Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
■■
Inočekiai – siekiant užmegzti pirminius kontaktus su mokslu, pradėtas
vykdyti MTEP veiklas, vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti verslo ir mokslo
bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.
Apibendrintai galima teigti, jog žaidimų industrijos subjektai, kaip ir bet kurie
kiti verslo subjektai, turintys mažos ir vidutinės įmonės statusą, gali pasinaudoti
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos
Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1
prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“
priemonėmis. Žaidimų industrijos ar kitiems KKI subjektams jokio išskirtinumo
netaikoma.
Kaip teigiamas veiksnys, skatinantis žaidimų industrijos plėtrą, laikytinos nuostatos,
įtvirtintos Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės)
plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų
įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014
m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 bei Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) prioritetų veiksmų
plane, patvirtintame LR ekonomikos ir inovacijų ministro bei Švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 4-498/V-964, susijusios su
MTEPI skatinimu nustatytame prioritete „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“, plėtojant
dizaino ir audiovizualinių medijų technologijas ir produktus.
Žaidimų industrijos subjektai turintys privataus juridinio asmens statusą ir vykdantys
ekonominę veiklą gamybos ir/ar paslaugų srityje bei norintys padidinti
dirbančių žmogiškųjų išteklių konkurencingumą gali naudotis šių priemonių teikiamomis
galimybėmis:
■■
■■
■■
■■
■■
Kompetencijų vaučeris – siekiant gauti paramą dirbančiųjų mokymui tuo
metu, kai jos reikia, ir ta apimtimi, kuri yra reikalinga;
Žmogiškieji ištekliai Invest LT+ – siekiant tiesiogines užsienio investicijas
įmonėje, sudarant sąlygas tobulinti investuotojų darbuotojų kvalifikaciją,
žinias ir gebėjimus;
Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje – siekiant užtikrinti
nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, jų profesinį mobilumą ir
gebėjimą sparčiai, esant poreikiui, persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas;
Inomokymai LT – siekiant padidinti darbuotojų, vykdančių MTEPI veiklas,
gebėjimus dirbti su naujomis technologijomis, sudarant galimybes įgyti
reikiamų įgūdžių užsienio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
inovacijų centruose;
Kompetencijos LT – siekiant užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio
palaikymą, jų profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito
■■
■■
■■
ūkio sektoriaus veiklas, sudarant galimybę darbuotojams gauti aukščiausios
kokybės specialiuosius mokymus;
Akademija LT – siekiant gauti mokymo paslaugas pagal viešosios įstaigos
„Versli Lietuva“ sukurtas ir (arba) adaptuotas mokymų programas įmonių
darbuotojams, siekiant pagilinti jų praktines žinias verslumo ir eksporto srityse
ir tokiu būdu užtikrinti jų galimybes prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių;
Inostažuotė – siekiantiems didinti įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su
naujosiomis technologijomis ir taip įgyti reikiamų įgūdžių užsienio MTEPI
centruose ir (arba) užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklą;
Mokymai užsienio investuotojų darbuotojams – siekiant investuotojų
darbuotojams suteikti specifinių kompetencijų ir prisitaikyti prie ūkio pokyčių.
Apibendrintai galima teigti, jog žaidimų industrijos verslo subjektai, kaip ir bet
kurie kiti verslo subjektai, turintys privataus juridinio asmens statusą ir vykdantys
ekonominę veiklą gamybos ir/ar paslaugų srityje bei norintys padidinti dirbančių
žmogiškųjų išteklių konkurencingumą, gali pasinaudoti 2014–2020 metų Europos
Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos
2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 9 prioriteto „Visuomenės
švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonėmis. Žaidimų industrijos
ar kitiems KKI subjektams jokio išskirtinumo netaikoma.
LR Kultūros ministerija koordinuoja ES programą „Kūrybiška Europa“ (2014–2020).
Ši programa skirta Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos
menui, paveldui ir kitoms susijusioms sritims remti. Europos kultūros ir kūrybos
sektorių rėmimo programos „Kūrybiška Europa“ paprogramė „MEDIA“ suteikia
finansinę paramą Europos Sąjungos kino ir audiovizualinei industrijoms, jų projektų
vystymui bei platinimui. „MEDIA“ skatina naujųjų technologijų naudojimą,
padeda Europos kino ir audiovizualiniams darbams, tokiems kaip vaidybiniams ir
dokumentiniams filmams, televizijoms projektams ir naujoms medijoms atrasti
kelią į tarptautines rinkas, finansuoja mokymus ir kino vystymo schemas. Paprogramė
„MEDIA“ remia:
■■
■■
■■
■■
■■
■■
■■
Iniciatyvas kūrinių platinimui ir patekimui į rinką;
Iniciatyvas vieno kūrinio projekto ar projektų rinkinių vystymui;
Paramą televizijos programų ar videožaidimų kūrimui;
Veiklas, skatinančias domėjimąsi ir platesnę prieigą prie audiovizualinių
kūrinių;
Veiklas, populiarinančias kiną, tokias kaip filmų festivaliai ir kino teatrų tinklai;
Priemones, lengvinančias tarptautinę koprodukciją ir stiprinančias kūrinių
cirkuliaciją ir platinimą;
Veiklas, ugdančias audiovizualinio sektoriaus profesionalų įgūdžius ir
gebėjimus.
86
87