Dėl Pakruojo rajono turizmo plėtros studijos patvirtinimo

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A
10 11
3 pav. Baidarių maršrutas „nuo Pamūšio iki Pamūšio“
Šaltinis: www.pakruojistic.lt
Rajono miškų masyvų miškingumas yra skirtingas – vienur lygumos ištisai apaugusios miškais,
kitur likę tik pavieniai medžiai. Didžioji dalis miškų (62 proc., 18,3 tūkst. ha) yra valstybiniai, kita
dalis (38 proc., 11,3 tūkst. ha) priklauso privatiems žemės valdytojams arba rezervuoti privatizavimui.
Valstybinius miškus valdo Pakruojo miškų urėdija, kurią sudaro 6 girininkijos, valdančios 18.294,16
ha valstybinių miškų.
Vyraujantys mišrūs lapuočių ir eglynų medynai sudaro palankias sąlygas kanopinių žvėrių
veisimuisi ir dauginimuisi. Pakruojo rajone įregistruota 12 medžiotojų būrelių (klubų), kasmet
organizuojama iki 10 varyminių medžioklių, o per medžioklės sezoną apsilanko apie 60 užsienio
medžiotojų.
Svarbiausius Pakruojo rajono kraštovaizdžio išteklius sudaro valstybiniai draustiniai, biosferos
poligonas ir gamtos paveldo objektai:
1. valstybiniai draustiniai (bendras plotas – 1.769 ha):
1.1. Linkuvos geomorfologinis draustinis;
1.2. Daugyvenės hidrografinis draustinis;
1.3. Glebavo pedologinis draustinis;
1.4. Laumekių botaninis draustinis;
1.5. Laumenio botaninis zoologinis draustinis;
1.6. Draumėnų kraštovaizdžio draustinis;
2. Gedžiūnų miško biosferos poligonas (plotas – 13.693 ha);
3. gamtos paveldo objektai:
3.1. geologiniai:
3.1.1. Bulotiškio akmuo;
3.1.2. Kundročių akmuo;
3.1.3. Raudonpamūšio atodanga;
3.2. geomorfologiniai:
3.2.1. Lapgirio ozas;
3.3. botaniniai:
3.3.1. Klovainių ąžuolas;
3.3.2. Klovainių storasis ąžuolas;
3.3.3. Rozalimo ąžuolas;
3.3.4. Pamūšio storasis ąžuolas;
3.3.5. Šilų ąžuolas.
Valstybinių draustinių būklė yra gera, jie nuolat prižiūrimi ir tvarkomi. Šiuos draustinius,
sudarius galimybes stebėti gyvūnus ir augalus, būtų galima pritaikyti turizmui. Tačiau reikia paruošti
informacinius stendus, įrengti apžvalginius takus, numatyti ir įrengti poilsio zonas su visa reikalinga
infrastruktūra.
Vertingi gamtos paveldo objektai, kurie gali būti įdomūs turizmo atžvilgiu – Kundročių
akmuo, Raudonpamūšio dolomito atodanga ir Lapgirio ozas. Gedžiūnų miško biosferos poligonas
yra Europinės Bendrijos saugoma teritorija, skirta išsaugoti perinčių erelių rėksnių buveines, tačiau
turistiniu požiūriu, šis objektas yra mažai patrauklus.
Gamtiniam turizmui plėtoti galima panaudoti ir parkus esančius prie buvusių dvarų sodybų
(Pakruojo, Aukštadvario, Balsių, Dovydiškio, Liesų, Pamūšio ir kt.) ar naujai pasodintus ir sutvarkytus
parkus (Pakruojo ir Linkuvos miestų, Balsių beržynėlio, Gripkėdžių, Žvirblonių, Rozalimo miško ir
kt.). Tačiau daugumoje parkų trūksta pėsčiųjų takų su suoliukais ir apšvietimu, automobilių stovėjimo
aikštelių ir pan.
Labiausiai gamtinio turizmo plėtojimui rajone trūksta sodybų, stovyklaviečių, poilsiaviečių,
kuriuose galėtų apsistoti turistai.
Pakruojo rajone nemažai turizmui patrauklių rekreacinių išteklių, kuriuos būtų galima
pritaikyti rekreacinio turizmo poreikiams – valstybiniai draustiniai, medžioklės plotai, biosferos
poligonas, parkai, tvenkiniai, Mūšos upė. Norint vystyti rekreacinį turizmą, būtina sutvarkyti šių
objektų aplinką, įrengti reikalingą infrastruktūrą, pasirūpinti informacinėmis priemonėmis.
1.2.2. Kultūros paveldo ištekliai
Kultūros vertybių registre 2010 m. liepos 28 d. buvo įregistruotos 399 nekilnojamos kultūros
vertybės (1 priedas), esančios Pakruojo rajone: urbanistikos paminklai, buvusios dvarų sodybos,
malūnai, architektūros paminklai, istorijos, dailės, archeologijos ir mitologijos objektai. Vienam iš
rajono kultūros paveldo objektų (Pakruojo dvaro sodyba) yra suteiktas kultūros paminklo statusas.
Nemažai rajone esančių kultūros paveldo objektų yra privatūs, dauguma iš jų yra nuolat
tvarkomi, prižiūrimi, tačiau ne reti atveji, kai objektų savininkai sužaloja kultūros paveldo objektus
taip pažeisdami paminklosaugos reikalavimus. Didelė dalis Pakruojo kultūros paveldo objektų yra
arba gali būti pritaikyti turizmo poreikiams.
Urbanistinį paveldą sudaro Žeimelio, Linkuvos ir Rozalimo urbanistikos centrai ir Lygumų
miestelio istorinė dalis, kiekviena turinti išskirtinę raidą ir savitą miestelio centro ir aikštės kompoziciją.