04.05.2013 Views

drugiai - Vilniaus universitetas

drugiai - Vilniaus universitetas

drugiai - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Svaiginimosi<br />

Jaunystë amþina<br />

(vandens) ðaltiniuos,<br />

Bet ne (vyno) rûsiø<br />

buteliuose, statinëse*<br />

Longfelov<br />

Nuo senø laikø visiems þinomas geriamasis<br />

etilo alkoholis (etanolis). Chemikai<br />

skiria daug kitø (negeriamø) alkoholio<br />

rûðiø: propilo, butilo, amilo, metilo<br />

(medþio alkoholá). Geriamasis (etilo) alkoholis<br />

nuodingas, bet kitos alkoholio rûðys<br />

keletà kartø uþ etiliná nuodingesnës.<br />

Etilo alkoholis susidaro mielëmis fermentuojant<br />

augaluose esantá cukrø. Tokiu fermentacijos<br />

bûdu ið mieþiø gaunamas<br />

alus, o ið obuoliø ir vynuogiø – vynas,<br />

kuris turi 10–12 proc. alkoholio (tik obuoliø<br />

vyne alkoholio yra 8 proc.). Á vynus<br />

kartais ápilama konjako. Vynas, kuriame<br />

yra iki 20 proc. alkoholio, vadinamas<br />

cheresu. Aluje alkoholio maþiau: nuo 2,5<br />

proc. iki 8 procentø. Alkoholio koncentracija<br />

didinama distiliacija (skystis garinamas<br />

ir gauti garai kondensuojami). Šio<br />

proceso metu gaunamas spiritas. Degtinës<br />

turi 30–40 proc., Anglijos dþinas –<br />

35 procentus. Romas, konjakas, likeriai,<br />

kaip ir degtinë, yra ávairaus stiprumo.<br />

Šampanas – labai vertinama prancûziðko<br />

vyno rûðis. Dël savo turimo didelio<br />

angliarûgðtës kiekio sukelia gaivinantá veikimà;<br />

vartojama esant dideliam silpnumui,<br />

gresiant nusilpimui, ðleikðtuliui. Vienà,<br />

dukart paveikia gaivinanèiai ir dël savo<br />

trumpo veikimo organizmui nepakenkia.<br />

Taèiau vartojant nuolat šampanas<br />

veikia kaip alkoholinë medþiaga, ir didelis<br />

angliarûgðtës kiekis kenksmingai, slegianèiai<br />

veikia smegenis.<br />

Nuo seniausiø laikø lietuviai garsëja<br />

vaišingumu. Senovëje jie savo sveèius<br />

vaiðindavo midumi (jis bûdavo 5–7 proc.<br />

stiprumo). Jo nebuvo galima daug pasigaminti,<br />

tad vartodavo saikingai. Net<br />

didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas<br />

buvo blaivybës ðalininkas. Piktnaudþiavimas<br />

svaigiaisiais gërimais buvo smerkiamas.<br />

Ásigalëjus þemdirbystei, prasidëjus<br />

javø sëjai, midø iðstûmë kiti svaigieji<br />

gërimai. Manoma, kad tai buvo alus, o<br />

32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9<br />

Svaigalai vartojami nuo seniausiø laikø. Jau 5000-6000 m.pr.Kr. buvusioje Mesopotamijoje, senovës<br />

Egipte gyventojai mokëjo gaminti alø ir vynà. Nuo jø neatsiliko ir graikai, kurie turëjo dievus, globojanèius<br />

svaigalø mëgëjus: alkoholio – Bakchà, o miego (dabartiniu supratimu narkotiniø medþiagø)<br />

globëjas buvo Morfëjus. Graikai greitai pastebëjo praþûtingas svaigalø pasekmes ir ëmë ieðkoti<br />

bûdø girtavimui sustabdyti. Atsirado paproèiø kai kada (pvz., vestuvëse jauniesiems) negerti svaigalø,<br />

taèiau visiðkai uþdrausti vartoti svaigalø graikai negalëjo, nes vyravo nuomonë, kad vynas<br />

suþadina þmogaus estetinius jausmus, skatina protavimà ir suteikia jam dieviðkumo poþymiø.<br />

paproèiai Didþiojoje ir<br />

Maþojoje Lietuvoje<br />

*Laisvas autoriaus vertimas<br />

XIX amþiuje<br />

Dr. Leonardas POVILIÛNAS<br />

vëliau degtinë. Alus ir midus vyrauja senovës<br />

lietuviø bei prûsø paproèiuose, jis<br />

vartotas senojoje pagoniø religijoje. Alus<br />

buvo aukojamas dvasioms, dievams<br />

(Perkûnui ir kt.), ið jo putø burdavo. Lietuviai<br />

alumi laistydavo namo kampus,<br />

duris, net kiaules. Dar ir dabar jokios pabaigtuvës,<br />

vestuvës, krikðtynos, netgi mirusiøjø<br />

paminëjimai neapsieina be alaus.<br />

Iš pradþiø išmokus gaminti degtinæ,<br />

blaivybæ saugojo ástatymas. Pirmasis<br />

Lietuvos Statutas kontroliavo alkoholio<br />

gamybà ir pardavimà. Lietuvai praradus<br />

valstybingumà, alkoholio vartojimo suvarþymai<br />

sumaþëjo ir atsirado áprotis alkoholá<br />

vartoti ávairiomis progomis. Pavyzdþiui,<br />

atlikus koká nors darbà, buvo<br />

rengiamos nedidelës iðgertuvës. Ilgainiui<br />

ðios iðgertuvës, vadinamos „magaryèiom“,<br />

áëjo á paprotinæ teisæ, nes jø dalyviai<br />

kartu tapdavo pirkimo-pardavimo ar<br />

kito sandërio liudininkais.<br />

Iš istoriniø pasakojimø prisimename<br />

bajorø pomëgá svaigintis, kai pokyliø metu<br />

ðaudydavo buteliø kamðèiai, kai taurëse<br />

putodavo ðampanas, konjakas ir kai per<br />

naktá kortomis praloðdavo net dvarus. Toks<br />

pomëgis vaiðintis alkoholiniais gërimais<br />

áamþintas net lenkiškoj dainoj: „Co wypijim,<br />

to dla nas, za sto lat nie bædzie nas“ –<br />

„Kà iðgersim, tas jau mûsø, nes po ðimto<br />

metø nebus mûsø“ (laisvas autoriaus vertimas).<br />

Baudþiavos laikais bajorus nuo<br />

valstieèiø skyrë didþiulë nelygybë, bet kaip<br />

vaikui alkoholá geriantis suaugæs, taip valstieèiui<br />

(baudþiauninkui) geriantis bajoras<br />

buvo pavyzdys. Valstieèiai mëgdþiojo gerianèius<br />

ðlëktas ir turbût ið to meto liaudyje<br />

iðliko posakis: „Geriau su ponu á pragarà,<br />

negu su muþiku á dangø“.<br />

XIX a. pradþioje alkoholizmas Didþiojoje<br />

Lietuvoje ëmë labai plisti. Jis pavei-<br />

kë þmoniø jëgà, atmintá, dorà, tikybà, tauta<br />

prarado gebëjimà màstyti, nesugebëjo<br />

tam blogiui prieðintis, apsnûdo, nyko<br />

ir merdëjo. Atrodë, kad jau nebëra jëgos,<br />

kuri sustabdytø tautos praþûtá. Taèiau<br />

ta jëga buvo. Tai – Baþnyèia. XIX a.<br />

viduryje blaivybe ëmë rûpintis vyskupas<br />

Motiejus Valanèius. Subûræs katalikus á<br />

brolijas, seserijas, platino blaivybës idëjas<br />

ir gan greit sulaukë gerø rezultatø.<br />

1850–1860 m. alkoholio suvartojimas<br />

Lietuvoje sumaþëjo 10 kartø (nuo 1 000<br />

000 iki 100 000 kibirø). Pajutæ tautos budimo<br />

pradus, caro valdininkai 1864 m.<br />

uþdraudë blaivybës veiklà, bet gera sëkla<br />

jau buvo pasëta geroje dirvoje. Ið blaiviø<br />

ðeimø kilæs sveikas, tikintis jaunimas<br />

ëmësi toliau þadinti tautà.<br />

XIX a. Maþojoje Lietuvoje (tada valdomoje<br />

Vokietijos) svaigintis alkoholiu<br />

buvo madinga. Jau senojoje prûsø religijoje<br />

(kaip ir lietuviø) alus ir midus vaidino<br />

svarbø vaidmená: alus plaèiai vartotas<br />

tiek senovës pagoniø dievams, tiek<br />

þmonëms pagerbti, sveèiams vaišinti. Tik<br />

prûsai á alø ámaiðydavo medaus. Èia,<br />

kaip ir carinës Rusijos valdomoje Lietuvoje,<br />

valdþia buvo suinteresuota, kad gyventojai<br />

daug gertø, skurstø ir parduotø<br />

savo þemes pavergëjams.<br />

Didþiojoje Lietuvoje XIX a. viduryje dël<br />

Baþnyèios átakos alkoholio vartojimas labai<br />

sumaþëjo, tuo tarpu Maþojoje Lietuvoje<br />

jis nekito. Buvo daug svaiginamasi.<br />

Tuo laiku (kaip nurodo dr. Hoppe‘as<br />

savo knygoje „Tatsachen über den Alkohol“)<br />

Vokietijoje kasmet dël alkoholio<br />

vartojimo 150 000 gyventojø darë nusikaltimus<br />

ir buvo teisiami. 1877–1886 m.<br />

Maþosios Lietuvos ligoninëse nuo alkoholio<br />

kasmet mirdavo vidutiniðkai 1132<br />

vyrai ir 115 moterø, ið kuriø 45–60 proc.<br />

dël alkoholio vartojimo buvo tapæ psichiniais<br />

ligoniais.<br />

Nepaisant to, Maþojoje Lietuvoje jau<br />

nuo 1807 m. buvo panaikinta baudþiava,<br />

o Didþiojoje Lietuvoje baudþiava pa-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!