Lietuvos žaidimų industrijos kelrodis 2020 - 2030

LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS KELRODIS
■■
inovacijų rinkų tyrimams, kūrimas; įmonių intelektinės nuosavybės kūrimas,
apsauga ir licencijavimas; inovacijų paklausos skatinimas. Siekiamas
rezultatas – 7 KKI įmonių, gavusių paramą dėl įdiegtų kūrybinių dizaino ir
rinkodaros sprendimų, skaičius, kaupiamaisiais vienetais. Šiai priemonei skirta
asignavimų suma 2018–2020 m. laikotarpiu yra 8,3 mln. eurų;
verslo kūrybinių inovacijų infrastruktūros plėtra ir eksploatavimas. Priemonės
paskirtis – kūrybinių ir kultūrinių MTEP klasterių eksploatavimas (strategijų,
tyrimų (įžvalgų, rinkos tyrimų ir kt.) atlikimas), mokymai, rinkodaros, klasterių
narių bendradarbiavimo, naujų narių pritraukimo, įsitraukimo į tarptautinius
tinklus ir kt. veiklos); kūrybinių ir kultūrinių MTEP klasterių infrastruktūros
kūrimas. Šios priemonės vertinimo kriterijų siekiama reikšmė plane
nepateikiama. Priemonei skirta asignavimų suma 2018–2020 m. laikotarpiu
yra 9,38 mln. eurų;
■■
KKI skatinimo iniciatyvų įgyvendinimas. Priemonė skirta Lietuvoje
rengiamiems projektams (mugėms, konferencijoms, kūrybinėms dirbtuvėms
ir pan.), kurių metu pristatomi atitinkamų kūrybinių ir kultūrinių industrijų
geriausi Lietuvos arba Lietuvos ir užsienio valstybės (-ių) pasiekimai, skatinamas
tarptautinis bendradarbiavimas, projekte dalyvaujančių juridinių ir (ar) fizinių
asmenų verslumas, kūrybos produktų įsiliejimas į Lietuvos ir (ar) užsienio
valstybės (-ių) rinką ir pridėtinės vertės kūrimas, iš dalies finansuoti. Taip pat
bus iš dalies finansuojami kūrybinių ir kultūrinių industrijų tarpsektorinio
bendradarbiavimo projektai, skirti naujiems, paremtiems inovacijomis
ir informacinėmis technologijomis, kūrybos ir kultūros produktams ar
paslaugoms, kurie didintų kultūros ir meno prieinamumą, sukurti. Priemonė
taip pat skirta Lietuvos kultūros produktams pristatyti užsienyje vykstančiose
tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose, festivaliuose,
madų šou (taip pat ir pristatymui reikalingai rinkodaros medžiagai parengti);
kultūros produktų eksporto strategijai parengti, aktualių užsienio rinkų
tyrimams ir informacijai apie jų dalyvius įsigyti. Šios priemonės vertinimo
kriterijų siekiama reikšmė plane nepateikiama. Priemonei skirta asignavimų
suma 2018–2020 m. laikotarpiu yra 1,8 mln. eurų.
Taigi, bendrai 2018–2020 m. skirta asignavimų, susijusių su KKI ekonomika, suma
siekia 28,75 mln. eurų, o siekiamos vertinimo kriterijų reikšmės yra neproporcingai
mažos arba jų iš viso nėra numatyta.
2015 m. liepos 31 d. LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-524 yra patvirtintos Kultūros
ir kūrybinių industrijų politikos 2015–2020 metų plėtros kryptis. KKI politikos
2015–2020 metų plėtros krypčių siekis – numatyti šios srities plėtros, minėtu
laikotarpiu, prioritetus, tikslus, uždavinius bei užtikrinti efektyvų ir koordinuotą jų
įgyvendinimą.
Dokumente pažymima, jog KKI Lietuvoje yra pripažįstamos kaip svarbi ir perspektyvi
Lietuvos ūkio bei visuomenės gyvenimo dalis, tačiau kryptinga sektoriaus
vystymo politika nėra suformuota – sektorius iki šiol stokoja nuoseklaus ir
koordinuoto politinio prioritetų nustatymo, esama aktuali teisinė bazė ir paramos
mechanizmai ne visais atvejais palankūs KKI plėtrai, nepakankamai įvertinta šio
sektoriaus specifika.
Šiame dokumente numatytos trys KKI sektoriaus plėtros kryptys, turėsiančios
poveikį žaidimų industrijai:
1. Lietuvos visuomenės kūrybingumo gebėjimų skatinimas, kuriant kūrybingumui
palankią ugdymo aplinką, didinant kvalifikacijos tobulinimo galimybes
kultūros srities darbuotojams, gerinant sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti
kultūrinėse veiklose. Tikimasi, jog 2020 m. Lietuvos gyventojų aktyviau dalyvaujančių
vaizduojamųjų menų ir amatų veikloje išaugtų nuo 21 proc. iki 24,5
proc., filmų ir video veikloje – nuo 2,6 proc. iki 3,9 proc.
2. Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus
eksporto apimčių augimo skatinimas, didinant Lietuvos KKI dalį valstybės
BVP bei eksporto struktūroje bei gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir
kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Tikimasi, jog 2020 m. užimtumas KKI
sektoriuje 2020 m. sudarys 7 proc. Lietuvos darbo rinkos, Lietuvos KKI srities
dalis valstybės BVP struktūroje sudarys 7 proc., o eksportas išaugs iki 7 proc.
bendro Lietuvos eksporto.
3. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas, gerinant sąlygas kūrybinių
inovacijų kūrimui ir diegimui bei KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.
Už KKI politikos formavimą yra atsakinga Kultūros ministerija. Prie KKI plėtros
krypčių įgyvendinimo gali prisidėti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės
organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Konkrečias priemones KKI
plėtros krypčių tikslams ir uždaviniams pasiekti kiekviena įgyvendinanti institucija
numato savo strateginiuose veiklos planuose.
Taip pat Lietuvoje egzistuoja daug kitų gretutinių teisės aktų, kurie turi įtakos žaidimų
industrijos subjektų veiklos reglamentavimui, priklausomai nuo subjekto
teisinės formos (pvz. LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, LR Asociacijų įstatymas,
LR Viešųjų įstaigų įstatymas ir pan.) ar veiklos vykdymo specifikos (pvz. LR
Mokesčių administravimo įstatymas, LR Pelno mokesčio įstatymas, LR Autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymas, LR prekių ženklų įstatymas ir pan.), kurie šioje
studijoje nėra detaliai nagrinėjami.
Taigi, apibendrintai galima teigti, kad Lietuvoje esanti teisinė ir normatyvinė
bazė, bent jau strateginiu / programiniu lygmeniu, rodo, kad KKI sektoriaus, o tuo
68
69