drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
mas). Tiek gyvûnø sëklinimas,<br />
tiek embrionø transplantavimas<br />
ar gyvûnø klonavimas<br />
sudaro sàlygas pereiti á<br />
naujà etapà. Èia svarbûs ir<br />
molekulinës biologijos pasiekimai,<br />
nes gaunama daugiau<br />
palikuoniø, geriau panaudojamas<br />
genetinis potencialas,<br />
sumaþëja ligø pavojus, atsiranda<br />
galimybë saugoti nyks-<br />
MA n. e. Vidmantas STANYS<br />
Lietuvos sodininkystës ir<br />
darþininkystës institutas<br />
tanèiø gyvûnø genofondà,<br />
paprastesnë tampa tarptautinë<br />
prekyba – embrionus lengviau<br />
transportuoti, jø saugojimo<br />
laikas neribotas.<br />
Apie inþinerinius tyrimus<br />
plëtojant biotechnologijà papildomai<br />
kalbëjo prof. Vladimiras<br />
Liubarskis (LÞÛU Þemës<br />
ûkio inþinerijos institutas).<br />
Medicininës biotechnologijos<br />
problemos buvo apþvelgtos<br />
prof. Vaivos Lesauskaitës<br />
(KMU Kardiologijos institutas)<br />
ir dr. Dainiaus Characiejaus<br />
(VU Onkologijos institutas)<br />
praneðimuose. Daugiausia<br />
kalbëta apie pacientø<br />
individualizuoto gydymo galimybes<br />
biotechnologiniais<br />
vaistais. Prof. V.Lesauskaitës<br />
praneðime, be individualizuoto<br />
gydymo, buvo kalbama<br />
apie regeneracinæ medicinà,<br />
homo– ir ksenoaudiniø tyrimus<br />
ir jø gamybà, apie autologiniø<br />
kamieniniø làsteliø biologijà<br />
(dauginimasis, diferenciacija,<br />
þûtis, integracija) ir implantacijà<br />
á paþeistà miokardà.<br />
Dr. D.Characiejus kalbëjo<br />
apie biotechnologijà, mokslo<br />
finansavimà, programas ap-<br />
skritai, o detaliau nagrinëjo tik<br />
progresavusios inkstø karcinomos<br />
gydymà a-interferonu.<br />
Pabrëþë, kad individualiai vartojant<br />
vaistus keièiasi bioþymenys<br />
(CD8 ir CD57). Instituto<br />
vykdomø projektø partneriai<br />
yra ne tik mokslo institutai,<br />
kaip Biochemijos, Imunologijos,<br />
<strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
atskiri fakultetai bei kiti, bet<br />
ir vienintelë Lietuvos biotechnologiniø<br />
vaistø UAB Sicor<br />
Biotech/TEVA.<br />
Apibendrinant reikëtø pabrëþti,<br />
pirma, kad institutai turi<br />
didelá potencialà ir galimybes<br />
plëtoti Lietuvos biotechnologijà,<br />
tik reikia turëti glaudesnius<br />
ir konkreèius ryðius su<br />
biotechnologijos ámonëmis<br />
(tai paaiðkës konferencijoje<br />
su biotechnologijos ámonëmis).<br />
Antra, Lietuvos mokslo<br />
institutai neturi vieningos tematikos<br />
ir mokslininkø grupës<br />
(nesvarbu, kaip administraciðkai<br />
juos skirstyti), dirba<br />
tik tose programose ar projektuose,<br />
kur gauna papildomà<br />
finansavimà. Taigi lemia<br />
pinigai, patentai, publikacijos<br />
ir kt., pagaliau tai ir prestiþo<br />
reikalas. Treèia, niekas nepateikë<br />
konkreèiø siûlymø dël<br />
biotechnologijos plëtros Lietuvoje,<br />
nors atskiros programos<br />
ir projektai tai skatina daryti.<br />
Ketvirta, tai netiesioginis<br />
ávertinimas ir institutø (kuriø<br />
atstovai darë praneðimus,<br />
ypaè apþvelgdami viso instituto<br />
veiklà), nors ir per biotechnologijos<br />
prizmæ. Penkta,<br />
kà pastebëjo ir prof. V.Bumelis,<br />
pirmininkavæs ðiai konferencijai,<br />
kad galutiná sprendimà<br />
ir siûlymus (nesvarbu kokia<br />
forma) dël biotechnologijos<br />
plëtros Lietuvoje galima<br />
daryti tik visiškai ištyrus biotechnologijos<br />
mokslo plëtros<br />
raidà Lietuvoje. Ðiuo metu ið<br />
viso konferencijø ciklo liko<br />
paskutinë konferencija, skirta<br />
biotechnologinëms ámonëms.<br />
Ji numatoma surengti<br />
ðá rudená.<br />
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />
Spanguolës<br />
Apie spanguoliø fitocheminiø<br />
medþiagø reikðmæ<br />
Pastaruoju metu labai susidomëta spanguoliø uogose<br />
esanèiomis fitocheminëmis medþiagomis ir jø veikimu<br />
þmogaus organizme. Spanguolëse yra proantocianidinø,<br />
kurie pasiþymi antibakterinëmis savybëmis. Be<br />
to, spanguolëse gausu flavonoidø, fenolio rûgðèiø. Antioksidantai,<br />
esantys spanguolëse, slopina þmogaus organizme<br />
neigiamas oksidacinio streso pasekmes, taip<br />
pat kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø oksidacijà<br />
ir oksidacinio streso neigiamà poveiká kraujagysliø epiteliui.<br />
Pastaruoju metu aptinkama ir antivëþiniø spanguoliø<br />
ekstrakto savybiø. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad<br />
vëþys daþnai atsiranda dël uþdegiminiø prieþasèiø, o<br />
spanguoliø fitocheminës medþiagos kaip tik pasiþymi<br />
antiuþdegiminiu veikimu. Pirmieji darbai apie antivëþiná<br />
spanguoliø fitocheminiø medþiagø poveiká pasirodë 1996<br />
m. ir dabar toliau pleèiami.<br />
Spanguolëse yra trijø rûðiø flavonoidø – flavonoliø,<br />
antocianidø ir proantocianidinø. Spanguolëse taip pat<br />
yra katechinø, ávairiø hidrocianidinø, fenolio rûgðèiø ir<br />
triterpenoidø. Ðiø medþiagø, esanèiø spanguoliø ekstrakte,<br />
veikla þmogaus organizme kaip tik labai susidomëta.<br />
Atliekant bandymus su gyvûnais ir lyginant ávairiø<br />
spanguolëse esanèiø fitocheminiø medþiagø veikimà,<br />
pastebëta, kad tarp atskirø komponentø jos veikia skirtingai,<br />
taèiau apskritai spanguoliø ekstrakto teigiamas<br />
poveikis patvirtinamas. Iki ðiol daugiausia iðtirtas vynuogëse<br />
ir arbatoje esanèiø polifenoliø veikimas, taèiau ðiuo<br />
metu aktyviai tiriamos ir spanguoliø fitocheminës medþiagos.<br />
Atrodo, kad spanguoliø ávairios aktyviosios medþiagos<br />
pasiþymi sinergistiniu veikimu. Eksperimentiniø<br />
darbø rezultatai rodo, kad jos gali slopinti ne tik uþdegiminius<br />
procesus, bet ir metastaziø plëtrà, skatinti vëþiniø<br />
làsteliø þûtá. Literatûroje nurodoma, kad svarbiausios<br />
spanguoliø aktyviosios medþiagos, skatinanèios vëþiniø<br />
làsteliø þûtá, yra flavonoidai – resveratrolis, epigalokatechingalatas<br />
ir kvercetinas.<br />
Ið eksperimentø su gyvûnais nustatyta, kad spanguoliø<br />
ekstrakto dëka gaunami gana geri rezultatai gydant<br />
krûties vëþá. Kaip spanguoliø aktyviosios medþiagos skatina<br />
vëþiniø làsteliø þûtá, nëra þinoma. Taèiau manoma,<br />
kad spanguolëse esantys polifenoliai gali daryti tam tikrà<br />
átakà vëþinëms làstelëms per jø mitochondrijas. Spanguolëse<br />
ir kitose uogose esantys antocianidinai ir flavonoidai<br />
eksperimente slopina metastaziø susidarymà.<br />
Antiuþdegiminis spanguoliø ekstrakto veikimas, manoma,<br />
priklauso ir nuo jame esanèiø antiuþdegiminiu<br />
veikimu pasiþyminèiø lipopolisacharidø.<br />
Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 5
Change language