drugiai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

„Fermentas International Inc.“ bendrovës, ásikûrusios Lietuvoje, Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje, JAV ir Kanadoje. Specializuotos JAV rinkos tyrimø bendrovës „Bioinformatics“ 2006 m. paskelbtais duomenimis, „Fermentas“ yra vienas ið penkiø didþiausiø restrikcijos fermentø gamintojø pasaulyje bei Europos DNR dydþio ir masës standartø rinkos lyderis. Pagrindiniai „Fermento” konkurentai yra pirmaujanèios JAV biotechnologijos kompanijos „Invitrogene“, „Bio-Rad“, „Promega“, „New England Biolabs“, „Roche Diagnostics“, „Stratagene“ ir Japonijos „Takara“. „Fermentas“ yra vienintelë tokio dydþio ir profilio bendrovë ES, kuri pasaulio ir Europos rinkose konkuruoja su dominuojanèiais JAV gamintojais. Pleèiant produkcijos pasiûlà, didëja ir bendrovës klientø ratas. „Fermento“ produkcijos pirkëjai – farmacijos ir biotechnologijos kompanijø mokslo centruose bei universitetø ir institutø laboratorijose dirbantys mokslininkai. Pasak prof. A. Janulaièio, bendrovës specialistams labai svarbu, kad jø gaminiø paklausos augimo sparta Lietuvoje yra net didesnë nei pasaulio mastu. Nors mûsø ðalyje parduodama „Fermento“ produkcija sudaro tik vienà procentà bendrovës apyvartos, pardavimai Lietuvoje 2006 gerokai išaugo – 51,5 proc, o visame pasaulyje – 35 procentais. Dalis mokslo ástaigø Lietuvoje vartoja „Fermento“ produkcijà jau nuo seno, taèiau pastaraisiais metais klientø ratas pastebimai pleèiasi, já papildo medicinos diagnostikos, maisto, veterinarijos tyrimø ástaigos. Tarp „Fermento“ klientø Lietuvoje – „Biomedicinos tyrimø centras“, Veterinarijos akademija, Lietuvos miðkø, þemdirbystës institutai, <strong>Vilniaus</strong> universiteto Onkologijos institutas ir kitos ástaigos. „Greità Lietuvos rinkos augimà lëmë naujø laboratorijø atsiradimas ir aktyvesnis paþangiø tyrimø metodø naudojimas mûsø ðalyje“, – sako prof. A. Janulaitis. Pasak jo, vykdomi Lietuvos biotechnologijø bendroviø plëtros projektai – tarp jø „Fermento“ „FastDigest“ produktø linijos ávedimas, kontroliuojamos aplinkos laboratorijø árengimas, produkcijos pasiûlos plëtra – neabejotinai prisidës ðalyje kuriant reagentø ir technologijø bazæ, kuri leistø gaminti ir eksportuoti aukðtos pridëtinës vertës ir didelës kvalifikacijos reikalaujanèius medicinos diagnostikos rinkinius. „Fermento“ specialistai tiki, kad tai padës ir naujø biotechnologijos ámoniø kûrimuisi ðalyje, modernios medicinos diagnostikos pramonës atsiradimui ir plëtotei, taip pat þiniø ekonomikos plëtrai Lietuvoje. Juk aukðtøjø technologijø verslo sëkmë padeda stiprëti ir ðalies mokslui bei ekonomikai. „Fermento“ sëkmë – tai Lietuvos sëkmë. 8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 Prof. dr. Emilis JEMELJANOVAS Apie autoriø Paþástamas okeanologas „Vienur dugne þiojëja deðimties kilometrø gylio ádu- bos, kitur – ið dug- no kyðo galingi kalnynai, virðûnëmis iðnirdami ið kilometriniø gelmiø“, – taip raðo apie vandenynø nuostabø pasaulá mokslininkas Emilis Jemeljanovas savo knygoje „Ðimtas vandenyno másliø“ (Vilnius, „Vyturys“, 1986), kurià Lietuvos skaitytojai iðvydo daugiau kaip prieð dvideðimt metø. Rusijos gamtos mokslø akademijos akademikas, profesorius, geologijosmineralogijos mokslø daktaras (Lietuvoje atitinka habilituoto daktaro laipsná) Emilis Jemeljanovas, <strong>Vilniaus</strong> universiteto absolventas, mokslinæ veiklà pradëjo 1958 m. viename ið TSRS mokslø akademijos Okeanologijos instituto skyriø. Dabar E.Jemeljanovas gerai þinomas pasaulio mokslo visuomenei jûrø geologas ir geochemikas. Jis yra keliø ðimtø moksliniø straipsniø ir daugelio monografijø autorius, aktyviai tæsiantis moksliná darbà Rusijoje, Okeanologijos instituto Atlanto skyriuje Kaliningrade. Daþnai lankosi Lietuvoje, bendradarbiauja su Lietuvos gamtos draugijos nariais ir Baltijos jûros tyrëjais. E.Jemeljanovui teko dalyvauti daugelyje áspûdingø jûriniø ekspedicijø, lankytis tolimuose egzotiðkuose kraðtuose. Ne kartà ávairiose ekspedicijose mes dirbome kartu. Vienos jø metu ap- Su nuostaba stebëjau juodaodþius berniûkðèius tiesiais geltonais ilgais plaukais. Kartu su tokiais pat juodaodþiais berniukais ir mergaitëmis, bet jau garbanotais juodais plaukais, jie siûlë mums vietinius suvenyrus: „sustingusià liepsnà“ (sustingusi „verdanti“ bazaltinë lava) ir didelius piroksenø bei raginukiø kristalus, iðkrapðtytus ið sustingusios lavos. Ði lava vos prieð keletà metø iki mûsø apsilankymo iðsiliejo ið Fogo vulkano stemplës ir tekëjo Fogo kava lankëme Þaliojo Kyðulio salas, iðsibarsèiusias Atlanto vandenyne á vakarus nuo Afrikos. Ði salø grupë kartu su Kanarø salomis sudaro savità vulkaninæ sritá, lyginant su povandeniniais vulkanais ir kitomis vulkaninëmis Atlanto vandenyno salomis. Þaliojo Kyðulio salos – tai dvi vulkaniniø salø grandinës, apgyvendintos mulatø ir afrikieèiø. Anksèiau buvusi Portugalijos kolonija ir vergø prekybos centras, dabar ji yra savarankiðka respublika. Aukðèiausias vulkanas yra Fogo saloje. Tai stratovulkanas su 8 kilometrø skersmens kaldera, kurios centre yra veikiantis vulkaninis Piko kûgis, siekiantis 2829 metrus. Iðoriniai kalderos ðlaitai turi daug parazitiniø vulkaniniø kûgiø, iðsidësèiusiø pagal radialinius lûþius. Þaliojo Kyðulio salynas áspûdingas dar ir didelëmis dulkiø audromis, nes èia daþnai puèia stiprûs vëjai, atkeliavæ ið Sacharos dykumos. Dël nuolatinio blogo matomumo jûrininkai ðià vandenyno dalá vadina „Miglos jûra“. Mûsø apsilankymo salyno sostinëje Prajoje (Santjago sala) metu taip pat plaukë dulkiø debesys, vos vos prasimuðdavo saulës spinduliai. Labai ádomi yra ne tik ðios salos geologinë raida, bet ir dabartinis jos gyvenimas. Ðios kelionës áspûdþiais dalijasi E.Jemeljanovas, paraðæs po egzotiðkø kelioniø jau ne vienà esë, o ðiemet áteikæs leidyklai Kaliningrade savo prisiminimø knygà. Prof. habil. dr. Egidijus TRIMONIS
staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu þemyn, vandenyno link. Fogo vulkanas – vienas didþiausiø vulkaniniø Þaliojo Kyðulio salø sistemoje Ðiaurës Atlanto viduryje. Vulkano aukðtis apie 7,5 kilometro. Penki kilometrai yra po vandeniu ir tik du su puse – virð vandens. Fogo vulkano krateryje, beveik 2,5 kilometrø aukðtyje, mes ir sutikome geltonplaukius juodaodþius vaikus. Jie, kaip ir juodaodþiai juodais garbanotais plaukais, kartu su tëvais gyveno ugnikalnio þiotyse. Vulkanas seniai uþgeso. Jo beveik septyniø kilometrø skersmens þiotys kaþkada, prieð ðimtus metø, buvo uþpil- Taip atrodo Fogo sala ið kosmoso dytos juoda bazaltine lava. Þioèiø kraðtas, iðkilæs apie 200 m aukðèiau centrinës, horizontalios jo dalies, kaþkada vykusio iðsiverþimo metu vienoje pusëje buvo susprogdintas ir nuvirto þemyn. Ðio nuvirtusio kraðto vietoje susidariusiu ugnikalnio ðlaite keliu mes, mokslinio laivo „Profesorius Ðtokmanas“ 7-osios ekspedicijos dalyviai, norëdami surinkti lavos pavyzdþiø, pasiekëme patá „pragarà“ – ugnikalnio þiotis, kurios kartkartëmis ávairiose vietose „atgydavo“, kaip tai buvo ir vos prieð keletà metø. Fogo vulkano þiotys kaþkada priglaudë pabëgëlius negrus, kuriems pasisekë Fogo ugnikalnis pasprukti nuo prekiautojø vergais ir iðvengti mirties. Mat Þaliojo Kyðulio salos buvo perkëlos vieta tarp Juodosios Afrikos ir Amerikos. Ten vergø pardavëjai rûðiuodavo vergus ir veþë toliau á Naujàjá pasaulá. Iki ðiol gyvenvieèiø aikðtëse iðliko metaliniai stulpai su kabliais, prie kuriø buvo pririðami arba pakabinami vergai. Baltieji þmonës – prancûzai ir portugalai susijæ su Prancûzijos revoliucija. Jie atsirado Fogo vulkano þiotyse maþdaug prieð du ðimtus metø. Revoliucijà numalðinus, kad iðvengtø giljotinos, þmonës bëgo á Portugalijà, o ið ten – á Þaliojo Kyðulio salas. Pasislëpæ vulkano þiotyse, per 200 metø baltaodþiai asimiliavosi su juodaodþiais, o to pasekmë – nauji þmonës ðviesesne oda ir geltonais plaukais. Taip ámantriai kartais susipina mokslas ir istorija, revoliucijos ir vulkanø iðsiverþimai. Vietiniai gyventojai vulkano þiotyse ið juodos lavos blokø pasistatë gyvenamuosius namus (tiesa, be langø ir durø, tik su angomis), pradinæ mokyklà, parduotuvæ. Geriamojo vandens parsineða ið nesugriuvusio þioèiø kraðto skardþio, kurio plyðiuose atsivëræ gëlo lietaus vandens ðaltiniai. Ten jie augina vynuoges ir citrinmedþius. Ið vynuogiø gamina labai skanø vynà. Vulkano ðlaituose auginama kava. Vulkaninis dirvoþemis labai derlingas, ir kavamedþiai labai gerai auga. Ið kavos pupeliø gaunama puikaus skonio „Fogo kava“, arba „Milijonieriø kava“. Tai nuostabi kava, bet jos taip nedaug, kad ji deðimtis kartø brangesnë uþ áprastinæ, todël jà uþsisako tik turtingi þmonës. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 9
Page 1 and 2: 2007 9 Inkarnetika. Klausimai, abej
Page 3 and 4: Biotechnologijos plëtros Lietuvos
Page 5 and 6: mas). Tiek gyvûnø sëklinimas, ti
Page 7: Kaip teigia „Fermento“ mokslo d
Page 11 and 12: Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretj
Page 13 and 14: ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vy
Page 15 and 16: dþiagos DNR ir inkarnuojamos làst
Page 17 and 18: vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie
Page 19 and 20: Knyga apie neeiliná dailininkës t
Page 21 and 22: ø ugdymas infrastruktûrà“ form
Page 23 and 24: et skiriasi jø biologija. Jau anks
Page 25 and 26: V VI VII VIII IX Dirvinis melsvys p
Page 27 and 28: sirodæs Volframo fon Eðenbacho k
Page 29 and 30: Toks naujas poþiûris nuosekliausi
Page 31 and 32: „Lietuvos mokslininkø gebëjimø
Page 33 and 34: Svaigalø mëgëjus globojantis Bak
Page 35 and 36: Pasibaigus Antrajam pasauliniam kar
Page 37 and 38: pasiprieðinimà, vietinius greièi
Page 39 and 40: Paþymëtinos ir apvalios akmeninë
Page 41 and 42: 15 pav. Belgijos karaliausLeopoldo
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

drugiai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?