drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
o graþuolës ðypsena vis ðiltesnë, vis<br />
mielesnë...<br />
– Ið tikro puikus gërimas, – sako<br />
pulkininkas. Jis laiko tauræ rankoje ir<br />
kreipiasi á vienà karininkà:<br />
– Adjutante, mano ðios dienos ásakymas:<br />
tamsta ðiandien èia, „lauko<br />
daliny“, budintis.<br />
Privalai likti blaivus ir stebëti, kad<br />
mums neávyktø ko nors nepageidaujamo.<br />
Pulkininkas iðtuðtina tauræ iki dugno.<br />
Graþuolës lydimi karininkai susëda<br />
prie stalø. Ðá vakarà taures pilstë ir<br />
gërimus neðiojo ta þavingoji mëlynakë.<br />
Tada 10 karininkø (11-asis „budintis“<br />
negërë) ir 6 rusniðkiai iðtuðtino 18<br />
litrø grogo. Po gërimo dalyviai vos galëjo<br />
paeiti. Eiti toli nereikëjo: poilsis<br />
pievoj netoli smuklës... Iðsiblaivinimas<br />
prasidëjo vakare. Stipresni karininkai<br />
iðvyko kartu su pulkininku namo. Likæ<br />
5 prie stalo kartu su dr. Kiteliu iðsëdëjo<br />
iki sutemø. Likæ – „þvalioji<br />
draugija“ gráþo á Rusnæ, kur vandeniniu<br />
punðu uþbaigta smagi diena“.<br />
*<br />
1891 m. liepos mënesá ið Berlyno<br />
á Rusnæ atvyksta profesoriø (antropologø)<br />
30 asmenø grupë. Dr. Kitelis<br />
sveikina sveèius, lydi juos kelionëje á<br />
Briedþiø girià, kur jie gërisi veðliomis<br />
pievomis, miðku, briedþiais, vaiðinami<br />
punðais bei grogu (kuris paðildomas<br />
èia pat... pievoje). Gráþæ gëlëmis<br />
iðpuoðta gatve á vieðbuèio salæ, jie vël<br />
vaiðinami.<br />
1902 m. liepos 7 d. Vokietijos gydytojø<br />
dienos 163 dalyviai ið Karaliauèiaus<br />
atvyksta á Rusnæ. Vël juos sutinka<br />
Kitelis. Gydytojai per Rusnæ<br />
vyksta á Klaipëdà, kur apþiûri leprozoriumà.<br />
Dalis jø á Rusnæ negráþta, o<br />
vyksta á Karaliauèiø, kiti susidomi Rusne,<br />
tad garlaiviu vyksta á Briedþiø girià,<br />
kur jau ðildomas grogas. Jo paragavæ,<br />
vyksta þiûrëti laðiðø þvejybos,<br />
o pavakare gráþta á viešbutá. Po keliolikos<br />
punðo taureliø „laikas skrenda<br />
paukðèio sparnais“ ir sveèiai vos suspëja<br />
á Ðilutës traukiná...<br />
*<br />
Deja, ne visi paproèiai þmogui<br />
naudingi, o nuolatinio svaiginimosi<br />
paprotys þalingas organizmui. Nors<br />
kai kurie gerai þino kenksmingà alkoholio<br />
veikimà (kaip Rusnës kaimo gydytojas<br />
A.Kitelis), taèiau nekreipia á tai<br />
dëmesio ir prisiderina prie aplinkos,<br />
nenori išsiskirti, kartu su visais iðgeria,<br />
o vëliau pripranta, nenori, o galiausiai<br />
negali to áproèio pamesti, nes,<br />
kaip sakoma, „ápratimas – antras prigimimas“.<br />
34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9<br />
Alkoholis – nuodas, kuris ir labai<br />
praskiestas visada kenksmingas. Ši<br />
þmogaus mëgstamø bei vartojamø<br />
gërimø sudëtinë dalis veikia nervø sistemà,<br />
þmogaus nuotaikà, màstymà<br />
bei apsisprendimà.<br />
Nuolat svaigindamasis þmogus<br />
tampa priklausomas nuo alkoholio.<br />
Gali keletà dienø jo nevartoti, bet visiðkai<br />
jo negerti negali. Já kankina alkoholio<br />
„bado“, vadinamosios abstinencijos,<br />
simptomai. Tai svaigalø sukelti<br />
smegenø ar viso organizmo sutrikimai,<br />
fiziniai ir psichiniai negalavimai.<br />
Toks þmogus jau alkoholikas. Jis<br />
suserga gastritu, kepenø ciroze. Treèdalis<br />
cirozës priepuoliø baigiasi geltlige.<br />
Maþdaug pusë ligoniø numirðta,<br />
kitiems gali atsirasti vandenligë. Pakenkiama<br />
nervø sistema. Atsiranda<br />
periferiniø nervø uþdegimas, kurio<br />
simptomas yra drebulys, pasireiðkia<br />
haliucinacijos. Po labai intensyvaus<br />
gërimo drebulys gali pereiti á baltàjà<br />
karðtligæ. Tada atsiranda baimë, jaudulys,<br />
ligonis mato dideles juodas iðskëstais<br />
nagais prie jo sëlinanèias kates,<br />
juodas muses ir kt., gali girdëti<br />
ávairius garsus.<br />
Daþnai girdime, kad piktnaudþiavimas<br />
alkoholiu yra kenksmingas, bet<br />
saikingas gërimas – nekenksmingas.<br />
Kartais – taip. Ne kiekvienas santûrus<br />
gërëjas yra nepagydomas girtuoklis,<br />
bet statistika rodo, kad ne visi vienodai<br />
tà saikingumà supranta. Net ir<br />
maþas dozes ilgai vartojant galima<br />
tapti alkoholiku.<br />
Ir Didþiojoje, ir Maþojoje Lietuvoje<br />
pavergëjai skatino lietuvius vartoti alkoholinius<br />
gërimus, kad juos dvasiškai,<br />
fiziškai ir protiškai nuskurdintø,<br />
o paskui lengvai susidorotø. Taèiau<br />
Didþiojoje Lietuvoje prieš alkoholio<br />
vartojimà stojo Baþnyèia su vysk.<br />
M.Valanèiumi prieðaky, o Maþojoje<br />
Lietuvoje – švietimas, knygos ir laikraðèiai<br />
auklëjo þmones, jaunimà, ugdë<br />
juose tautiðkumo jausmà, sàmoningumà,<br />
þadino tautinæ sàmonæ. Ið<br />
sveikø, religingø ðeimø iðaugo jaunimas,<br />
linkæs á mokslà, kuris kovojo uþ<br />
tautos vienybæ, tautos laisvæ, uþ laisvà<br />
valstybæ.<br />
Bronius AMBRAZIEJUS<br />
Lietuviðkos sp<br />
pokario<br />
Didþiojoje Britanijoje 1922 m. duomenimis<br />
gyveno apie 10 000 lietuviø, ið jø<br />
maþdaug 3000 Anglijoje. Beje, kaip teigia<br />
kai kurie ðaltiniai, pokario patys pirmieji<br />
atvykëliai buvo jau 1946 m. ið Italijos<br />
èia atvykæ apie 250 lietuviø kareiviø,<br />
tarnavusiø lenkø generolo V.Anderso<br />
(1892–1970) armijoje, bet jau kitais metais,<br />
prasidëjus masinei emigracijai, nemaþai<br />
jø – apie 6000 karo pabëgëliø ið<br />
Lietuvos – paliko Britø zonos Vokietijoje<br />
perkeltøjø stovyklas ir persikëlë á Anglijà.<br />
Kaip raðoma leidinyje „Britanijos lietuviai<br />
1947–1973 m.“, „britai pirmieji pasirûpino<br />
pabëgëliø stovyklose pasiieðkoti sau<br />
reikalingos darbo jëgos, kurios jiems<br />
ypaè trûko“. Matyt, kad ir galimybë lengvai<br />
rasti darbo paskatino ne vienà lietuviðkà<br />
ðeimà ieðkoti laimës Anglijoje.<br />
Atvykæ naujieji lietuviai ne tik padidino<br />
palyginti nelabai gausø Anglijos lietuviø<br />
skaièiø, bet ir labai suaktyvino jø politiná<br />
bei kultûriná gyvenimà. Jau 1947 m.<br />
liepos 2 d. buvo ásteigta Didþiosios Britanijos<br />
lietuviø sàjunga (DBLS, kuri tapo natûraliu<br />
1946 m. Londone ávykusio lietuviø<br />
kongreso veiklos tæsiniu ir rezultatu), sudarytas<br />
jos laikinasis komitetas, priimti<br />
ástatai, parengti atsiðaukimai ir t.t., o rugsëjo<br />
13 d. pradëjo veikti ir jos skyrius Londone.<br />
Be abejo, naujieji emigrantai visame<br />
ðiame judëjime reiðkësi nepaprastai<br />
aktyviai, sudarydami gausiausià ir veikliausià<br />
to meto Didþiosios Britanijos lietuviø<br />
bendruomenës dalá, labai prisidëjusià<br />
bei áneðusià svarø indëlá steigiant<br />
DBLS ir jos skyrius visoje Anglijoje. Tai<br />
paþymëjo ir iðeivijos spauda, kuri raðë:<br />
„DB Lietuviø Sàjunga yra pati didþiausia<br />
ir veikliausia ðio kraðto lietuviø bendruomenës<br />
organizacija, sukurta naujøjø ateiviø<br />
ir savo eilëse maþa teturinti nariais<br />
senosios iðeivijos“.<br />
DBLS nariø skaièius sparèiai didëjo ir<br />
jau 1948 m. pasiekë 3000, o 1952 m. iðaugo<br />
net iki 5000 (tik gerokai vëliau dël<br />
nepalankiø darbo ir gyvenimo sàlygø<br />
daugeliui emigravus á kitus kraðtus, jø<br />
skaièius sumaþëjo iki 1000 nariø). Ji greit<br />
á savo rankas perëmë ne tik visà Anglijos