drugiai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Institutas dalyvauja ne tik pedagoginëje veikloje (dësto 4 universitetuose), bet ir „politikoje“, kaip pasakë dr. Dr. Rolandas MEÐKYS Biochemijos institutas R.Meðkys, turëdamas galvoje projektus, susijusius su Nacionaline biotechnologijos platforma. VU Imunologijos instituto veiklà apibûdino l.e.p. direktorius dr. M.Mauricas, kuris tradiciðkai apþvelgë mokslinës veiklos kryptis, programas, darbuotojus, finansavimà ir kitus klausimus. Dr. M.Mauricas atkreipë dëmesá, kad Imunologijos institute atliekami darbai susijæ ne tik su gamtos reiðkiniø paþinimu, bet ir yra unikalûs naudojant biomodelius – laboratorinius linijinius gyvûnus, kurie svarbûs ne tik biotechnologinëms ámonëms, bet ir universitetams, institutams, akcinëms bendrovëms. Jis pabrëþë, kad Institute antikûnø ir DNR tyrimai padeda kurti ligø diagnostikos metodus, o sukaupta patirtis gali bûti naudinga verslui, pavyzdþiui, kuriant polikloninius ir monokloninius antikûnus biotechnologiniams produktams, juos gryninant, kuriant stabilias formas, kultivuojant ir klonuojant làsteles, diegiant transfekcijos metodus. Instituto darbuotojai gali bûti vaistiniø preparatø ekspertai, nes turi sukaupæ patirtá vertinant ikiklinikiniø ir klinikiniø tyrimø dokumentacijà. 4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 Apie nanotechnologinius sprendimus imunoanalizëje kalbëjo VU Imunologijos instituto laboratorijos vadovas prof. Arûnas Ramanavièius. Jis apibûdino ne tik sukauptà elektrocheminæ árangà, bet ir atliekamus tyrimus, jø rezultatus, projektus, publikacijas. Laboratorija aktyviai bendradarbiauja su <strong>Vilniaus</strong> universitetu, vien 2007 m. buvo apginti 7 bakalaurø ir magistrø darbai. Augalø biotechnologijos problemas gvildeno LMA narys-ekspertas prof. Vidmantas Stanys (Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës insti- Dr. Rasa NAINIENË LVA Gyvulininkystës institutas tutas – LSDI), habil.dr. Nijolë Anisimovienë (Botanikos institutas – BI), dr. Gintaras Brazauskas (Lietuvos þemdirbystës institutas – LÞI), dr. Jonas Jatkauskas (LVA Gyvulininkystës institutas – LVA GI). Nors visi praneðëjai kalbëjo apie augalø biotechnologijà, bet jø praneðimai buvo skirtingi ir susijæ ne tik su augalø regeneracija, transformacija, atsparumu biotiniams ir abiotiniams veiksniams (LSDI), gebëjimu gaminti fermentus, toksinus, galimybe perkelti mikroorganizmø genus á augalus, kuriamus augalø hibridus (BI), bet apëmë ir tradicines kryptis – augalø selekcijà (LÞI), siloso gamybà, probiotikus, fitobiotikus (LVA GI). Aiðkiai matyti, kad biotechnologiniø priemoniø ir metodø taikymas tradicinëse mokslo ir gamybos srityse atnaujina tyrimo metodus, sukuria naujas galimybes, ypaè taikant genetinius metodus. Pavyzdþiui, vien tik Lietuvos sodi- Prof. Arûnas RAMANAVIÈIUS VU Imunologijos institutas ninkystës ir darþininkystës institute parengta per 80 augalø rûðiø regeneravimo metodikø, sukurti ir apibûdinti transgeniniai augalai, ádiegtas augalø ploidiðkumo keitimas, molekuliniø þymenø paieðka, genø klonavimas, vektoriø konstravimas ir pan. Kita vertus, BI pristatyti tik dalies – 4 laboratorijø (Augalø fiziologijos, Biodestruktoriø, Genetikos ir Làsteliø inþinerijos) tyrimai parodë, kà galima pasiekti taikant biotechnologinius metodus sveikiems augalams, mikroorganizmams, làstelëms ar jø subfrakcijoms. Šie tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su Biotechnologijos, Biochemijos, LSDI, Lietuvos universitetais, VðÁ „Grunto valymo technologijos“ ir kitais partneriais. Apie biotechnologinius metodus augalø selekcijoje kalbëjo LÞI atstovas dr. G.Brazauskas. Nors Lietuvoje nuo 1922 m. sukurta daugiau nei 250 augalø veisliø, ið kuriø 24 ádiegtos Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, taèiau biotechnologiniø metodø panaudojimas selekcijoje sukuria kità, naujà situacijà. Praneðëjas atkreipë dëmesá á kvieèiø, mieþiø homozigotiniø linijø kûrimà, atskirø poþymiø fiksavimà dobiluose, genø paieðkà ir sekvenavimà (susijusiø su atsparumu ligoms, tolerantiðkumu tempe- ratûroms, þiedyno ir ðaknø vystymusi, sëklingumu). Institutas turi ásigijæs nemaþai árangos, atviras bendradarbiauti. Siloso kokybæ lemia du svarbiausi poþymiai: mitybinë vertë ir higieninë kokybë, – pasakë dr. J.Jatkauskas (LVA GI). Vis dëlto Lietuvoje pagamintas silosas bûna blogos MA n. k. Kæstutis SASNAUSKAS Biotechnologijos institutas fermentacijos, menkos energetinës vertës, neatitinka paðarø higieniniø reikalavimø, kuriuos kelia Europos Sàjunga (Higienos reglamentas EB 183/2005). Dël maisto (pienas, mësa, kiauðiniai) saugumo nuo 2006 m. uþdrausta naudoti antibiotikus (sumaþina þmogaus atsparumà infekcinëms ligoms, apsunkina gydymà). Todël pastaruoju metu ypatingas dëmesys skiriamas probiotikams, fitobiotikams, kurie galëtø bûti alternatyva antibiotikams, todël aktualûs jø biotechnologijos metodai ir tyrimai. Kitas pranešimas – dr. Rasos Nainienës (ið to paties instituto) buvo skirtas reprodukcinës biotechnologijos problemoms gyvuliø veislininkystëje, tiksliau, gyvuliø sëklinimo, embrionø transplantavimo, gyvûnø klonavimo klausimams. Pasirodo, kad ypaè svarbus gyvuliø sëklinimas (nors Lietuvoje pradëtas 1958 m.), taèiau iki ðiol nepasiekta optimaliø sàlygø (spermos paëmimas, kriokonsekvavimas, atskiedimai, naudoji-
mas). Tiek gyvûnø sëklinimas, tiek embrionø transplantavimas ar gyvûnø klonavimas sudaro sàlygas pereiti á naujà etapà. Èia svarbûs ir molekulinës biologijos pasiekimai, nes gaunama daugiau palikuoniø, geriau panaudojamas genetinis potencialas, sumaþëja ligø pavojus, atsiranda galimybë saugoti nyks- MA n. e. Vidmantas STANYS Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas tanèiø gyvûnø genofondà, paprastesnë tampa tarptautinë prekyba – embrionus lengviau transportuoti, jø saugojimo laikas neribotas. Apie inþinerinius tyrimus plëtojant biotechnologijà papildomai kalbëjo prof. Vladimiras Liubarskis (LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos institutas). Medicininës biotechnologijos problemos buvo apþvelgtos prof. Vaivos Lesauskaitës (KMU Kardiologijos institutas) ir dr. Dainiaus Characiejaus (VU Onkologijos institutas) praneðimuose. Daugiausia kalbëta apie pacientø individualizuoto gydymo galimybes biotechnologiniais vaistais. Prof. V.Lesauskaitës praneðime, be individualizuoto gydymo, buvo kalbama apie regeneracinæ medicinà, homo– ir ksenoaudiniø tyrimus ir jø gamybà, apie autologiniø kamieniniø làsteliø biologijà (dauginimasis, diferenciacija, þûtis, integracija) ir implantacijà á paþeistà miokardà. Dr. D.Characiejus kalbëjo apie biotechnologijà, mokslo finansavimà, programas apskritai, o detaliau nagrinëjo tik progresavusios inkstø karcinomos gydymà a-interferonu. Pabrëþë, kad individualiai vartojant vaistus keièiasi bioþymenys (CD8 ir CD57). Instituto vykdomø projektø partneriai yra ne tik mokslo institutai, kaip Biochemijos, Imunologijos, <strong>Vilniaus</strong> universiteto atskiri fakultetai bei kiti, bet ir vienintelë Lietuvos biotechnologiniø vaistø UAB Sicor Biotech/TEVA. Apibendrinant reikëtø pabrëþti, pirma, kad institutai turi didelá potencialà ir galimybes plëtoti Lietuvos biotechnologijà, tik reikia turëti glaudesnius ir konkreèius ryðius su biotechnologijos ámonëmis (tai paaiðkës konferencijoje su biotechnologijos ámonëmis). Antra, Lietuvos mokslo institutai neturi vieningos tematikos ir mokslininkø grupës (nesvarbu, kaip administraciðkai juos skirstyti), dirba tik tose programose ar projektuose, kur gauna papildomà finansavimà. Taigi lemia pinigai, patentai, publikacijos ir kt., pagaliau tai ir prestiþo reikalas. Treèia, niekas nepateikë konkreèiø siûlymø dël biotechnologijos plëtros Lietuvoje, nors atskiros programos ir projektai tai skatina daryti. Ketvirta, tai netiesioginis ávertinimas ir institutø (kuriø atstovai darë praneðimus, ypaè apþvelgdami viso instituto veiklà), nors ir per biotechnologijos prizmæ. Penkta, kà pastebëjo ir prof. V.Bumelis, pirmininkavæs ðiai konferencijai, kad galutiná sprendimà ir siûlymus (nesvarbu kokia forma) dël biotechnologijos plëtros Lietuvoje galima daryti tik visiškai ištyrus biotechnologijos mokslo plëtros raidà Lietuvoje. Ðiuo metu ið viso konferencijø ciklo liko paskutinë konferencija, skirta biotechnologinëms ámonëms. Ji numatoma surengti ðá rudená. Virginijos VALUCKIENËS nuotr. Spanguolës Apie spanguoliø fitocheminiø medþiagø reikðmæ Pastaruoju metu labai susidomëta spanguoliø uogose esanèiomis fitocheminëmis medþiagomis ir jø veikimu þmogaus organizme. Spanguolëse yra proantocianidinø, kurie pasiþymi antibakterinëmis savybëmis. Be to, spanguolëse gausu flavonoidø, fenolio rûgðèiø. Antioksidantai, esantys spanguolëse, slopina þmogaus organizme neigiamas oksidacinio streso pasekmes, taip pat kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø oksidacijà ir oksidacinio streso neigiamà poveiká kraujagysliø epiteliui. Pastaruoju metu aptinkama ir antivëþiniø spanguoliø ekstrakto savybiø. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad vëþys daþnai atsiranda dël uþdegiminiø prieþasèiø, o spanguoliø fitocheminës medþiagos kaip tik pasiþymi antiuþdegiminiu veikimu. Pirmieji darbai apie antivëþiná spanguoliø fitocheminiø medþiagø poveiká pasirodë 1996 m. ir dabar toliau pleèiami. Spanguolëse yra trijø rûðiø flavonoidø – flavonoliø, antocianidø ir proantocianidinø. Spanguolëse taip pat yra katechinø, ávairiø hidrocianidinø, fenolio rûgðèiø ir triterpenoidø. Ðiø medþiagø, esanèiø spanguoliø ekstrakte, veikla þmogaus organizme kaip tik labai susidomëta. Atliekant bandymus su gyvûnais ir lyginant ávairiø spanguolëse esanèiø fitocheminiø medþiagø veikimà, pastebëta, kad tarp atskirø komponentø jos veikia skirtingai, taèiau apskritai spanguoliø ekstrakto teigiamas poveikis patvirtinamas. Iki ðiol daugiausia iðtirtas vynuogëse ir arbatoje esanèiø polifenoliø veikimas, taèiau ðiuo metu aktyviai tiriamos ir spanguoliø fitocheminës medþiagos. Atrodo, kad spanguoliø ávairios aktyviosios medþiagos pasiþymi sinergistiniu veikimu. Eksperimentiniø darbø rezultatai rodo, kad jos gali slopinti ne tik uþdegiminius procesus, bet ir metastaziø plëtrà, skatinti vëþiniø làsteliø þûtá. Literatûroje nurodoma, kad svarbiausios spanguoliø aktyviosios medþiagos, skatinanèios vëþiniø làsteliø þûtá, yra flavonoidai – resveratrolis, epigalokatechingalatas ir kvercetinas. Ið eksperimentø su gyvûnais nustatyta, kad spanguoliø ekstrakto dëka gaunami gana geri rezultatai gydant krûties vëþá. Kaip spanguoliø aktyviosios medþiagos skatina vëþiniø làsteliø þûtá, nëra þinoma. Taèiau manoma, kad spanguolëse esantys polifenoliai gali daryti tam tikrà átakà vëþinëms làstelëms per jø mitochondrijas. Spanguolëse ir kitose uogose esantys antocianidinai ir flavonoidai eksperimente slopina metastaziø susidarymà. Antiuþdegiminis spanguoliø ekstrakto veikimas, manoma, priklauso ir nuo jame esanèiø antiuþdegiminiu veikimu pasiþyminèiø lipopolisacharidø. Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 5
Page 1 and 2: 2007 9 Inkarnetika. Klausimai, abej
Page 3: Biotechnologijos plëtros Lietuvos
Page 7 and 8: Kaip teigia „Fermento“ mokslo d
Page 9 and 10: staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu
Page 11 and 12: Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretj
Page 13 and 14: ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vy
Page 15 and 16: dþiagos DNR ir inkarnuojamos làst
Page 17 and 18: vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie
Page 19 and 20: Knyga apie neeiliná dailininkës t
Page 21 and 22: ø ugdymas infrastruktûrà“ form
Page 23 and 24: et skiriasi jø biologija. Jau anks
Page 25 and 26: V VI VII VIII IX Dirvinis melsvys p
Page 27 and 28: sirodæs Volframo fon Eðenbacho k
Page 29 and 30: Toks naujas poþiûris nuosekliausi
Page 31 and 32: „Lietuvos mokslininkø gebëjimø
Page 33 and 34: Svaigalø mëgëjus globojantis Bak
Page 35 and 36: Pasibaigus Antrajam pasauliniam kar
Page 37 and 38: pasiprieðinimà, vietinius greièi
Page 39 and 40: Paþymëtinos ir apvalios akmeninë
Page 41 and 42: 15 pav. Belgijos karaliausLeopoldo
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

drugiai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?