drugiai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

o graþuolës ðypsena vis ðiltesnë, vis mielesnë... – Ið tikro puikus gërimas, – sako pulkininkas. Jis laiko tauræ rankoje ir kreipiasi á vienà karininkà: – Adjutante, mano ðios dienos ásakymas: tamsta ðiandien èia, „lauko daliny“, budintis. Privalai likti blaivus ir stebëti, kad mums neávyktø ko nors nepageidaujamo. Pulkininkas iðtuðtina tauræ iki dugno. Graþuolës lydimi karininkai susëda prie stalø. Ðá vakarà taures pilstë ir gërimus neðiojo ta þavingoji mëlynakë. Tada 10 karininkø (11-asis „budintis“ negërë) ir 6 rusniðkiai iðtuðtino 18 litrø grogo. Po gërimo dalyviai vos galëjo paeiti. Eiti toli nereikëjo: poilsis pievoj netoli smuklës... Iðsiblaivinimas prasidëjo vakare. Stipresni karininkai iðvyko kartu su pulkininku namo. Likæ 5 prie stalo kartu su dr. Kiteliu iðsëdëjo iki sutemø. Likæ – „þvalioji draugija“ gráþo á Rusnæ, kur vandeniniu punðu uþbaigta smagi diena“. * 1891 m. liepos mënesá ið Berlyno á Rusnæ atvyksta profesoriø (antropologø) 30 asmenø grupë. Dr. Kitelis sveikina sveèius, lydi juos kelionëje á Briedþiø girià, kur jie gërisi veðliomis pievomis, miðku, briedþiais, vaiðinami punðais bei grogu (kuris paðildomas èia pat... pievoje). Gráþæ gëlëmis iðpuoðta gatve á vieðbuèio salæ, jie vël vaiðinami. 1902 m. liepos 7 d. Vokietijos gydytojø dienos 163 dalyviai ið Karaliauèiaus atvyksta á Rusnæ. Vël juos sutinka Kitelis. Gydytojai per Rusnæ vyksta á Klaipëdà, kur apþiûri leprozoriumà. Dalis jø á Rusnæ negráþta, o vyksta á Karaliauèiø, kiti susidomi Rusne, tad garlaiviu vyksta á Briedþiø girià, kur jau ðildomas grogas. Jo paragavæ, vyksta þiûrëti laðiðø þvejybos, o pavakare gráþta á viešbutá. Po keliolikos punðo taureliø „laikas skrenda paukðèio sparnais“ ir sveèiai vos suspëja á Ðilutës traukiná... * Deja, ne visi paproèiai þmogui naudingi, o nuolatinio svaiginimosi paprotys þalingas organizmui. Nors kai kurie gerai þino kenksmingà alkoholio veikimà (kaip Rusnës kaimo gydytojas A.Kitelis), taèiau nekreipia á tai dëmesio ir prisiderina prie aplinkos, nenori išsiskirti, kartu su visais iðgeria, o vëliau pripranta, nenori, o galiausiai negali to áproèio pamesti, nes, kaip sakoma, „ápratimas – antras prigimimas“. 34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 Alkoholis – nuodas, kuris ir labai praskiestas visada kenksmingas. Ši þmogaus mëgstamø bei vartojamø gërimø sudëtinë dalis veikia nervø sistemà, þmogaus nuotaikà, màstymà bei apsisprendimà. Nuolat svaigindamasis þmogus tampa priklausomas nuo alkoholio. Gali keletà dienø jo nevartoti, bet visiðkai jo negerti negali. Já kankina alkoholio „bado“, vadinamosios abstinencijos, simptomai. Tai svaigalø sukelti smegenø ar viso organizmo sutrikimai, fiziniai ir psichiniai negalavimai. Toks þmogus jau alkoholikas. Jis suserga gastritu, kepenø ciroze. Treèdalis cirozës priepuoliø baigiasi geltlige. Maþdaug pusë ligoniø numirðta, kitiems gali atsirasti vandenligë. Pakenkiama nervø sistema. Atsiranda periferiniø nervø uþdegimas, kurio simptomas yra drebulys, pasireiðkia haliucinacijos. Po labai intensyvaus gërimo drebulys gali pereiti á baltàjà karðtligæ. Tada atsiranda baimë, jaudulys, ligonis mato dideles juodas iðskëstais nagais prie jo sëlinanèias kates, juodas muses ir kt., gali girdëti ávairius garsus. Daþnai girdime, kad piktnaudþiavimas alkoholiu yra kenksmingas, bet saikingas gërimas – nekenksmingas. Kartais – taip. Ne kiekvienas santûrus gërëjas yra nepagydomas girtuoklis, bet statistika rodo, kad ne visi vienodai tà saikingumà supranta. Net ir maþas dozes ilgai vartojant galima tapti alkoholiku. Ir Didþiojoje, ir Maþojoje Lietuvoje pavergëjai skatino lietuvius vartoti alkoholinius gërimus, kad juos dvasiškai, fiziškai ir protiškai nuskurdintø, o paskui lengvai susidorotø. Taèiau Didþiojoje Lietuvoje prieš alkoholio vartojimà stojo Baþnyèia su vysk. M.Valanèiumi prieðaky, o Maþojoje Lietuvoje – švietimas, knygos ir laikraðèiai auklëjo þmones, jaunimà, ugdë juose tautiðkumo jausmà, sàmoningumà, þadino tautinæ sàmonæ. Ið sveikø, religingø ðeimø iðaugo jaunimas, linkæs á mokslà, kuris kovojo uþ tautos vienybæ, tautos laisvæ, uþ laisvà valstybæ. Bronius AMBRAZIEJUS Lietuviðkos sp pokario Didþiojoje Britanijoje 1922 m. duomenimis gyveno apie 10 000 lietuviø, ið jø maþdaug 3000 Anglijoje. Beje, kaip teigia kai kurie ðaltiniai, pokario patys pirmieji atvykëliai buvo jau 1946 m. ið Italijos èia atvykæ apie 250 lietuviø kareiviø, tarnavusiø lenkø generolo V.Anderso (1892–1970) armijoje, bet jau kitais metais, prasidëjus masinei emigracijai, nemaþai jø – apie 6000 karo pabëgëliø ið Lietuvos – paliko Britø zonos Vokietijoje perkeltøjø stovyklas ir persikëlë á Anglijà. Kaip raðoma leidinyje „Britanijos lietuviai 1947–1973 m.“, „britai pirmieji pasirûpino pabëgëliø stovyklose pasiieðkoti sau reikalingos darbo jëgos, kurios jiems ypaè trûko“. Matyt, kad ir galimybë lengvai rasti darbo paskatino ne vienà lietuviðkà ðeimà ieðkoti laimës Anglijoje. Atvykæ naujieji lietuviai ne tik padidino palyginti nelabai gausø Anglijos lietuviø skaièiø, bet ir labai suaktyvino jø politiná bei kultûriná gyvenimà. Jau 1947 m. liepos 2 d. buvo ásteigta Didþiosios Britanijos lietuviø sàjunga (DBLS, kuri tapo natûraliu 1946 m. Londone ávykusio lietuviø kongreso veiklos tæsiniu ir rezultatu), sudarytas jos laikinasis komitetas, priimti ástatai, parengti atsiðaukimai ir t.t., o rugsëjo 13 d. pradëjo veikti ir jos skyrius Londone. Be abejo, naujieji emigrantai visame ðiame judëjime reiðkësi nepaprastai aktyviai, sudarydami gausiausià ir veikliausià to meto Didþiosios Britanijos lietuviø bendruomenës dalá, labai prisidëjusià bei áneðusià svarø indëlá steigiant DBLS ir jos skyrius visoje Anglijoje. Tai paþymëjo ir iðeivijos spauda, kuri raðë: „DB Lietuviø Sàjunga yra pati didþiausia ir veikliausia ðio kraðto lietuviø bendruomenës organizacija, sukurta naujøjø ateiviø ir savo eilëse maþa teturinti nariais senosios iðeivijos“. DBLS nariø skaièius sparèiai didëjo ir jau 1948 m. pasiekë 3000, o 1952 m. iðaugo net iki 5000 (tik gerokai vëliau dël nepalankiø darbo ir gyvenimo sàlygø daugeliui emigravus á kitus kraðtus, jø skaièius sumaþëjo iki 1000 nariø). Ji greit á savo rankas perëmë ne tik visà Anglijos
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelis srautas pabëgëliø ið Lietuvos á Vakarus uþpildë perkeltøjø asmenø stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje, o ið ten, gerëjant politinei situacijai, po truputá pradëjo keltis á kitas karo nepaliestas ðalis – JAV, Kanadà, Lotynø Amerikà, Australijà ir kt. Nemaþa jø dalis, ieðkodami darbo, geresniø gyvenimo sàlygø ir didesniø lietuviðkø bendruomeniø susibûrimø (o gal ir nenorëdami labai nutolti nuo Lietuvos, naiviai vildamiesi greit gráþti á jà), pasuko á Didþiàjà Britanijà. audos bruoþai Anglijoje Vladas Dargis (1926-08-02, Kaunas) – Didþiosios Britanijos lietuviø veikëjas, spaudos darbuotojø, spaustuvës ,,Nida” Londone vadovas (1952–1957), 1954 m. ákûrë leidyklà ,,Nidos knygø klubas”, jai vadovavo iki 1957 m., 1987–1995 m. redagavo ,,Europos lietuvá”. lietuviø politiná, bet ir kultûriná gyvenimà. Kaip vëliau raðë spauda, nuo pat pirmøjø sàjungos veiklos þingsniø „ne maþiau svarbia pareiga nei politinë veikla, o gal dar svarbesne ir ágalinanèia pasiekti apèiuopiamesniø ir greièiau pastebimø rezultatø, buvo kultûrinio gyvenimo plëtojimas“. Ði plëtra apëmë labai plaèias sritis, kurioms DBLS skyrë daug dëmesio: buvo steigiamos ðeðtadieninës lietuviðkos mokyklos (Bradforde, Notingame, Manèesteryje, Glazgove, Koventryje, Volverhamptone, Londone), kûrësi ávairios draugijos, klubai, skatinama meninë saviveikla, kurià naujieji atvykëliai jau nuo 1947 m. labai pagyvino ir suaktyvino – susibûrë nedideli tautiniø ðokiø kolektyvai, ansambliai, ypaè sustiprëjo naujais dainininkais pasipildæ chorai (kai kurie ið jø vëliau net dalyvavo tarptautiniuose koncertuose) ir t.t. Taèiau tiek kultûrinë, tiek politinë lietuviðka veikla negalëjo plëtotis be spaudos, kurios poreiká ir didelæ reikðmæ suprato visi. Kaip teigia „Britanijos lietuviai 1947– 1973 m.“, „labai svarbi pasirodë ir lietuviðko spausdinto þodþio bûtinybë, ir ið Vokietijos perkeltøjø asmenø stovyklø atvykusiems, ápratusiems prie daugelio ten leistø leidiniø, tai buvo labai svarbus dalykas“. Bet ir šià problemà DBLS greit iðsprendë: jau 1947 m. liepos 25 d. iðëjo pirmasis savaitraðèio „Uþsienio ir vidaus þiniø biuletenis” numeris, po 3 mënesiø jo pavadinimas buvo pakeistas á „Britanijos lietuvis“, o nuo 1953 m. rugsëjo – á „Europos lietuvis“ (šiuo pavadinimu jis leidþiamas iki šiol). Lietuviø namai Londone, Didþiosios Britanijos iðeivijos politinio ir kultûrinio gyvenimo centras. Ðiame pastate 1954–1991 m. buvo ásikûrusi ,,Nidos” spaustuvë ir ,,Nidos knygø klubas” LS neapsiribojo vien tik laikraðèiais, jai ne maþiau rûpëjo ir lietuviðkø knygø bei kitokiø spaudiniø leidyba, todël 1952- 03-29 buvo ákurta privati „Nidos“ spaustuvë, kuriai keletà metø vadovavo aktyvus lietuviðkos spaudos veikëjas Vladas Dargis (g. 1926-08-25 Kaune). Jo pastangomis 1954 m. ákuriama leidykla, pavadinta „Nidos knygø klubas“, uþsibrëþusi tikslà „kasmet leisti po kelias pigias, daugiausia pasiskaitymui skirtas lietuviškas knygas“. Ir spaustuvë, ir leidykla ásikûrë „Lietuviø namuose“ – taip vadinosi didelis, keliø aukðtø pastatas, kurá tais paèiais 1954 metais DBLS nupirko, pavertusi já savo rezidencija ir lietuviðkos veiklos centru. Èia vyko visos DB lietuviø susibûrimai, suvaþiavimai, minëjimai, parengimai, meninës programos, ðokiai, ávairûs politiniai bei kultûriniai renginiai, veikë kavinë, nedidelis vieðbutis, èia ir „Nidos knygø klubas“ išleido savo pirmàjà knygà – J.Suþiedëlio (1902–1980) istorinæ apysa- kà „Þalgiris“, o po jos nemaþai iðeivijos autoriø veikalø. Leidyba ypaè suaktyvëjo ir tapo ávairesnë, kai 1957 m. „Nidos knygø klubui“ ëmë vadovauti þurnalistas ir raðytojas Kazimieras Barënas (tikr. Barauskas, 1908-01-12 Stanioniai – 2006-03-17 Londonas). Jo nuopelnus lietuviškajai spaudai bei lietuvybës skleidimui ir palaikymui išeivijoje sunku bûtø pervertinti. Literatûrinæ veiklà pradëjæs tarpukario Lietuvoje, 1943 m. jis dirbo <strong>Vilniaus</strong> „Ateities“ dienraðèio redakcijoje, artëjant frontui pasitraukë á Vokietijà, 1945 m. Berlyne redagavo laikraðèio „Lietuviai“ kronikà, vëliau Ðlezvige leido rotatoriná leidiná „Nemuno aidas“. Á Anglijà Barënas persikëlë 1947 m., o nuo 1957 m. prasidedaproduktyviausias jo kûrybinës veiklos laikotarpis, kai, ávertindama didelæ jo spaudos darbo patirtá (iðeivijoje net buvo sakoma: „Kur Barënas, ten ir laikraðtis“), DB Lietuviø bendruomenë pakvietë Barënà persikelti gyventi ið Eklso á Londonà ir redaguoti èia leidþiamà „Europos lietuvá“. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 35
Page 1 and 2: 2007 9 Inkarnetika. Klausimai, abej
Page 3 and 4: Biotechnologijos plëtros Lietuvos
Page 5 and 6: mas). Tiek gyvûnø sëklinimas, ti
Page 7 and 8: Kaip teigia „Fermento“ mokslo d
Page 9 and 10: staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu
Page 11 and 12: Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretj
Page 13 and 14: ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vy
Page 15 and 16: dþiagos DNR ir inkarnuojamos làst
Page 17 and 18: vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie
Page 19 and 20: Knyga apie neeiliná dailininkës t
Page 21 and 22: ø ugdymas infrastruktûrà“ form
Page 23 and 24: et skiriasi jø biologija. Jau anks
Page 25 and 26: V VI VII VIII IX Dirvinis melsvys p
Page 27 and 28: sirodæs Volframo fon Eðenbacho k
Page 29 and 30: Toks naujas poþiûris nuosekliausi
Page 31 and 32: „Lietuvos mokslininkø gebëjimø
Page 33: Svaigalø mëgëjus globojantis Bak
Page 37 and 38: pasiprieðinimà, vietinius greièi
Page 39 and 40: Paþymëtinos ir apvalios akmeninë
Page 41 and 42: 15 pav. Belgijos karaliausLeopoldo
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

drugiai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?