drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Svaiginimosi<br />
Jaunystë amþina<br />
(vandens) ðaltiniuos,<br />
Bet ne (vyno) rûsiø<br />
buteliuose, statinëse*<br />
Longfelov<br />
Nuo senø laikø visiems þinomas geriamasis<br />
etilo alkoholis (etanolis). Chemikai<br />
skiria daug kitø (negeriamø) alkoholio<br />
rûðiø: propilo, butilo, amilo, metilo<br />
(medþio alkoholá). Geriamasis (etilo) alkoholis<br />
nuodingas, bet kitos alkoholio rûðys<br />
keletà kartø uþ etiliná nuodingesnës.<br />
Etilo alkoholis susidaro mielëmis fermentuojant<br />
augaluose esantá cukrø. Tokiu fermentacijos<br />
bûdu ið mieþiø gaunamas<br />
alus, o ið obuoliø ir vynuogiø – vynas,<br />
kuris turi 10–12 proc. alkoholio (tik obuoliø<br />
vyne alkoholio yra 8 proc.). Á vynus<br />
kartais ápilama konjako. Vynas, kuriame<br />
yra iki 20 proc. alkoholio, vadinamas<br />
cheresu. Aluje alkoholio maþiau: nuo 2,5<br />
proc. iki 8 procentø. Alkoholio koncentracija<br />
didinama distiliacija (skystis garinamas<br />
ir gauti garai kondensuojami). Šio<br />
proceso metu gaunamas spiritas. Degtinës<br />
turi 30–40 proc., Anglijos dþinas –<br />
35 procentus. Romas, konjakas, likeriai,<br />
kaip ir degtinë, yra ávairaus stiprumo.<br />
Šampanas – labai vertinama prancûziðko<br />
vyno rûðis. Dël savo turimo didelio<br />
angliarûgðtës kiekio sukelia gaivinantá veikimà;<br />
vartojama esant dideliam silpnumui,<br />
gresiant nusilpimui, ðleikðtuliui. Vienà,<br />
dukart paveikia gaivinanèiai ir dël savo<br />
trumpo veikimo organizmui nepakenkia.<br />
Taèiau vartojant nuolat šampanas<br />
veikia kaip alkoholinë medþiaga, ir didelis<br />
angliarûgðtës kiekis kenksmingai, slegianèiai<br />
veikia smegenis.<br />
Nuo seniausiø laikø lietuviai garsëja<br />
vaišingumu. Senovëje jie savo sveèius<br />
vaiðindavo midumi (jis bûdavo 5–7 proc.<br />
stiprumo). Jo nebuvo galima daug pasigaminti,<br />
tad vartodavo saikingai. Net<br />
didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas<br />
buvo blaivybës ðalininkas. Piktnaudþiavimas<br />
svaigiaisiais gërimais buvo smerkiamas.<br />
Ásigalëjus þemdirbystei, prasidëjus<br />
javø sëjai, midø iðstûmë kiti svaigieji<br />
gërimai. Manoma, kad tai buvo alus, o<br />
32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9<br />
Svaigalai vartojami nuo seniausiø laikø. Jau 5000-6000 m.pr.Kr. buvusioje Mesopotamijoje, senovës<br />
Egipte gyventojai mokëjo gaminti alø ir vynà. Nuo jø neatsiliko ir graikai, kurie turëjo dievus, globojanèius<br />
svaigalø mëgëjus: alkoholio – Bakchà, o miego (dabartiniu supratimu narkotiniø medþiagø)<br />
globëjas buvo Morfëjus. Graikai greitai pastebëjo praþûtingas svaigalø pasekmes ir ëmë ieðkoti<br />
bûdø girtavimui sustabdyti. Atsirado paproèiø kai kada (pvz., vestuvëse jauniesiems) negerti svaigalø,<br />
taèiau visiðkai uþdrausti vartoti svaigalø graikai negalëjo, nes vyravo nuomonë, kad vynas<br />
suþadina þmogaus estetinius jausmus, skatina protavimà ir suteikia jam dieviðkumo poþymiø.<br />
paproèiai Didþiojoje ir<br />
Maþojoje Lietuvoje<br />
*Laisvas autoriaus vertimas<br />
XIX amþiuje<br />
Dr. Leonardas POVILIÛNAS<br />
vëliau degtinë. Alus ir midus vyrauja senovës<br />
lietuviø bei prûsø paproèiuose, jis<br />
vartotas senojoje pagoniø religijoje. Alus<br />
buvo aukojamas dvasioms, dievams<br />
(Perkûnui ir kt.), ið jo putø burdavo. Lietuviai<br />
alumi laistydavo namo kampus,<br />
duris, net kiaules. Dar ir dabar jokios pabaigtuvës,<br />
vestuvës, krikðtynos, netgi mirusiøjø<br />
paminëjimai neapsieina be alaus.<br />
Iš pradþiø išmokus gaminti degtinæ,<br />
blaivybæ saugojo ástatymas. Pirmasis<br />
Lietuvos Statutas kontroliavo alkoholio<br />
gamybà ir pardavimà. Lietuvai praradus<br />
valstybingumà, alkoholio vartojimo suvarþymai<br />
sumaþëjo ir atsirado áprotis alkoholá<br />
vartoti ávairiomis progomis. Pavyzdþiui,<br />
atlikus koká nors darbà, buvo<br />
rengiamos nedidelës iðgertuvës. Ilgainiui<br />
ðios iðgertuvës, vadinamos „magaryèiom“,<br />
áëjo á paprotinæ teisæ, nes jø dalyviai<br />
kartu tapdavo pirkimo-pardavimo ar<br />
kito sandërio liudininkais.<br />
Iš istoriniø pasakojimø prisimename<br />
bajorø pomëgá svaigintis, kai pokyliø metu<br />
ðaudydavo buteliø kamðèiai, kai taurëse<br />
putodavo ðampanas, konjakas ir kai per<br />
naktá kortomis praloðdavo net dvarus. Toks<br />
pomëgis vaiðintis alkoholiniais gërimais<br />
áamþintas net lenkiškoj dainoj: „Co wypijim,<br />
to dla nas, za sto lat nie bædzie nas“ –<br />
„Kà iðgersim, tas jau mûsø, nes po ðimto<br />
metø nebus mûsø“ (laisvas autoriaus vertimas).<br />
Baudþiavos laikais bajorus nuo<br />
valstieèiø skyrë didþiulë nelygybë, bet kaip<br />
vaikui alkoholá geriantis suaugæs, taip valstieèiui<br />
(baudþiauninkui) geriantis bajoras<br />
buvo pavyzdys. Valstieèiai mëgdþiojo gerianèius<br />
ðlëktas ir turbût ið to meto liaudyje<br />
iðliko posakis: „Geriau su ponu á pragarà,<br />
negu su muþiku á dangø“.<br />
XIX a. pradþioje alkoholizmas Didþiojoje<br />
Lietuvoje ëmë labai plisti. Jis pavei-<br />
kë þmoniø jëgà, atmintá, dorà, tikybà, tauta<br />
prarado gebëjimà màstyti, nesugebëjo<br />
tam blogiui prieðintis, apsnûdo, nyko<br />
ir merdëjo. Atrodë, kad jau nebëra jëgos,<br />
kuri sustabdytø tautos praþûtá. Taèiau<br />
ta jëga buvo. Tai – Baþnyèia. XIX a.<br />
viduryje blaivybe ëmë rûpintis vyskupas<br />
Motiejus Valanèius. Subûræs katalikus á<br />
brolijas, seserijas, platino blaivybës idëjas<br />
ir gan greit sulaukë gerø rezultatø.<br />
1850–1860 m. alkoholio suvartojimas<br />
Lietuvoje sumaþëjo 10 kartø (nuo 1 000<br />
000 iki 100 000 kibirø). Pajutæ tautos budimo<br />
pradus, caro valdininkai 1864 m.<br />
uþdraudë blaivybës veiklà, bet gera sëkla<br />
jau buvo pasëta geroje dirvoje. Ið blaiviø<br />
ðeimø kilæs sveikas, tikintis jaunimas<br />
ëmësi toliau þadinti tautà.<br />
XIX a. Maþojoje Lietuvoje (tada valdomoje<br />
Vokietijos) svaigintis alkoholiu<br />
buvo madinga. Jau senojoje prûsø religijoje<br />
(kaip ir lietuviø) alus ir midus vaidino<br />
svarbø vaidmená: alus plaèiai vartotas<br />
tiek senovës pagoniø dievams, tiek<br />
þmonëms pagerbti, sveèiams vaišinti. Tik<br />
prûsai á alø ámaiðydavo medaus. Èia,<br />
kaip ir carinës Rusijos valdomoje Lietuvoje,<br />
valdþia buvo suinteresuota, kad gyventojai<br />
daug gertø, skurstø ir parduotø<br />
savo þemes pavergëjams.<br />
Didþiojoje Lietuvoje XIX a. viduryje dël<br />
Baþnyèios átakos alkoholio vartojimas labai<br />
sumaþëjo, tuo tarpu Maþojoje Lietuvoje<br />
jis nekito. Buvo daug svaiginamasi.<br />
Tuo laiku (kaip nurodo dr. Hoppe‘as<br />
savo knygoje „Tatsachen über den Alkohol“)<br />
Vokietijoje kasmet dël alkoholio<br />
vartojimo 150 000 gyventojø darë nusikaltimus<br />
ir buvo teisiami. 1877–1886 m.<br />
Maþosios Lietuvos ligoninëse nuo alkoholio<br />
kasmet mirdavo vidutiniðkai 1132<br />
vyrai ir 115 moterø, ið kuriø 45–60 proc.<br />
dël alkoholio vartojimo buvo tapæ psichiniais<br />
ligoniais.<br />
Nepaisant to, Maþojoje Lietuvoje jau<br />
nuo 1807 m. buvo panaikinta baudþiava,<br />
o Didþiojoje Lietuvoje baudþiava pa-