04.05.2013 Views

drugiai - Vilniaus universitetas

drugiai - Vilniaus universitetas

drugiai - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie nëra tas<br />

pat, kas AE-S, nors jie yra taip pat AE forma,<br />

tik mûsø tikëjimuose apraðomi, tarsi bûtø<br />

dvasinës asmenybës, primenanèios þemiðkàsias.<br />

Þmogaus ribotas visatos AE suvokimas<br />

leido sukurti transcendencijos sàvokà,<br />

á kurià þmogus perkelia visus neatsakomus<br />

klausimus. Transcendencijai suteikiamos<br />

gana þemiðkos formos – religijos,<br />

kuriø kiekviena turi savità AE suvokimà.<br />

Mums svarbus þmogaus – gyvybës –<br />

AE-S santykis. Kalbama apie Þmogø, bet AE<br />

davë pradþià VISAI gyvybei. Evoliucija rodo,<br />

kad dabartinës gyvybës formos, taip pat<br />

ir þmogus, radosi nuoseklios kûno kaitos keliu,<br />

dël pasikeitimø genomo DNR, pakitusio<br />

individo prisitaikymo prie aplinkos sàlygø ir<br />

atrankos. Belieka nustatyti pirmumà: ar AE-<br />

S evoliucionavo kartu su materialiu kûnu, ar<br />

kûno kaita vyko pagal AE-S planà.<br />

Pirmieji gyvybës þingsniai – cheminiø<br />

struktûrø susidarymas, kurios sugebëjo<br />

daugintis. Ðtai èia ir yra gyvybës raktas –<br />

vis vitalis. Svarbiausia gyvybëje yra dauginimosi<br />

informacija DNR. Materialiosios gyvybës<br />

raktas – dauginimosi informacija dauginasi,<br />

kad daugintøsi dauginimosi informacija.<br />

Tai yra AE-S pasireiškimas. Kiekviena<br />

gyvybës forma pasisemia ar jai duodama<br />

tiek AE-S, kiek jai reikia ðiam raktui – dësniui<br />

ágyvendinti gyvenamoje aplinkoje.<br />

Teoriðkai galime manyti, jog inkarnacija<br />

ið aukðtesnës á þemesnës organizacijos<br />

AE-S bûsenà yra galima, bet ið þemesnës á<br />

aukðtesnæ – abejotina.<br />

Šiandien dar neturime aiškios materialaus<br />

molekulinio mechanizmo schemos,<br />

kaip vyksta AE-S komplekso (kaip aukðèiau<br />

raðyta AE-S – tai sàvokø Astralinë Energija,<br />

antimedþiaga, antiDNR, antigenomas ir siela<br />

kompleksas, bendris) poveikis ir raiška<br />

inkarnate. Antigenomo kaip AE poveikis nëra<br />

tik materialaus genomo veiklos kartojimas<br />

ar taisymas. Inkarnacijos metu perduodamos<br />

mentalinës savybës – atmintis, màstymas,<br />

þinios ir kita. Tai ir yra esminis skirtumas<br />

tarp materialaus genomo paveldëjimo<br />

dësningumø (ágyti poþymiai nëra paveldimi)<br />

ir AE-S inkarnacijos perduodamos dvasinës<br />

informacijos (jei galima pavartoti informacijos<br />

terminà). Daugybë faktiniø duomenø,<br />

pavyzdþiui, neseniai þiniasklaidoje<br />

apraðytas berniukas, gyvenàs antrà gyvenimà,<br />

rodo, kad tokia mentalinë informacija<br />

inkarnacijos metu yra perduodama. Tik<br />

ar visais (inkarnacija yra visuotinë) atvejais<br />

individas suvokia skirtumà tarp savo ir gautos<br />

mentalinës informacijos? Individualybë<br />

– daugialaipsnës inkarnacijos pasekmë, tarsi<br />

inkarnacijø mozaika.<br />

Ar lemta mums savo ribota materialia<br />

smegenø veikla suvokti inkarnacijos esmæ?<br />

Net minties gimimas mums yra paslaptis.<br />

Tad vietoje grieþtos tikslios iðvados<br />

kartojame klausimà: kiek manyje yra manæs,<br />

kiek to, kuris buvo, ir to, kuris bus?<br />

Sereikiðkiø parko<br />

pirmajai teniso aikðtelei –<br />

Dr. Vincentas KORKUTIS<br />

<strong>Vilniaus</strong> miesto Sereikiðkiø priemiestyje<br />

jau XVIII a. pabaigoje veðëjo <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto Botanikos sodas ir buvo<br />

ásteigta laboratorija. Sodà ákûrë prof. Þanas<br />

Emanuelis Þiliberas 1781 metais. Jo<br />

pradþia buvo profesoriaus árengtas ðiltnamis<br />

Pilies g. namo Nr.22 kieme. 1784<br />

m. Universiteto Gamtos istorijos katedrai<br />

vadovavusio prof. Georgo Adamo<br />

Forsterio rûpesèiu Sereikiðkiø apylinkëje<br />

1787 m. Universiteto sodui buvo nupirktas<br />

þemës sklypas. Á ðá sklypà buvo<br />

persodinami ávairiausi augalai ið Universiteto<br />

ðiltnamiø. Pleèiamo sodo darbams<br />

kruopðèiai vadovavo prof. Stanislovas<br />

Bonifacas Jundzilas.<br />

Universiteto botanikos sodas labai<br />

greitai tapo þinomas visoje Europoje.<br />

Šioje nepakartojamo gamtos groþio<br />

oazëje, kur srauni Vilnia neða savo vandenis<br />

á Nerá, o jà supa Gedimino ir Trijø<br />

kryþiø kalnai, nuo seniausiø laikø <strong>Vilniaus</strong><br />

miestelënai, pabëgæ nuo miesto<br />

triukðmo, mëgo ilsëtis su ðeimomis. Istoriniai<br />

ðaltiniai teigia, jog jau XV a. èia<br />

buvo uþveistas Bernardinø vienuolyno<br />

sodas, taèiau po 1863 m. sukilimo Lietuvoje<br />

Bernardinø vienuolynas 1864 m.<br />

buvo uþdarytas.<br />

1907 m. pavasará ðalia Sereikiðkiø<br />

parke esanèios Botanikos laboratorijos<br />

pastato Medicinos ir chirurgijos akademijos<br />

Lietuviø mokslo draugijos studentai,<br />

vadovaujami prancûzo Botanikos<br />

laboratorijos chemiko Þako Bodueno<br />

de Kurtenë, leidus vadovybei, ásirengë<br />

pirmàjà teniso aikðtelæ (dabar tai Sereikiðkiø<br />

parko aikðtelë Nr.5) ir pradëjo<br />

mokyti studentus ðio ádomaus ir vis labiau<br />

populiarëjanèio þaidimo. 1908 m.<br />

pavasará teniso aikðtelë buvo árengta<br />

profesûros namo kieme (dabar Pilies<br />

g. Nr.20), kurioje þaista iki 1964 metø.<br />

Daugëjant studentø, norinèiø þaisti tenisà,<br />

1908 m. pavasará Þako Bodueno<br />

de Kurtenë rûpesèiu šalia pirmosios teniso<br />

aikðtelës buvo árengta ir antroji (dabar<br />

tai Sereikiðkiø parko aikðtelë Nr.6).<br />

Bûtina prisiminti, jog pati pirmoji cementinë<br />

aikðtelë buvo árengta 1900 m.<br />

Astravo dvare, kai grafas Feliksas Tiðkevièius<br />

sugráþo ið Paryþiuje vykusiø II<br />

Olimpiniø þaidyniø, kuriose vyrø ir moterø<br />

teniso varþybos sukëlë didelá þiûrovø<br />

susidomëjimà. 1902 m. grafas<br />

F.Tiðkevièius baigiamø statyti Palangos<br />

100 metø<br />

rûmø vidiniame kieme pageidavo árengti<br />

dvi teniso aikðteles. Sekdamas grafo<br />

pavyzdþiu, Plungës grafas Mykolas<br />

Oginskis 1902 m. ðalia rûmø árengë teniso<br />

aikðtelæ, kuri veikë iki 1940 metø.<br />

Daugelyje Europos valstybiø, sekant<br />

Anglijos pavyzdþiu, miestø parkuose<br />

bei poilsio zonose imta statyti launteniso<br />

aikðteles ir futbolo aikðtynus.<br />

1907–1908 m. laikotarpiu Lietuvos teritorijoje<br />

veikusiuose kurortuose – Druskininkuose,<br />

Birðtone, Palangoje ir Senosios<br />

Varënos dþiovininkø sanatorijoje<br />

– buvo pastatytos teniso aikðtelës,<br />

kuriose ligoniai, be gimnastikos, buvo<br />

mokomi þaisti tenisà.<br />

Teniso sporto populiarumas nepaprastai<br />

greitai augo visame pasaulyje,<br />

bet šiuolaikinio teniso pradþia laikomi<br />

1875 m., kai Anglijos populiarus kriketo<br />

klubas „Merilibon“, esantis Vimbldono<br />

miestelyje netoli Londono, išspausdino<br />

laun-teniso þaidimo papildytas taisykles,<br />

kurias 1874 m. buvo uþpatentavæs<br />

majoras V.Vinkfildas.<br />

Pirmasis Vimbldono laun-teniso turnyras<br />

ávyko 1877 m. birþelio 9 dienà. Turnyre<br />

dalyvavo 22 pajëgiausi vyrai, o finaliniame<br />

susitikime pajëgesnis uþ visus buvo<br />

judrusis anglas Spenseris V.Goras, palyginti<br />

lengvai áveikæs savo tëvynainá<br />

V.C.Marðalà rezultatu 6:1, 6:2, 6:4.<br />

Po Pirmojo pasaulinio karo ið daugelio<br />

ðaliø pradëjo gráþti á tëvynæ kaþkada<br />

emigravæ paþangûs lietuviai, kurie<br />

pamaþële ëmësi ir sporto organizavimo.<br />

Ið Rusijos sugráþæ broliai V. ir K.Dineikos,<br />

S.Garbaèiauskas, E.Kubiliûnaitë,<br />

P.Oleka, V.Petrauskas, J.Jankauskas,<br />

P.Sliþys, S.Darius, V.Þadeika, A.Jurgelionis<br />

ir daugelis kitø bei vietiniai mokyklø<br />

mokytojai M.Grigonis, V.Motuza<br />

ir kiti ëmë propaguoti sportà.<br />

1919 m. geguþës 18 d. laikoma Lietuvos<br />

sportinio gyvenimo pradþia, nes<br />

tà dienà buvo ákurta Lietuvos sporto sàjunga<br />

(LSS). Ði organizacija jau liepos<br />

13 d. surengë Kaune pirmàjà sporto<br />

ðventæ, kurioje þiûrovai galëjo stebëti<br />

lengvosios ir sunkiosios atletikos pasirodymus,<br />

gimnastø atliekamus grupinius<br />

pratimus, o dienai baigiantis buvo<br />

suþaisti parodomieji teniso þaidimai.<br />

Lietuvos teniso sàjunga 1934 m. bu-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 17

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!