Dėl Pakruojo rajono turizmo plėtros studijos patvirtinimo

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A
18 19
„Žiemgala“, Pakruojo dvaras, Linkuvos vidurinės mokyklos istorijos ir Klovainių pagrindinės
mokyklos istorijos muziejai yra įdomiausi, turintys didžiausias ekspozicijas ir organizuojantys
daugiausia kultūrinių renginių bei edukacinių programų.
Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ fondus sudaro 5.500 eksponatų, iš kurių eksponuojami
tik 765. Muziejuje veikia akmens (iki 1700 m. pr. Kr.) ir įvairių laikotarpių geležies amžiaus, darbo
ir buities įrankių, 20 a. pr. sukurtų skulptūrų, Žeimelio apylinkių kryžių viršūnių, dokumentų ir
spaudinių ekspozicijos, kraštotyrininkui J. Šliavui, grafikui V. Kalinauskui ir latvių bendruomenei
skirtos ekspozicijos.
Pakruojo dvaro rūmuose yra ekspozicija skirta dvaro istorijai, nuolat veikia įvairios kilnojamosios
parodos, „Traktieriuje“ įrengtas „Tado Blindos muziejus“, skirtas Lietuvos „razbaininkui“ atminti.
Artimiausiu metu dvare numatyta įrengti alaus varyklą-muziejų, senovinių automobilių ir auto
technikos muziejų, bus rengiama nemažai edukacinių, kultūrinių renginių.
Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija, kurioje
eksponuojamos fotografijos bei daiktai primenantys laikotarpį, kuomet gyvavo siaurasis geležinkelis,
įamžinta geležinkelio ir geležinkelininkų darbo ir gyvenimo akimirkos. Lankytojams, kurie susitaria
iš anksto buvęs geležinkelininkas veda ekskursijas.
Linkuvos vidurinės mokyklos ir Klovainių pagrindinės mokyklos istorijos muziejų rinkinius
sudaro įvairūs etnografijos, archeologijos, numizmatikos eksponatai, dokumentai ir leidiniai,
fotografijos bei kiti eksponatai, organizuojamos Lietuvos istorijos, etninės kultūros pamokos,
ekskursijos, susitikimai, minėjimai.
2010 m. pradėti rengti dolomito telkinio „Petrašiūnų II“ kraštovaizdžio tvarkymo parengiamieji
darbai 4 . Planuojama išeksploatuotame „Petrašiūnų II“ karjere įrengti rekreacinį kompleksą, kuriame
bus įkurta dolomito muziejaus ekspozicija.
Didžioji dalis muziejų įtraukti į sudarytus turizmo maršrutus po Pakruojo rajoną. Pakruojo
krašto muziejus „Žiemgala“ ir kompozitoriaus Juozo Pakalnio memorialinė sodyba – vieninteliai
muziejai, kurie turi nustatytą darbo laiką, o kitus muziejų ekspozicijas apžiūrėti galima tik iš anksto
susitarus. Nors Pakruojo muziejų lankymas yra gana apribotas ir didžiosios dalies muziejų ekspozicijos
yra gana mažos, Pakruojo rajono muziejai yra svarbi turizmo infrastruktūros dalis.
1.2.4. Žmogiškieji ištekliai
Be fizinių rajono turizmo infrastruktūros rodiklių, ne mažiau svarbūs yra ir socialiniai veiksniai
(socialiniai-demografiniai rodikliai, turto saugumas ir pan.), kurie formuoja socialinę aplinką. Neigiama
rajono socialinė aplinka sąlygoja neigiamą rajono įvaizdį bei gali kenkti turizmo plėtrai.
Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2010 m. pradžioje Pakruojo rajone gyveno
26.561 gyventojas, iš kurių 47 proc. sudarė vyrai ir 53 proc. – moterys. Priešingai nei visoje Lietuvoje,
Pakruojo rajone daugiausia gyventojų gyvena kaime – 72,3 proc., o Lietuvoje kaimo gyventojai
sudaro vidutiniškai tik 33,4 proc. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių taip pat skiriasi nuo Lietuvos
vidurkio, nes rajone didesnė vaikų (iki 18 m.) ir pensinio amžiaus gyventojų (63 ir vyresni) dalis ir
mažesnė darbingo amžiaus gyventojų dalis (žr. 2 lentelę).
Teritorija
2 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių
Viso
Skaičius
0-17 m. 18-62 m.
63 m. ir
vyresni
Procentai
0-17 m. 18-62 m.
63 m. ir
vyresni
Lietuva 3.329.0 39 636.071 2.097.410 595.558 19,1 63,0 17,9
Šiaulių apskritis 341.687 67.084 212.296 62.307 19,6 62,1 18,2
Pakruojo rajonas 26.561 5.601 15.935 5.025 21,1 60,0 18,9
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
2010 m., lyginant su 2006 m. gyventojų skaičius Pakruojo rajone sumažėjo 6 proc., tai beveik
3 kartus didesnis sumažėjimas nei vidutiniškai šalyje. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia mažėjantis
gimstamumas, didėjantis mirtingumas bei didėjanti emigracija iš rajono į didžiuosius Lietuvos miestus
bei kitas šalis. Šis mažėjimas gali neigiamai įtakoti Pakruojo turizmo rinką, nes prarandamos galimybės
pritraukti daugiau darbo jėgos ir pagreitinti ekonomikos augimą ateityje.
Gyventojų (25-64 m) pasiskirstymas pagal išsilavinimą taip pat skiriasi nuo Lietuvos. Šiaulių
apskrityje žemesnio išsilavinimo (pradinio ir pagrindinio) gyventojai sudaro 11,4 proc., vidutinio
išsilavinimo (vidurinio ir profesinio) – 66,1 proc., aukščiausio išsilavinimo (aukštesniojo ir aukštojo)
– 22,5 proc., o Lietuvoje atitinkamai 8,7 proc., 60,4 proc. ir 31,0 proc. Turizmo plėtros atžvilgiu tai,
kad rajone yra didelė gyventojų dalis turinčių vidutinį išsilavinimą – teigiamas dalykas, nes būtent
tokių darbuotojų daugiausia reikia paslaugų, maitinimo, apgyvendinimo įstaigose, kurios yra vienos
svarbiausių vystant turizmo sektorių.
Pakruojo rajone palyginti nedidelis nusikalstamumo lygis – 2009 m. rajone 1.000-iui gyventojų
teko 20,2 užregistruotos nusikalstamos veiklos, o Lietuvoje – 24,8 veiklos. Žemas nusikalstamumo
lygis prisideda formuojant turizmui patrauklaus rajono įvaizdį.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010 m. liepos 1 d. Pakruojo rajone registruotų bedarbių
dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (12,1 proc.) buvo viena mažiausių lyginant su kitomis
savivaldybėmis.
2009 m. Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia užimtųjų buvo paslaugų
sektoriuje. Šiaulių apskrityje 59,3 proc. užimtųjų buvo paslaugų sektoriuje, 17,8 proc. – žemės ūkio
sektoriuje, 14,7 proc. pramonės sektoriuje ir 8,2 statybų sektoriuje. Užimtųjų pasiskirstymas pagal
ekonominės veiklos rūšis ženkliai skiriasi nuo Lietuvos (žr. 11 pav.). Pakruojo rajono užimtųjų
pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis yra panašus kaip ir Šiaulių apskrityje.
4
Plačiau apie dolomito karjero pritaikymą turizmui – 1.3. skyriuje