drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
pasiprieðinimà, vietinius greièiø pasiskirstymus<br />
tarpstrypinëje erdvëje, tangentinius<br />
átempimus ant ðilumà iðskirianèio elemento<br />
(rinklës strypo) pavirðiaus bei turbulentinius<br />
maiðymosi koeficientus esant stacionariam<br />
tekëjimui, matavimus ávairiausios<br />
konfigûracijos strypø rinklëse buvo<br />
galima atlikti tiesiogiai.<br />
Eksperimentiniuose stenduose buvo<br />
gauti gausûs eksperimentiniai duomenys<br />
apie ðilumneðio tarpkanaliná susimaiðymà,<br />
srauto struktûrà ir perneðimo koeficientus<br />
stacionariomis ir nestacionariomis sàlygomis.<br />
Ðie eksperimentiniai duomenys buvo<br />
apibendrinti kriterinëmis priklausomybëmis,<br />
gerai sutampanèiomis su kitø autoriø<br />
duomenimis. Jie buvo panaudoti atliekant<br />
teorinius ávairiø ðilumokaièiø tyrimus.<br />
Stacionariems temperatûros laukams<br />
skaièiuoti buvo parengtas teorinis tekëjimo<br />
modelis, apraðomas diferencialiniø<br />
lygèiø sistema, sprendþiama skaitiniais<br />
metodais. Buvo sprendþiami trimaèiai ðilumos<br />
ir masës mainø uþdaviniai esant<br />
stacionariems ir nestacionariems reþimams.<br />
Trimaèiam uþdaviniui spræsti, tekant<br />
kintanèio tankio ðilumneðiui, buvo<br />
panaudoti kintanèiø krypèiø, taip pat ir nusistovëjimo<br />
metodai.<br />
Tyrimuose daug dëmesio buvo skiriama<br />
rinklëms su nelygiareikðmiais pagal<br />
skerspjûvá elementariais kanalais. Ðiose<br />
2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai<br />
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai<br />
(ið kairës): prof. habil. dr. Benediktas Èësna,<br />
prof. habil. dr. Petras Vaitiekûnas,<br />
prof. habil. dr. Leonas Vaidotas Aðmantas<br />
po premijø áteikimo<br />
rinklëse pavirðiaus trintis ir vietinis ðilumos<br />
atidavimas kanalo skerspjûvyje yra netolygûs,<br />
lyginant su rinklëmis, kuriø skerspjûvyje<br />
strypai iðdëstyti tolygiai.<br />
Eksperimentais nustatyta, kad distancionavimo<br />
rëtinës sukeliamas pasienio<br />
sluoksnio atitrûkimas didina tarpkanaliná<br />
maiðymosi koeficientà ir ðilumos atidavimà.<br />
Jeigu tarp distancionavimo rëtiniø yra<br />
palyginti nedidelis atstumas, tai pastarosios<br />
veikia viena kità per srauto elementariuose<br />
kanaluose persiskirstymà. Vietinis<br />
ðilumos atidavimo koeficientas uþ distancionavimo<br />
rëtinës keièiasi priklausomai<br />
nuo atstumo ir gali bûti apraðomas<br />
tomis paèiomis priklausomybëmis bet kuriam<br />
elementariam kanalui.<br />
Atliktø teoriniø ir eksperimentiniø tyrimø<br />
visuma leidþia greitai ávertinti naujai<br />
projektuojamos ar esamos aukðtatemperatûrës<br />
iðilgai aptekamos daugiastrypës<br />
rinklës, sudarytos ið suktø, lygiø arba<br />
ðiurkðèiø strypø, termohidraulinius parametrus<br />
be papildomø, brangiai kainuojanèiø<br />
eksperimentø.<br />
Daug dëmesio buvo skiriama uþbë-<br />
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />
ganèio srauto parametrø átakai ðilumos<br />
mainams ir pasiprieðinimui klasikinio kûnø<br />
aptekëjimo atvejais. Atlikti ðilumos mainø<br />
ir hidraulinio pasiprieðinimo teoriniai tyrimai<br />
tekant orui ir klampiems skysèiams<br />
parodë, kad uþbëgantis turbulizuotas srautas<br />
intensyvina ðilumos mainus. Ðilumos<br />
mainø ir hidraulinio pasiprieðinimo tyrimai<br />
srautui skersai aptekant cilindrinius kûnus<br />
parodë ðio efekto patrauklumà, intensifikuojant<br />
ðilumos mainus plaèiame geometriniø<br />
ir reþiminiø parametrø diapazone.<br />
Gautos kriterinës priklausomybës apibendrina<br />
ir kitø autoriø duomenis tekant vandeniui.<br />
Tai sudaro ðiluminio hidraulinio metodo<br />
skaièiavimo pagrindà, skaièiuojant<br />
vamzdinius ðilumokaièius, esant uþduotam<br />
hidrauliniam pasiprieðinimui.<br />
Skaitinis ðilumos ir masës mainø procesø<br />
modeliavimas ágauna vis svarbesnæ<br />
reikðmæ, nes ðiuolaikiniam mokslui ir<br />
technikai reikalingi duomenys apie tokius<br />
procesus, kuriø eksperimentinis tyrimas<br />
laboratorijose ar natûrinëmis sàlygomis<br />
yra labai sudëtingas ir brangus, o kai kuriais<br />
atvejais ir visai neámanomas.<br />
Svarbià teorinæ ir praktinæ vertæ turi nestacionariø<br />
ðilumos ir masës mainø procesø<br />
tyrimo rezultatai. Jie parodë, kad, uþdarant<br />
lygèiø sistemà, apraðanèià nestacionarius<br />
ðiluminius hidraulinius procesus, kai<br />
naudojamas kvazistacionarus priartëjimas,<br />
skaièiuojant perneðimo koeficientus, nustatant<br />
energetinio árenginio elementø temperatûrà,<br />
galima nemaþa paklaida. Ji atsiranda<br />
dël nestacionaraus proceso turbulentinio<br />
ðilumos laidumo ir klampumo koeficientø<br />
ryðkios priklausomybës nuo laiko ir gali<br />
smarkiai skirtis nuo jø kvazistacionariø reikðmiø.<br />
Ðie duomenys gauti pirmà kartà ir yra<br />
reikðmingi praktikai, garantuojant saugø, be<br />
avarijø energetiniø árenginiø darbà nestacionarumo<br />
atveju.<br />
Parengti ðilumos ir masës mainø turbulentiniø<br />
pasuktø srautø teoriniai pagrindai<br />
leido iðspræsti svarbià taikomàjà problemà<br />
– sukurti aukðtatemperatûrius branduolinius<br />
reaktorius energovarikliniams –<br />
pilotuojamiems kosminiams árenginiams.<br />
Èia pateikiami branduoliniø energovarikliniø<br />
árenginiø ðilumos-hidrauliniai<br />
skaièiavimai susuktø ðilumà iðskirianèiø<br />
elementø rinklëse, esant stacionariam ir<br />
nestacionariam darbo reþimui. Ðios rinklës<br />
buvo iðbandytos tiriamuose reaktoriuose<br />
ir parodyta galimybë ákaitinti vandenilá<br />
ðio tipo reaktoriuje apytikriai iki<br />
3000 o K bei pademonstruoti branduolinio<br />
energovariklinio árenginio pranaðumà, lyginant<br />
su panaðiu árenginiu, naudojanèiu<br />
cheminá energijos ðaltiná.<br />
Nukelta á 42 p.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 37
Change language