ompiuterininkų - Elektroninių išteklių archyvas

LIETUVyBėS KOMPIUTERyJE RAIDA XXI A. PIRMAJAME DEŠIMTMETyJE
nę sistemą naudoja atsakė: anglišką „Windows“ 62%, lietuvišką 33%, ruošiasi
naudoti lietuvišką 2%, turi kitokią 3% (apklausoje dalyvavo 454 žurnalo skaitytojai).
informatikos mokytojų, atvykusių į seminarą 2010 m. sausio mėn. apklausa,
kiek mokymui naudojamų kompiuterių turi sulietuvintas programas: operacinę sistemą
81%, raštinės programų paketą 79% (duomenys apie 1848 kompiuterius).
analogiškos universitetų ir kolegijų apklausos 2011 m. liepos 1–15 d. (rengiant
šį straipsnį) rezultatai: turi lietuvišką operacinę sistemą 25%, lietuvišką raštinės
paketą 33% iš 1933 mokymui naudojamų kompiuterių.
reikia geru žodžiu paminėti vidurines mokyklas. nors jų kompiuterių lietuviškumas
ne šimtaprocentinis, bet nepalyginamai geresnis negu esančių mokslo
šventovėse.
Lietuviškų programų naudojimui nemažą įtaką turėjo spauda. vidurinių mokyklų
vadovėliuose naudojamasi lietuviškomis programų versijomis, jeigu tik jos yra.
aukštųjų mokyklų vadovėliuose, knygose, skirtose savarankiškam mokymuisi, pavyzdžiui,
populiariems eCdL kursams, programų aprašymuose, kurių didžiąją dalį
leidžia „smaltijos“ leidykla, pateikiamos vien angliškos programų versijos.
palyginkime. Lietuvoje yra nemažai knygynų, prekiaujančių rusiškomis kompiuterijos
knygomis – programų aprašymais. juose apsilankę galime įsitikinti, kad
beveik visose knygose aprašomos rusiškos programų versijos.
Terminija. priemonės, be kurių neįmanomas lokalizavimas, yra žodynai. programų,
ypač jų sąsajos su žmogumi, leksika savita. Čia gausu specifinių terminų,
susijusių su grafinės sąsajos elementais, o taip pat savitų žodžių junginių, kurie
nelaikytini terminais. Be esamų tradicinių informatikos terminų žodynų reikalingi
lokalizuotojų leksiką apimantys žodynai. pirmasis toks anglų-lietuvių-prancūzų
kalbų žodynas buvo išleistas 2003 metais (Žalkauskas, 2003). vėliau šio žodyno
pagrindu buvo išleisti žodynėliai atskiroms programų grupėms.
pirmasis enciklopedinis kompiuterijos žodynas išleistas 2005 metais, po trijų
metų dvigubai storesnis 2-as papildytas leidimas kartu su anglų-lietuvių kalbų žodynėliu
(dagienė ir kt., 2008). visi minėti žodynai yra valstybinės lietuvių kalbos
komisijos aprobuoti.
siekiant vienodinti ir norminti terminiją 2004 metais įkurta informatikos terminų
komisija. (tada buvo vadinama informatikos ir informacinių technologijų
terminų komisija). didžiąją jos darbo dalį sudaro lokalizuotojams reikalingų terminų
svarstymas.
99