drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
drugiai - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie nëra tas<br />
pat, kas AE-S, nors jie yra taip pat AE forma,<br />
tik mûsø tikëjimuose apraðomi, tarsi bûtø<br />
dvasinës asmenybës, primenanèios þemiðkàsias.<br />
Þmogaus ribotas visatos AE suvokimas<br />
leido sukurti transcendencijos sàvokà,<br />
á kurià þmogus perkelia visus neatsakomus<br />
klausimus. Transcendencijai suteikiamos<br />
gana þemiðkos formos – religijos,<br />
kuriø kiekviena turi savità AE suvokimà.<br />
Mums svarbus þmogaus – gyvybës –<br />
AE-S santykis. Kalbama apie Þmogø, bet AE<br />
davë pradþià VISAI gyvybei. Evoliucija rodo,<br />
kad dabartinës gyvybës formos, taip pat<br />
ir þmogus, radosi nuoseklios kûno kaitos keliu,<br />
dël pasikeitimø genomo DNR, pakitusio<br />
individo prisitaikymo prie aplinkos sàlygø ir<br />
atrankos. Belieka nustatyti pirmumà: ar AE-<br />
S evoliucionavo kartu su materialiu kûnu, ar<br />
kûno kaita vyko pagal AE-S planà.<br />
Pirmieji gyvybës þingsniai – cheminiø<br />
struktûrø susidarymas, kurios sugebëjo<br />
daugintis. Ðtai èia ir yra gyvybës raktas –<br />
vis vitalis. Svarbiausia gyvybëje yra dauginimosi<br />
informacija DNR. Materialiosios gyvybës<br />
raktas – dauginimosi informacija dauginasi,<br />
kad daugintøsi dauginimosi informacija.<br />
Tai yra AE-S pasireiškimas. Kiekviena<br />
gyvybës forma pasisemia ar jai duodama<br />
tiek AE-S, kiek jai reikia ðiam raktui – dësniui<br />
ágyvendinti gyvenamoje aplinkoje.<br />
Teoriðkai galime manyti, jog inkarnacija<br />
ið aukðtesnës á þemesnës organizacijos<br />
AE-S bûsenà yra galima, bet ið þemesnës á<br />
aukðtesnæ – abejotina.<br />
Šiandien dar neturime aiškios materialaus<br />
molekulinio mechanizmo schemos,<br />
kaip vyksta AE-S komplekso (kaip aukðèiau<br />
raðyta AE-S – tai sàvokø Astralinë Energija,<br />
antimedþiaga, antiDNR, antigenomas ir siela<br />
kompleksas, bendris) poveikis ir raiška<br />
inkarnate. Antigenomo kaip AE poveikis nëra<br />
tik materialaus genomo veiklos kartojimas<br />
ar taisymas. Inkarnacijos metu perduodamos<br />
mentalinës savybës – atmintis, màstymas,<br />
þinios ir kita. Tai ir yra esminis skirtumas<br />
tarp materialaus genomo paveldëjimo<br />
dësningumø (ágyti poþymiai nëra paveldimi)<br />
ir AE-S inkarnacijos perduodamos dvasinës<br />
informacijos (jei galima pavartoti informacijos<br />
terminà). Daugybë faktiniø duomenø,<br />
pavyzdþiui, neseniai þiniasklaidoje<br />
apraðytas berniukas, gyvenàs antrà gyvenimà,<br />
rodo, kad tokia mentalinë informacija<br />
inkarnacijos metu yra perduodama. Tik<br />
ar visais (inkarnacija yra visuotinë) atvejais<br />
individas suvokia skirtumà tarp savo ir gautos<br />
mentalinës informacijos? Individualybë<br />
– daugialaipsnës inkarnacijos pasekmë, tarsi<br />
inkarnacijø mozaika.<br />
Ar lemta mums savo ribota materialia<br />
smegenø veikla suvokti inkarnacijos esmæ?<br />
Net minties gimimas mums yra paslaptis.<br />
Tad vietoje grieþtos tikslios iðvados<br />
kartojame klausimà: kiek manyje yra manæs,<br />
kiek to, kuris buvo, ir to, kuris bus?<br />
Sereikiðkiø parko<br />
pirmajai teniso aikðtelei –<br />
Dr. Vincentas KORKUTIS<br />
<strong>Vilniaus</strong> miesto Sereikiðkiø priemiestyje<br />
jau XVIII a. pabaigoje veðëjo <strong>Vilniaus</strong><br />
universiteto Botanikos sodas ir buvo<br />
ásteigta laboratorija. Sodà ákûrë prof. Þanas<br />
Emanuelis Þiliberas 1781 metais. Jo<br />
pradþia buvo profesoriaus árengtas ðiltnamis<br />
Pilies g. namo Nr.22 kieme. 1784<br />
m. Universiteto Gamtos istorijos katedrai<br />
vadovavusio prof. Georgo Adamo<br />
Forsterio rûpesèiu Sereikiðkiø apylinkëje<br />
1787 m. Universiteto sodui buvo nupirktas<br />
þemës sklypas. Á ðá sklypà buvo<br />
persodinami ávairiausi augalai ið Universiteto<br />
ðiltnamiø. Pleèiamo sodo darbams<br />
kruopðèiai vadovavo prof. Stanislovas<br />
Bonifacas Jundzilas.<br />
Universiteto botanikos sodas labai<br />
greitai tapo þinomas visoje Europoje.<br />
Šioje nepakartojamo gamtos groþio<br />
oazëje, kur srauni Vilnia neða savo vandenis<br />
á Nerá, o jà supa Gedimino ir Trijø<br />
kryþiø kalnai, nuo seniausiø laikø <strong>Vilniaus</strong><br />
miestelënai, pabëgæ nuo miesto<br />
triukðmo, mëgo ilsëtis su ðeimomis. Istoriniai<br />
ðaltiniai teigia, jog jau XV a. èia<br />
buvo uþveistas Bernardinø vienuolyno<br />
sodas, taèiau po 1863 m. sukilimo Lietuvoje<br />
Bernardinø vienuolynas 1864 m.<br />
buvo uþdarytas.<br />
1907 m. pavasará ðalia Sereikiðkiø<br />
parke esanèios Botanikos laboratorijos<br />
pastato Medicinos ir chirurgijos akademijos<br />
Lietuviø mokslo draugijos studentai,<br />
vadovaujami prancûzo Botanikos<br />
laboratorijos chemiko Þako Bodueno<br />
de Kurtenë, leidus vadovybei, ásirengë<br />
pirmàjà teniso aikðtelæ (dabar tai Sereikiðkiø<br />
parko aikðtelë Nr.5) ir pradëjo<br />
mokyti studentus ðio ádomaus ir vis labiau<br />
populiarëjanèio þaidimo. 1908 m.<br />
pavasará teniso aikðtelë buvo árengta<br />
profesûros namo kieme (dabar Pilies<br />
g. Nr.20), kurioje þaista iki 1964 metø.<br />
Daugëjant studentø, norinèiø þaisti tenisà,<br />
1908 m. pavasará Þako Bodueno<br />
de Kurtenë rûpesèiu šalia pirmosios teniso<br />
aikðtelës buvo árengta ir antroji (dabar<br />
tai Sereikiðkiø parko aikðtelë Nr.6).<br />
Bûtina prisiminti, jog pati pirmoji cementinë<br />
aikðtelë buvo árengta 1900 m.<br />
Astravo dvare, kai grafas Feliksas Tiðkevièius<br />
sugráþo ið Paryþiuje vykusiø II<br />
Olimpiniø þaidyniø, kuriose vyrø ir moterø<br />
teniso varþybos sukëlë didelá þiûrovø<br />
susidomëjimà. 1902 m. grafas<br />
F.Tiðkevièius baigiamø statyti Palangos<br />
100 metø<br />
rûmø vidiniame kieme pageidavo árengti<br />
dvi teniso aikðteles. Sekdamas grafo<br />
pavyzdþiu, Plungës grafas Mykolas<br />
Oginskis 1902 m. ðalia rûmø árengë teniso<br />
aikðtelæ, kuri veikë iki 1940 metø.<br />
Daugelyje Europos valstybiø, sekant<br />
Anglijos pavyzdþiu, miestø parkuose<br />
bei poilsio zonose imta statyti launteniso<br />
aikðteles ir futbolo aikðtynus.<br />
1907–1908 m. laikotarpiu Lietuvos teritorijoje<br />
veikusiuose kurortuose – Druskininkuose,<br />
Birðtone, Palangoje ir Senosios<br />
Varënos dþiovininkø sanatorijoje<br />
– buvo pastatytos teniso aikðtelës,<br />
kuriose ligoniai, be gimnastikos, buvo<br />
mokomi þaisti tenisà.<br />
Teniso sporto populiarumas nepaprastai<br />
greitai augo visame pasaulyje,<br />
bet šiuolaikinio teniso pradþia laikomi<br />
1875 m., kai Anglijos populiarus kriketo<br />
klubas „Merilibon“, esantis Vimbldono<br />
miestelyje netoli Londono, išspausdino<br />
laun-teniso þaidimo papildytas taisykles,<br />
kurias 1874 m. buvo uþpatentavæs<br />
majoras V.Vinkfildas.<br />
Pirmasis Vimbldono laun-teniso turnyras<br />
ávyko 1877 m. birþelio 9 dienà. Turnyre<br />
dalyvavo 22 pajëgiausi vyrai, o finaliniame<br />
susitikime pajëgesnis uþ visus buvo<br />
judrusis anglas Spenseris V.Goras, palyginti<br />
lengvai áveikæs savo tëvynainá<br />
V.C.Marðalà rezultatu 6:1, 6:2, 6:4.<br />
Po Pirmojo pasaulinio karo ið daugelio<br />
ðaliø pradëjo gráþti á tëvynæ kaþkada<br />
emigravæ paþangûs lietuviai, kurie<br />
pamaþële ëmësi ir sporto organizavimo.<br />
Ið Rusijos sugráþæ broliai V. ir K.Dineikos,<br />
S.Garbaèiauskas, E.Kubiliûnaitë,<br />
P.Oleka, V.Petrauskas, J.Jankauskas,<br />
P.Sliþys, S.Darius, V.Þadeika, A.Jurgelionis<br />
ir daugelis kitø bei vietiniai mokyklø<br />
mokytojai M.Grigonis, V.Motuza<br />
ir kiti ëmë propaguoti sportà.<br />
1919 m. geguþës 18 d. laikoma Lietuvos<br />
sportinio gyvenimo pradþia, nes<br />
tà dienà buvo ákurta Lietuvos sporto sàjunga<br />
(LSS). Ði organizacija jau liepos<br />
13 d. surengë Kaune pirmàjà sporto<br />
ðventæ, kurioje þiûrovai galëjo stebëti<br />
lengvosios ir sunkiosios atletikos pasirodymus,<br />
gimnastø atliekamus grupinius<br />
pratimus, o dienai baigiantis buvo<br />
suþaisti parodomieji teniso þaidimai.<br />
Lietuvos teniso sàjunga 1934 m. bu-<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 17