ompiuterininkų - Elektroninių išteklių archyvas

92 GINTAUTAS GrIGAs
kai į „microsoft“ programas 2003 m. buvo įtraukta iso 8859-13 koduotė, tai
ji buvo pavadinta „estų (iso)“ (angliškoje versijoje – „estonian (iso)“), nors
estai ja nesinaudoja. tekstų rengyklės „Word 2007“ dokumentui įrašyti grynuoju
tekstu pasirinkus „Baltų (iso)“ koduotę buvo naudojama ta pati iso 8859-4 koduotė.
Bet taip įrašyto dokumento negalėjo teisingai perskaityti nė toje pat „Windows“
sistemoje esanti „užrašinė“. ta pati ketvirtoji koduotė ir taip pat pavadinta
tebėra ir 2010 m. išleistoje programoje „Word 2010“. Bet yra ir iso 8859-13, kuri
parinktyse pavadinta „Lietuvių (iso)“. tai galima laikyti mūsų kalbos pagerbimu,
nes koduočių parinktyse, kur įprasta įvardyti kalbų grupes (vakarų europos, vidurio
europos, Baltų ir pan.), o ne atskiras kalbas. tik kažin kaip patinka tą pačią
koduotę naudojantiems latviams rinktis „Lietuvių (iso)“?
ilgai trunkantis chaosas su pasenusia koduote išstūmė bet kurios iso koduotės
naudojimą lietuviškuose tinklalapiuose. kitų kalbų tinklalapiai dažniausiai rašomi
toms kalboms tinkančia iso koduote, o lietuviški – „Windows“ koduote. tai nėra
blogai – „Windows-1257“ koduotė turi daugiau ženklų, negu iso 8859-13, tarp
jų ir labai reikalingą brūkšnį. Bet gali nepatikti „microsoft’o“ konkurentams, priverstiems
vartoti jo koduotę.
Klaviatūra (ženklų išdėstymas). iki 2000 m. Lietuvoje buvo dvi kompiuterio
klaviatūros: standartinė ąŽertY ir iš jav klaviatūros QWertY išvesta vadinamoji
skaičiukinė klaviatūra, gauta skaitmenis ir keletą specialiųjų ženklų pakeitus
savitomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. abi šios klaviatūros buvo nevisavertės
– trūko ženklų, kuriuos išstūmė lietuviškos raidės. paplito skaičiukinė, nes ją
buvo lengva „pasidaryti pačiam“ namudinėmis sąlygos iš amerikietiškos.
2000 m. priėmus naują lietuviškos klaviatūros Lst 1582 standartą, nebeturintį
skaičiukinės klaviatūros trūkumų, ir parengus nemokamai platinamas jos tvarkykles
operacinėms sistemoms „Windows“, „Linux“ ir „macos“, padėtis turėjo
pagerėti. Bet gerėjo lėtai. tik 2004 metų pabaigoje pagaminta pirmoji visaverčių
lietuviškų klaviatūrų, atitinkančių naująjį standartą, partija. iki šiol nauji kompiuteriai
su šia klaviatūra nekomplektuojami. ją galima nusipirkti tik vilniuje ir tik
vienoje kompiuteriais neprekiaujančioje parduotuvėje.
atsilikimas keletu dešimtmečių nuo kitų europos valstybių matomas ir tarptautiniame
lygmenyje: Lotyniškus rašmenis vartojančių europos valstybių klaviatūros
turi 48 ženklų klavišus. skaičiukinei klaviatūrai panaudoti 47 klavišai. todėl
didelė dalis kompiuterių komplektuojami 47 klavišų klaviatūra. persijungus į kitą
kalbą tampa nepasiekiami tos kalbos klaviatūros 2–3 ženklai, kurie turi būti renkami
nesančiu 48-uoju klavišu.
Elektroninis paštas. Lietuviškus laiškus siųsti elektroniniu paštu buvo galima
nuo pat šio pašto atsiradimo Lietuvoje dienų, dar tais laikais, kai nebuvo interneto