drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
15 pav.<br />
Belgijos karaliausLeopoldo<br />
II (1865–<br />
1909) penkiagubamonograma.<br />
Reverse –<br />
skylëta pentagrama.<br />
Ðiø apyvartiniø<br />
monetø 1909 m. buvo<br />
nukalta 0,3 mln. vienetø.<br />
Nepaisant nemaþo vienkartinio<br />
tiraþo, ðios apyvartinës<br />
monetos kataloginë kolekcinë<br />
kaina (2006) svyruoja nuo<br />
10 iki 180 JAV doleriø (12 pav.).<br />
Naujoji Gvinëja britø karûnos buvo<br />
administruojama 1910–1952 metais.<br />
1/2, 1 penso, 3,6 pensø ir ðilingo<br />
vertës monetø su kiauryme ðiai kolonijai<br />
ið vario, vario-nikelio lydinio ir net sidabro<br />
nukalë Londono karaliðkoji monetø<br />
kalykla. Iliustruojama 1938 m. vieno<br />
ðilingo vertës sidabrinë (925/1000;<br />
5,38 g) perforuota moneta savo medþiagine<br />
ir menine kokybe nenusileidþia metropolinei<br />
monetai. Taèiau ðios 3,4 mln.<br />
tiraþo monetos kataloginë kolekcinë<br />
(2006) kaina labai nusileidþia aukðèiau<br />
apraðytai belgø Kongo monetai. Ðilingo<br />
kaina, priklausomai nuo kokybës, svyruoja<br />
nuo 3,5 iki 6,5 JAV doleriø (13 pav.).<br />
Pietø Rodezijai, kurià britai valdë iki<br />
1966 metø, nukalta kolonijinë numizmatika<br />
taip pat pasiþymi aukðtais ko-<br />
17 pav.<br />
18 pav.<br />
16 pav.<br />
kybës ir meniniais standartais.<br />
Net karo metais 1/2 penso ir<br />
vieno penso vertës monetas<br />
Pietø Rodezijai kalë ið vario-nikelio<br />
lydinio ir ið bronzos. Ðtai<br />
1943 m. laidos vieno penso vertës<br />
perforuota moneta turi ðrifto<br />
kompozicijà, kurià vainikuoja heraldinë<br />
Britanijos kolonijinë<br />
karûna (14<br />
pav.).<br />
Britø Vakarø<br />
Afrikos teritorijas,<br />
á kurias áëjo<br />
dabartinë Gambija,<br />
Siera Leonë,<br />
Nigerija ir Gana, Anglija<br />
valdë 1894–1958<br />
metais. Ðios teritorijos kolonijinë<br />
numizmatika taip pat pasiþymi<br />
aukðta angliðka kokybe.<br />
1/10 penso, 1/2 penso, 1 penso<br />
vertës monetos su kiauryme<br />
buvo kalamos Birmingamo, Pretorijos<br />
(Pietø Afrika) ir Londono karaliðkojoje<br />
monetø kalyklose.<br />
Atkreipia dëmesá 1956 m. laidos vieno<br />
penso vertës bronzos moneta ir su<br />
kiauryme, ir su klaida. Monetos averse<br />
iðkaltas monarcho Jurgio VI (1936–<br />
1952) vardas, nors Britø imperijà nuo<br />
1952 metø, mirus Jurgiui VI, pradëjo valdyti<br />
jo duktë Elþbieta II. Ðiuo atveju, matyt,<br />
buvo apeliuojama á Britø Vakarø Afrikos<br />
gyventojø maþà raðtingumà. O numizmatams<br />
tai suteikë papildomo<br />
dþiaugsmo ir monetos medþioklës<br />
ákarðèio. Klaidingos apyvartinës monetos<br />
kataloginë kolekcinë kaina (2006)<br />
svyruoja nuo 50 iki 250 JAV doleriø (15<br />
pav.). Na, o 27 mln. monetø, nukaltø<br />
1956 m. be klaidos, gali sudominti nebent<br />
pradedanèius kolekcininkus. Tiesa,<br />
yra iðimtis. 1957 m. laidos vieno<br />
penso vertës bronzinë moneta su<br />
kiauryme yra nukalta „proof“<br />
kolekcinës kokybës ir ákainota<br />
(2006) 150 JAV doleriø,<br />
nors klaidos ir neturi.<br />
* * *<br />
Monetø su kiauryme galima<br />
rasti ir XX a. Prancûzijos,<br />
Belgijos, Graikijos bei ðiuolaikinëje<br />
Skandinavijos valstybiø<br />
metropolinëje numizmatikoje.<br />
Danijos Karalystë, turinti seniausià<br />
Europoje valstybës<br />
vëliavà, kaip Europos Sàjungos<br />
dalis (toliau – ES) narë,<br />
nenaudoja bendrosios valiutos<br />
– eurø. Danijoje tebega-<br />
lioja nacionalinë valiuta – Danijos krona.<br />
1, 2, 5 Danijos kronos nuo 1990 m.<br />
iki ðiol (2006) kalamos ið vario-nikelio<br />
lydinio ir turi tradicinæ apvalià kiaurymæ<br />
bei vienodà averso ir reverso dizainà<br />
(16 pav.).<br />
Norvegijos Karalystë, kurios gyventojai<br />
referendumu neleido sau tapti ES nariais,<br />
taip pat tebenaudoja nacionalinæ valiutà<br />
– Norvegijos kronà. Nuo 1997 m. èia<br />
kasmet taip pat kalama krona su kiauryme.<br />
Tai 20 mm skersmens vario-nikelio<br />
lydinio moneta. Ji<br />
turi 3 mm skersmens<br />
kiaurymæ<br />
(17 pav.).<br />
19 pav.<br />
* * *<br />
Naujausias<br />
monetos su kiauryme<br />
raidos etapas prasideda nuo 2-ojo<br />
ir 3-iojo tûkstantmeèio kaitos slenksèio.<br />
Beveik visos pasaulio valstybës ðiai datai<br />
nukalë progines nacionalines monetas.<br />
Lietuva taip pat pasigamino 50 litø<br />
vertës proginæ sidabrinæ (925/1000;<br />
28,28 g) monetà, skirtà tûkstanèio metø<br />
virsmui paþymëti. Taèiau ði Lietuvos<br />
moneta, kaip ir gausus bûrys kitø proginiø<br />
ir apyvartiniø jos „sesiø“, kiaurymës<br />
neturi. Kaimynai latviai tai paèiai<br />
progai nukalë proginá latà su dviem<br />
kiaurymëm.<br />
Tai vieno lato vertës sidabrinë (925/<br />
1000; 15,20 g) moneta-saga. Jos abi<br />
kiaurymës turi vertikalià aðá. Ðià monetà<br />
kaip papuoðalà galima prisisiûti net<br />
prie drabuþio. Kitas proginio lato iðskirtinis<br />
bruoþas – dvi datos – 1999/2000.<br />
Originalia moneta-saga simboliðkai norëta<br />
susegti du tûkstantmeèius. Moneta<br />
nukalta 35 tûkstanèiø tiraþu (18 pav.).<br />
Bulgarai ðioje srityje aplenkë visus.<br />
Jø 2000 metais nukalta proginë 10 levø<br />
vertës sidabrinë (800/1000; 10,35 g)<br />
moneta turi net tris kiaurymes. Ðios<br />
kiaurymës yra elipsës formos ir vaizduoja<br />
monetos nukalimo datos nulius. Matematiðkai<br />
bulgarai yra teisûs. Juk prasideda<br />
treèiasis tûkstantmetis nuo Kristaus<br />
gimimo. Monetos skersmuo – 33,9<br />
mm (19 pav.).<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 41
Change language