų projektų. Kitos
dažniausiai nurodytos sritys kaip darbuotojų samdymas, verslo kelionės, išorinės
pagalbos samdymas taip pat susijusios su naujų produktų kūrimu ir galimybėmis
juos išleisti (Pav. 53). Taigi, papildomas finansavimas paskatintų įmones imtis
5 tūkst. – 50 tūkst. EUR
<5 tūkst. EUR
Pav. 54 Žaidimų kūrimo biudžetų pasiskirstymas įmonėse (Šaltinis: įmonių apklausa)
17%
33%
106
107