P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 18 19 „Žiemgala“, <strong>Pakruojo</strong> dvaras, Linkuvos vidurinės mokyklos istorijos ir Klovainių pagrindinės mokyklos istorijos muziejai yra įdomiausi, turintys didžiausias ekspozicijas ir organizuojantys daugiausia kultūrinių renginių bei edukacinių programų. <strong>Pakruojo</strong> krašto muziejaus „Žiemgala“ fondus sudaro 5.500 eksponatų, iš kurių eksponuojami tik 765. Muziejuje veikia akmens (iki 1700 m. pr. Kr.) ir įvairių laikotarpių geležies amžiaus, darbo ir buities įrankių, 20 a. pr. sukurtų skulptūrų, Žeimelio apylinkių kryžių viršūnių, dokumentų ir spaudinių ekspozicijos, kraštotyrininkui J. Šliavui, grafikui V. Kalinauskui ir latvių bendruomenei skirtos ekspozicijos. <strong>Pakruojo</strong> dvaro rūmuose yra ekspozicija skirta dvaro istorijai, nuolat veikia įvairios kilnojamosios parodos, „Traktieriuje“ įrengtas „Tado Blindos muziejus“, skirtas Lietuvos „razbaininkui“ atminti. Artimiausiu metu dvare numatyta įrengti alaus varyklą-muziejų, senovinių automobilių ir auto technikos muziejų, bus rengiama nemažai edukacinių, kultūrinių renginių. Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija, kurioje eksponuojamos fotografijos bei daiktai primenantys laikotarpį, kuomet gyvavo siaurasis geležinkelis, įamžinta geležinkelio ir geležinkelininkų darbo ir gyvenimo akimirkos. Lankytojams, kurie susitaria iš anksto buvęs geležinkelininkas veda ekskursijas. Linkuvos vidurinės mokyklos ir Klovainių pagrindinės mokyklos istorijos muziejų rinkinius sudaro įvairūs etnografijos, archeologijos, numizmatikos eksponatai, dokumentai ir leidiniai, fotografijos bei kiti eksponatai, organizuojamos Lietuvos istorijos, etninės kultūros pamokos, ekskursijos, susitikimai, minėjimai. 2010 m. pradėti rengti dolomito telkinio „Petrašiūnų II“ kraštovaizdžio tvarkymo parengiamieji darbai 4 . Planuojama išeksploatuotame „Petrašiūnų II“ karjere įrengti rekreacinį kompleksą, kuriame bus įkurta dolomito muziejaus ekspozicija. Didžioji dalis muziejų įtraukti į sudarytus <strong>turizmo</strong> maršrutus po <strong>Pakruojo</strong> rajoną. <strong>Pakruojo</strong> krašto muziejus „Žiemgala“ ir kompozitoriaus Juozo Pakalnio memorialinė sodyba – vieninteliai muziejai, kurie turi nustatytą darbo laiką, o kitus muziejų ekspozicijas apžiūrėti galima tik iš anksto susitarus. Nors <strong>Pakruojo</strong> muziejų lankymas yra gana apribotas ir didžiosios dalies muziejų ekspozicijos yra gana mažos, <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> muziejai yra svarbi <strong>turizmo</strong> infrastruktūros dalis. 1.2.4. Žmogiškieji ištekliai Be fizinių <strong>rajono</strong> <strong>turizmo</strong> infrastruktūros rodiklių, ne mažiau svarbūs yra ir socialiniai veiksniai (socialiniai-demografiniai rodikliai, turto saugumas ir pan.), kurie formuoja socialinę aplinką. Neigiama <strong>rajono</strong> socialinė aplinka sąlygoja neigiamą <strong>rajono</strong> įvaizdį bei gali kenkti <strong>turizmo</strong> plėtrai. Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2010 m. pradžioje <strong>Pakruojo</strong> rajone gyveno 26.561 gyventojas, iš kurių 47 proc. sudarė vyrai ir 53 proc. – moterys. Priešingai nei visoje Lietuvoje, <strong>Pakruojo</strong> rajone daugiausia gyventojų gyvena kaime – 72,3 proc., o Lietuvoje kaimo gyventojai sudaro vidutiniškai tik 33,4 proc. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių taip pat skiriasi nuo Lietuvos vidurkio, nes rajone didesnė vaikų (iki 18 m.) ir pensinio amžiaus gyventojų (63 ir vyresni) dalis ir mažesnė darbingo amžiaus gyventojų dalis (žr. 2 lentelę). Teritorija 2 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių Viso Skaičius 0-17 m. 18-62 m. 63 m. ir vyresni Procentai 0-17 m. 18-62 m. 63 m. ir vyresni Lietuva 3.329.0 39 636.071 2.097.410 595.558 19,1 63,0 17,9 Šiaulių apskritis 341.687 67.084 212.296 62.307 19,6 62,1 18,2 <strong>Pakruojo</strong> rajonas 26.561 5.601 15.935 5.025 21,1 60,0 18,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV 2010 m., lyginant su 2006 m. gyventojų skaičius <strong>Pakruojo</strong> rajone sumažėjo 6 proc., tai beveik 3 kartus didesnis sumažėjimas nei vidutiniškai šalyje. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia mažėjantis gimstamumas, didėjantis mirtingumas bei didėjanti emigracija iš <strong>rajono</strong> į didžiuosius Lietuvos miestus bei kitas šalis. Šis mažėjimas gali neigiamai įtakoti <strong>Pakruojo</strong> <strong>turizmo</strong> rinką, nes prarandamos galimybės pritraukti daugiau darbo jėgos ir pagreitinti ekonomikos augimą ateityje. Gyventojų (25-64 m) pasiskirstymas pagal išsilavinimą taip pat skiriasi nuo Lietuvos. Šiaulių apskrityje žemesnio išsilavinimo (pradinio ir pagrindinio) gyventojai sudaro 11,4 proc., vidutinio išsilavinimo (vidurinio ir profesinio) – 66,1 proc., aukščiausio išsilavinimo (aukštesniojo ir aukštojo) – 22,5 proc., o Lietuvoje atitinkamai 8,7 proc., 60,4 proc. ir 31,0 proc. Turizmo plėtros atžvilgiu tai, kad rajone yra didelė gyventojų dalis turinčių vidutinį išsilavinimą – teigiamas dalykas, nes būtent tokių darbuotojų daugiausia reikia paslaugų, maitinimo, apgyvendinimo įstaigose, kurios yra vienos svarbiausių vystant <strong>turizmo</strong> sektorių. <strong>Pakruojo</strong> rajone palyginti nedidelis nusikalstamumo lygis – 2009 m. rajone 1.000-iui gyventojų teko 20,2 užregistruotos nusikalstamos veiklos, o Lietuvoje – 24,8 veiklos. Žemas nusikalstamumo lygis prisideda formuojant turizmui patrauklaus <strong>rajono</strong> įvaizdį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010 m. liepos 1 d. <strong>Pakruojo</strong> rajone registruotų bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (12,1 proc.) buvo viena mažiausių lyginant su kitomis savivaldybėmis. 2009 m. Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia užimtųjų buvo paslaugų sektoriuje. Šiaulių apskrityje 59,3 proc. užimtųjų buvo paslaugų sektoriuje, 17,8 proc. – žemės ūkio sektoriuje, 14,7 proc. pramonės sektoriuje ir 8,2 statybų sektoriuje. Užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis ženkliai skiriasi nuo Lietuvos (žr. 11 pav.). <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis yra panašus kaip ir Šiaulių apskrityje. 4 Plačiau apie dolomito karjero pritaikymą turizmui – 1.3. skyriuje
20 P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 11 pav. Užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis Lietuva Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, 9,2% Šiaulių apskritis Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, 17,8% Pramonė, 18,4% Pramonė, 14,7% Paslaugos, 63,8% Statyba, 8,7% Paslaugos, 59,3% Statyba, 8,2% Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV Statistikos departamento prie LRV duomenimis, rajone yra gana pigi darbo jėga, nes 2010 m. pradžioje <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> gyventojų neto darbo užmokestis siekė 1.383,60 Lt, kuomet Lietuvos vidurkis siekė 1.601,80 Lt. Nedarbo ir užimtumo rodikliai rodo socialinę-ekonominę padėtį rajone, kuri, kaip matyti iš pateiktų duomenų, yra gana nebloga. Mažėjantis gyventojų, ypač darbingo amžiaus, skaičius rodo gręsiantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau rajonas pasižymi didele vidutinį išsilavinimą turinčių žmonių dalimi ir pigia darbo jėga, kas sudaro patrauklias sąlygas <strong>turizmo</strong> ir susijusių verslų plėtojimui. 1.2.5. Aplinkos kokybė <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> aplinkos tarša yra palyginti maža – Statistikos departamento prie LRV duomenimis Lietuvoje nepakankamai išvalytų ar užterštų nuotekų 2008 m. išleista 1,0 proc., o Šiaulių apskrityje – 59,5 proc. <strong>Pakruojo</strong> rajone 2008 m. išleista 484 m 3 nuotekų ir jos visos buvo išvalytos iki normos, tai vienas geriausių rodiklių apskrityje. <strong>Pakruojo</strong> rajone yra mažiausias išmestų teršalų kiekio rodiklis apskrityje – <strong>Pakruojo</strong> rajone 2008 m. į atmosferą buvo išmesta 101,2 t teršalų, t.y. 1,7 proc. visų apskrityje į atmosferą išmetamų teršalų. Vienam gyventojui rajone tenka 3,7 kg į atmosferą išmetamų teršalų, tai gerokai mažesnis rodiklis nei Šiaulių apskrities (16,7 kg/1 gyventojui) ir šalies (21,2 kg/1 gyventojui) vidurkiai. Analizuojant aplinkos kokybę, svarbu pažymėti, kad <strong>Pakruojo</strong> rajone nėra didelių verslo gamybos įmonių, kurios dažnai išmeta į atmosferą didelius teršalų kiekius. Tai sąlygoja geresnę aplinkos kokybę rajone, kuri sudaro sąlygas <strong>turizmo</strong> vystymui. Nedidelė aplinkos tarša yra tinkama <strong>turizmo</strong> plėtojimu ir sudaro geras sąlygas jo vystymui.
Change language