ompiuterininkų - Elektroninių išteklių archyvas

LIETUVyBėS KOMPIUTERyJE RAIDA XXI A. PIRMAJAME DEŠIMTMETyJE
reklamuojamas telefonas turi galimybę siųsti lietuviškas žinutes. deja, pačių mobiliųjų
paslaugų teikėjų kvalifikacija nepakilo ir iki dešimtmečio pabaigos – savo
klientams jie dar tebesiuntinėja „šveplas“ sms žinutes.
Interneto adresai. interneto srityje lt sričių (tiksliau – posričių) vardai su
savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis (pvz., www.žalgiris.lt, kodėlčius.lt)
pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. 10 val. Lygiai po dviejų metų jų
buvo 90 (grigas, 2006), 2009 m. pradžioje pasiekė tūkstantį ir didėjo lėtai, o
2011 m. pradžioje jų buvo 1300. tai sudaro apie 1% visų lt srityje registruotų
vardų. palyginimui – vokietijoje apie 2%. taigi, ne tiek daug atsiliekame.
Lietuviškų vardų registravimas palaipsniui pradėtas ir kitose srityse. 2010 m.
pabaigoje jie jau buvo registruojami visose bendrose srityse (biz, com, info, net,
org) europos sąjungos (eu) ir kai kurių kitų valstybių (pvz., pl, si, tv) srityse
(Lithuanian idn, 2010).
savitųjų lietuvių kalbos raidžių adreso komponentuose po įstrižo brūkšnio
(pvz., ims.mii.lt/ims/žodynai) vartojimas paprastesnis, nes tokių komponentų
nereikia registruoti – juos gali rašyti pats tinklalapio autorius. deja, šia galimybe
dar nedaug kas pasinaudoja. geras pavyzdys – lietuviškos vikipedijos
puslapių adresai. juose beveik visų adresų komponentų vardai užrašyti taisyklingai
lietuviškai.
Kirčiuotos raidės ir kiti lituanistikos ženklai. Lietuvių kalba turi 68 kirčiuotas
raides: 34 didžiąsias ir tiek pat mažųjų. 33 iš jų yra vartojamos kitose kalbose ir turi
unikodo kodus. Buvo pateiktas siūlymas į unikodą įtraukti ir likusias 35 kirčiuotas
raides. siūlymas nebuvo priimtas, nes buvo pateiktas pavėluotai, kai į unikodą jau
buvo įtraukti visi nacionaliniuose standartuose esantys ženklai ir nuspręsta naujų
ženklų, kuriuos galima išreikšti kompozicinėmis sekomis, sudarytomis iš pamatinės
raidės ir nulinio pločio diakritinių ženklų, į unikodą nebeįtraukti.
2005 m. buvo sukurtas „palemono“ šriftas (aleknavičienė, 2005), į kurį įtrauktos
visos kirčiuotos raidės, o taip pat apie 4300 specialiųjų ženklų, reikalingų tarmių
tekstams transkribuoti, seniesiems raštams publikuoti ir kitiems lituanistikos
poreikiams. unikode nesančios kirčiuotos raidės koduojamos kompozicinėmis
sekomis arba privačiosios unikodo srities kodais. Lietuvių iniciatyva į unikodą
įtraukti trys nauji specialieji lituanistikoje vartojami ženklai: kirstinės priegaidės
zigzagas (u+035B), kairysis samtis (u+1dCB) ir dešinysis samtis (u+1dCC),
kurį vartojo antanas Baranauskas.
parengta klaviatūros, skirtos kirčiuotoms raidėms rinkti, tvarkyklė (valstybinė…).
95