drugiai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Ar yra toks mokslas? Inkarnetika. Klausimai, abejonës, tikrovë Transcendencija BIRÞELË-BIR Ph.D., Antimedþiagos fizikos ir teologobiologijos instituto Pasadenoje, JAV, postdoktorantë Lietuvos laboratorijoje Kaune Kiek nesuprantamø reiðkiniø supa mus pasaulyje, kiek paslapèiø yra paèioje gyvybëje, o þmogus mokslui – tai lyg senoji lotynø tabula rasa, á kurià vis raðoma ir raðoma, bet ji atrodo vis tuðèia. Morfologija, fiziologija yra paraðiusios keletà skyriø toje gyvenimo knygoje, taèiau genetika per savo veik pusantro ðimto metø atliko tik, galima sakyti, aritmetikos veiksmus. Molekulinis lygmuo genetikos bei làsteliø tyrime kiek priartino mechanistinæ sampratà prie turtingojo dvasinio pasaulio. Dau- gybë þmoniø mato save jau bent kartà gy- venusius, jie jauèia sindromà déja vu, atpaþásta vietas, kalbas, istorinius faktus. Jauèia juos supantá ávairiapusá dvasiná, transcendentiná gyvenimà. Ðià þmoniø patirtá, mokslo, istorijos faktø ir ypaè teologijos, astroenergobiologijos duomenis apibendrina senas ir kartu naujas mokslas inkarnetika. Taèiau apibrëþti ðá mokslà vienu sakiniu gana sunku. Inkarnetika – mokslas apie sielos (plaèiàja prasme) susijungimà su kitu kûnu, palikus kûnà, kuriame buvo. Tai nëra tobulas apibrëþimas, nes inkarnetika kartu ir mokslas, ir pastovus vyksmas þmoniø populiacijoje. Negalima atmesti ir panaðiø vyksmø apskritai gyvojoje gamtoje. Tad Motto poeto þodþius reikëtø skaityti iðplëstine prasme: “Kas að esu? Ar tas, buvæs praeitame gyvenime, ar tas, kuris bus bûsimajame? “ Ðie þodþiai atskleidþia visà inkarnetikos esmæ, filosofijà ir teologobiologijà. Nemaþa minèiø apmàstymui ðiuo klausimu radome prof. A. Šliogerio fundamentiniame darbe “Niekis ir Esmis” (2006). Gana iðsamià studijà apie reinkarnacijà yra paskelbusi Lilija Talmantienë ( ,,Reinkarnacija. Kas tai?”, Mokslas ir gyvenimas, Nr.5, 6-7, 1990). Taèiau per praëjusá laikà paskelbta nemaþa iðsamiø tyrimø rezultatø, leidþianèiø naujai paþvelgti á reinkarnacijos vyksmà ir inkarnetikos mokslà. Ðiame straipsnyje aptarsime daugiau inkarnetikos sàlytá su biologiniu þmogaus 14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 \ Motto: „Qui je suis? L’homme qui a été ou l’homme qui sera?“ (Charles Baudelaire, Archives, 1853) pradu. Apibûdinti mokslà apie þmogø ir apskritai ðiandienæ biologijà yra labai sunku, tarsi bûtø dvejopa bûsena: viena vertus, tai, kas suþinota ðiandien, atrodo jau pasenæ, priskirtina istorijai, antra vertus – tos paèios naujienos – rytojaus pranaðai. Kaip vertinti plaèiai þinomà molekulinæ genetikà ir genø inþinerijà? Atrodë, kad jos iðspræs visus paèius intymiausius kûniðkus ir dvasinius gyvybës neaiðkumus. Taèiau skelbiami klonavimo, genø inþinerijos, genø taisymo organizme darbai negali atsakyti á svarbiausius þmogaus esmës klausimus. Todël ðiandienos biologija ieðko sàsajø su kitais mokslais – fizika, matematika, teologija, psichologija. Pabrëþiamas dvasinio prado pirmumas. Daugelis vadintø dvasiniø reiðkiniø yra grindþiami fizikos naujovëmis. Pavyzdþiu gali bûti naujas telepatijos reiðkinys – teleportacija (LTV laida “Ne-gali-bûti”, 2006- 12-30) – tai yra informacijos, savybiø perdavimas kol kas atomø lygmeniu, bet tai tik pirmieji telepatijos fizikos þingsniai. Dar viena kryptis – nanobiologija (dalelës dydis 10 -9 metro) ir dar tûkstanèius kartø maþesniø vienetø biologija. Pasiektas atomø ir jo daleliø tyrimo lygmuo, pagaliau anksèiau tik teoriðkai apraðyta antimedþiaga ðiandien jau tyrinëjama eksperimentiðkai (Alexander Hellemans ,,Alone at the top” Scientific American 296(3):10-11.2007). Tai ðiandienos ir rytdienos saitai. Galima pateikti pavyzdá, kai tiesioginiai tyrimai, skatinami grynai praktiniø tikslø, pasiekë stulbinanèiø rezultatø antimedþiagos ir teologobiologijos srityse. Apie vienà jø, apraðytà ir Lietuvos spaudoje (Tomas Gurulis ,,Siela ir reinkarnacija. Amþinieji klausimai. (Antimedþiagos fizikochemija ir transcendencijos molekulinë teologobiologija)”. Nemunas, Nr. 23, 2005), manau, bûtina pakalbëti plaèiau, net trumpai atpasakoti duomenis. Ðis darbas, ypaè paskelbus pasaulinëje mokslinëje spaudoje, susilaukë iðskirtinio dëmesio, juoba kad darbas atliktas JAV, Pasadenoje (Institute of Antimatter Physics and Teologobiology). Raðoma, kad mokslininkams pavyko paþymëti þmogaus (ðiuo atveju nuteistojo nusikaltëlio) lytiniø làsteliø antimedþiagos DNR (toliau – antiDNR) junginiu, pasiþyminèiu savitàja spinduliuote, kuri gali bûti nustatoma testuojant individà per distance. Þymëtoji antiDNR po mirties kartu su siela iðeina ið kûno ir inkarnuojasi á kità kûnà jo pradëjimo metu. Þymuo pasilieka su ta antiDNR, kuri jungiasi su naujojo organizmo raidos metu susidaranèiomis lytinëmis làstelëmis, jø, kaip ir þymens, daugëja organizmui augant. Ðie eksperimentiniai darbai suþadino daugybæ minèiø, kai kuriomis jø pasidalysime ðiame raðinyje. Pravartu bent prabëgomis paminëti taikomàjà ðiø tyrimø dalá, juoba kad ir pats darbas buvo atliekamas JAV teisingumo organø uþsakymu. JAV teismø praktikoje uþ itin sunkius nusikaltimus nuteisiama keliems ðimtams metø arba 2–3 gyvenimo trukmëms. Tokia teisminë kolizija truko ilgà laikà, nes nuteistasis negalëdavo atsëdëti skirto laiko ir mirdavo anksèiau. Dabar ji iðspræsta: nusikaltëliui áleidþiama antiDNR þymens ir jis gyvena kalëjime iki mirties; po to, tiriant naujagimius, nustatomas atsiradæs þymuo, rodantis, kad á to naujagimio kûnà inkarnavosi nusikaltëlio siela kartu su jo antiDNR. Kadangi laikomasi inkarnacijos visuotinumo dësnio, sulaukæs pilnametystës toks individas sodinamas á kalëjimà, remiantis buvusiu teismo nuosprendþiu. Procedûra pakartojama tolesnëms kartoms, kol nusikaltëlis-reinkarnatas atsëdi paskirtà laikà. Tai gana daþnas atvejis JAV teismø praktikoje. Europoje tokios teismø praktikos neapraðyta arba ji yra labai reta. Tai empirika, fundamentinës idëjos pritaikymas konkreèioje, teisinëje praktikoje. Pasaulinëje literatûroje plaèiai nagrinëjamos fundamentinës inkarnetikos problemos. Manyèiau, kad ðiame raðinyje pateikiama laisva (necituojant literatûros) apþvalga bus naudinga Lietuvos skaitytojams: teologiniai-filosofiniai apmàstymai atsakant, kas yra tai, kà ávairios religijos vadina siela, kas inkarnuojasi. Aptariama Astralinës energijos-antime-
dþiagos DNR ir inkarnuojamos làstelës DNR sàveika, inkarnacijos visuotinumas ir ágyjami poþymiai, genetika ir inkarnetika, teisiniø klausimø teorija ir praktika (turto paveldëjimo byla) ir kiti svarbûs klausimai. Sielos raiðka: antimedþiagos ir làstelës DNR molekuliø sàveika Ávairûs autoriai, tikëjimai, iðskirtinës dvasinës bûsenos þmonës skirtingais vardais vadina tuos paèius reiðkinius, ypaè juos sukelianèias prieþastis. Todël prieð analizuojant inkarnacijos reiðkinius bûtø tikslinga suvienodinti terminus, juoba kad daþniausiai kalbama apie tà patá. Vartojamos sàvokos siela, Dievas, dievai, energija, kosmoso energija, antimedþiaga, angelai, velniai, dvasios ir ávairios kitos sàvokos bei reiðkiniai yra vienas ir tas pats Astralinës energijos raiðkos vyksmas, kurá mes matome, jauèiame ir suvokiame. Pabrëþtina, mes matome ir jauèiame tik Astralinës energijos (toliau – AE) raiðkà, kadangi jos paèios per se negalime pajausti pagavomis. Todël net skirtingø religijø esmë yra ta pati – kalbama apie þmogaus gyvenimo pratæsimà po mirties ávairiomis formomis. Taèiau pomirtinis gyvenimas suprantamas, kaip dabartinio þemiðkojo gyvenimo tàsa, tad ir ávairios dievybës, angelai, velniai kaip ir siela yra personifikuoti, tarsi turëtø þmogaus kûnà ir þmogaus savybes, o þmogus TEN patekæs yra arba pagiriamas ir skatinamas, arba baudþiamas. Tai vis primityvus þmoniø noras suvokti AE, jos atskiras kamuolines formas kiekviename individe. Tiesa, AE materialiame kûne yra kartu ir antimedþiagos formos, kuri turi fizikinæ bûsenà, kurià galima þymëti ir iðmatuoti. Tad ðiame raðinyje vartosime bendros sàvokos trumpinius: astralinæ energijà – AE, antimedþiagos DNR – antiDNR ir antigenomà – AE-G; AE ir antiDNR buvimà kûne ar iðëjimà þymësime AE-S, kur S þymës sielà mums áprastine tikëjime vartojama prasme. Gana gerai þinomas làstelës materialus genetinis aparatas, làstelës dalijimosi mechanizmas. Kiauðinëlio apvaisinimo schema taip pat yra neblogai suprasta, bet tik senosios ,,mechanikos” prasme. Lieka gana sudëtinga, pavadinkime – ðeimininko antiDNR-AE ir inkarnuojamos antiDNR- AE sàveika. Yra þinoma, kad idealiu atveju kiekvieno þmogaus làstelëse, be materialaus genomo, yra antiDNR genomas. Jis yra tiksli materialaus genomo kopija, kol kas neþinoma, ar antiDNR yra vienos grandinës ar dvigrandës struktûros. To antigenomo paskirtis – sustiprinti, nukreipti materialiojo genomo veiklà. Kadangi vyriðkas ir moteriðkas viengubas chromosomø rinkinys iðlieka atskirai visà organizmo gyvenimà ir tik susidarant lytinëms làstelëms mejozës metu tam tikru daþnumu ir vieta tapaèios chromosomos persikryþmina, o kitu metu tëvo ir motinos chromosomø rinkiniai sàveikauja tik raiðkos metu. Tas pat vyksta ir su chromosomø antiDNR-AE. Taèiau nepamirðkime, kad reinkarnacija vyksta visuose individuose, todël kiekvieno mûsø genome yra inkarnavæsis kartu su siela ir kitas antigenomas. Filosofiná klausimà: “kas mes esame?” aptarsime vëliau. Svarbiausia kliûtis, neleidþianti kiekybiðkai ávertinti abiejø antigenomø sàveikas, yra ta, kad kol kas nepavyksta juos tyrinëti làstelëse in vitro. Atrodytø, kad kamieninëse, ypaè visavertëse, làstelëse, kuriose jau yra antigenomas, turëtø bûti pastebëti tokios sàveikos rezultatai. Buvo bandyta panaudoti antiDNR þymëjimo technikà, sëkmingai naudojamà teisminëje praktikoje, taèiau negauta ryðkiø rezultatø. Daug vilèiø dedama á embrionø tyrimus, kuriuose, kaip teigia teologai, jau yra siela. Apvaisinimo biologija yra gana aiðki: tik viena ið tûkstanèiø sëkleliø prasiskverbia per apvalkalëlá ir jo chromosomos susimaiðo su kiauðinëlio chromosomomis. Palieèiame vienà svariausiø inkarnetikos klausimø: kada vyksta inkarnacijos aktas? Atsakymas yra tarsi savaime aiškus – apvaisinimo metu. Atsitiktiniu pataikymu ir mechaniðku ásiskverbimu negalima visiðkai paaiðkinti apvaisinimo fakto ir pasekmiø. Literatûroje apraðyta, kad lytinëse làstelëse susikaupia itin gausus AE kiekis, kartu reikia nepamirðti, kad visatos AE persmelkia visus kûnus ir su AE-S yra bendris. Sëkleliø AE ir AE-S srautai apgaubia kiauðinëlá ir viena sëklelë kartu su AE-AE- S ásiskverbia á kiauðinëlá. Neatmetama galimybë, kad sëklelës ir kiauðinëlio AE-AE- S susilieja dar prieð fizikiná sëklelës ásiskverbimà. Taip yra tikrinamas abiejø AE atitikimas ir pasirenkama viena ið dviejø sëklelës tipø. Tai turint mintyje yra pagrástas siûlymas sudaryti sàlygas kiauðinëliui pasirinkti sëklelæ ið ávairiø vyrø sëkleliø miðinio. Tai – inkarnacijos vyksmas. Buvo atlikti kryþminiai bandymai: prieð suliejimà buvo paþymëtos epsilon-pi junginiu sëklelës, o kitame bandyme – tik kiauðinëliai. Pirmuoju atveju savitoji spinduliuotë parodë, kad kartu su sëklelës genomu á kiauðinëlá áëjo ir jos þymëta antiDNR. Abiem atvejais kiauðinëliui dalijantis suminis spinduliuotës kiekis didëjo proporcingai làsteliø skaièiui. Ðie bandymai buvo derinami su apvaisinimu in vitro tam, kad galima bûtø parinkti ir perkelti tinkamà làsteliø gumulëlá á gimdà ir iðauginti naujà þmogø. Sunaikinus nepanaudotà làsteliø gumulëlá, þymëtoji antiDNR dingsta, taèiau gumulëlius laikant skystame azote antiDNR iðlieka. Kyla natûralus kausimas – ar tokiame gumulëlyje jau yra siela ir ar ji, sunaikinus nepanaudotà gumulëlá, kartu su antigenomu inkarnuojasi á kità apvaisinamà kiauðinëlá? Taip pat jam artimi procedûriniai klausimai – kas vyksta persileidimø ar abortø atvejais. Manyèiau, kad á juos bus atsakyta, kai bus iðspræsti ðie fundamentiniai inkarnetikos klausimai. Ar sielai-antigenomui-AE bûti reikalinga kritinë kûno (làsteliø) masë? Ar embrioninës raidos metu susidarantis kûnas turi sielà ir ar ji gali reinkarnuotis embrionui þuvus? Genomo–antigenomo–sielos santykiø klausimai dar bus aptariami raðinio pabaigoje. Genomo raiška ir antigenomo- AE - sielos poveikis AntiDNR ir DNR sàveikos molekuliniai mechanizmai dar nëra tiksliai þinomi. Yra duomenø, kad antiDNR veikia nukleotidø atomus, iðkreipdama jø elektronø debesëlius, ir taip gali turëti átakos genomo raiðkai, tai yra gali sukelti savaimines mutacijas. Pirminiai duomenys rodo, kad realus poveikis vyksta DNR dvigubëjimo metu: atsiskyrus DNR grandinëms likæ laisvi vandeniliniai ryðiai gali bûti paveikti kitos antiDNR ir antroji grandinë bus sintetinama su vieno nukleotido arba iðtisos atkarpos klaida. Tai pasireikð individe pakitusiu, tai yra inkarnuotos antiDNR poþymiu arba savybe. Tokia sàveika pasireiðkia jau prieð pirmàjá apvaisinto kiauðinëlio dalijimàsi. Inkarnatø tyrimai rodo, kad inkarnuota antiDNR labiausiai pasireiðkia pakitimais mentalinëáe srityje – atmintis, màstymo savybës, polinkiai. Nors yra apraðytas atvejis, kai inkarnate iðaugo apgamas toks pat ir toje pat vietoje, kaip ir buvusiame individe. O tai rodo inkarnacijos metu persidavus ðià savybæ vadinamojoje somatinëje genomo srityje. Ið tiesø tokie antiDNR ir DNR apsikeitimai vyksta daug daþniau, bet jie nepastebimi. Þmoniø genomai yra labai panaðûs, galima sakyti, tapatûs, skiriasi tik negausiais poþymiais, daþniausiai nulemtais genø grupiø ir jø tarpusavio sàveikø. Tad ávykæs apsikeitimas nëra pastebimas. Individo savitumà lemia jau minëtoji mentalinë sritis. Ðioje srityje pasikeitimai yra labiausiai pastebimi – individas nukrypsta nuo áprastiniø normø, mo- kymo, þiniø ir atminties (apraðymas vietø, ávy- \ kiø, “déja vu”, þmoniø, kalbëjimas svetimomis kalbomis ir panaðûs gausiai registruoti faktai). Literatûroje apraðytas, vadinkime, dalinës inkarnacijos reiðkinys, kai su persodinta ðirdimi persidavë donoro polinkiai ir pomëgiai. Ryðkus pavyzdys yra vadinamieji indigo vaikai. Jø màstymo savybës rodo þymià inkarnavusio antigenomo – sielos átakà. (Irena Stulpinienë ,,Naujos sàmonës vaikai”, Dialogas, Nr. 44-45, 2006). Eksperimentinës molekulinës inkarnetikos nesëkmës atliekant bandymus kamieniniø làsteliø kultûroje paremia mintá, jog antigenomo ir genomo sàveikos vyksmams tirti dar nerasta tinkamo metodo. Tai, kaip matëme, gali vykti ir apvaisinant mëgintuvëlyje. Nesëkmës prieþastis, kad Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 15
Page 1 and 2: 2007 9 Inkarnetika. Klausimai, abej
Page 3 and 4: Biotechnologijos plëtros Lietuvos
Page 5 and 6: mas). Tiek gyvûnø sëklinimas, ti
Page 7 and 8: Kaip teigia „Fermento“ mokslo d
Page 9 and 10: staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu
Page 11 and 12: Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretj
Page 13: ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vy
Page 17 and 18: vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie
Page 19 and 20: Knyga apie neeiliná dailininkës t
Page 21 and 22: ø ugdymas infrastruktûrà“ form
Page 23 and 24: et skiriasi jø biologija. Jau anks
Page 25 and 26: V VI VII VIII IX Dirvinis melsvys p
Page 27 and 28: sirodæs Volframo fon Eðenbacho k
Page 29 and 30: Toks naujas poþiûris nuosekliausi
Page 31 and 32: „Lietuvos mokslininkø gebëjimø
Page 33 and 34: Svaigalø mëgëjus globojantis Bak
Page 35 and 36: Pasibaigus Antrajam pasauliniam kar
Page 37 and 38: pasiprieðinimà, vietinius greièi
Page 39 and 40: Paþymëtinos ir apvalios akmeninë
Page 41 and 42: 15 pav. Belgijos karaliausLeopoldo
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

drugiai - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?