DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A<br />
9<br />
1.2. Esamų <strong>turizmo</strong> gamtos ir kultūros paveldo bei žmogiškųjų<br />
išteklių potencialo ir panaudojimo turizmui bei aplinkos kokybės<br />
vertinimas<br />
1.2.1. Gamtos ištekliai<br />
Rekreacinės teritorijos rajone sudaro tik 21,6 proc. – 19,6 proc. miškai ir 2,0 proc. vandenys.<br />
<strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas<br />
rekreacinių arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros galimybes patenka į mažo potencialo<br />
rekreacinį arealą.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajonas – vienas šiauriausių Lietuvos rajonų, patenkančių į Žiemgalos žemumos<br />
etnokultūrinį regioną. Pakruojis turi unikalų kraštovaizdį – plačiose lygumose iškyla mažos kalvelės,<br />
Žiemgalos ir Mūšos-Nemunėlio žemumas skiria Linkuvos kalvagūbris, iškilęs į šiaurę nuo <strong>Pakruojo</strong><br />
miesto, savitumu išsiskiriantys miesteliai, maži miškai ir Petrašiūnų bei Klovainių karjerai.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajone vandens ištekliai sudaro tik 2 proc. <strong>rajono</strong> teritorijos, kuomet Lietuvos vidurkis<br />
yra apie 4 proc. Hidrografinį tinklą sudaro Lielupės ir mažųjų jos intakų bei Mūšos baseinų upės ir<br />
dirbtinai suformuoti vandens telkiniai.<br />
Lielupės ir mažųjų jos intakų baseinas užima 1.750 kv. km Lietuvos teritorijos. Šio baseino<br />
upeliai lėti, ežerų visai nėra. Lielupės upės vasaros metu itin nusenka, o mažesni upeliai – išsenka<br />
visiškai.<br />
Didžiausia rajone tekanti upė – Mūša, kuri teka <strong>rajono</strong> teritorijos viduriu iš vakarų į rytus ir<br />
tartum dalina rajoną į šiaurinę dalį ir miškingą pietinę dalį. Lietuvoje Mūšos baseino plotas 5.297<br />
kv.m., ilgis 139,7 m. Mūšos baseino ežeringumas tik 0,5 proc., iš viso 38 ežerai didesni nei 0,5 ha.<br />
Didžiausi Mūšos intakai, tekantys <strong>Pakruojo</strong> rajone – Kruoja ir Daugyvenė.<br />
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 buvo patvirtintas<br />
valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas, pagal kurį 16 <strong>rajono</strong> upių ir 13 tvenkinių priskirta<br />
valstybinės reikšmės vandenims.<br />
Organizuojamas plaukimas baidarėmis Mūšos upe maršrutu „nuo Pamūšio iki Pamūšio“.<br />
Plaukiant šiuo maršrutu galima stebėti suręstas bebrų užtvankas, pamatyti juoduosius gandrus,<br />
grožėtis laukine gamta, Raudonpamūšio atodanga (žr. 3 pav.). Tačiau plaukti baidarėmis Mūšos upe<br />
geriausia pavasarį, kai pakilęs upės vandens lygis. Taip pat reikia maršruto atkarpoje įrengti poilsio<br />
vietas, stovyklavietes, viešuosius tualetus.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajonas neturi nei vieno ežero, todėl ežerų trūkumą bent iš dalies kompensuoja dirbtinai<br />
suformuoti 27 tvenkiniai. Didžiausi yra Dvariukų (136,4 ha), Baltausių (79,9 ha), Petraičių (58,9 ha),<br />
<strong>Pakruojo</strong> (52,0 ha) ir Laičių II (48,4 ha). Kiti tvekiniai mažesni nei 20 ha. Savivaldybės teritorijoje nėra<br />
įteisintų viešųjų paplūdimių, yra tik 33 visuomenės poreikiams naudojami paplūdimiai.<br />
Poilsiui daugiausia naudojamasi Baltausių, Laičių tvenkiniais, Petrašiūnų ir Klovainių<br />
dolomito karjerais ir „Varlynėlio“ tvenkinio poilsine zona. Daugelis poilsinių zonų ir maudyklų<br />
nepritaikytos žmonių poilsiui: nesutvarkyti privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, nėra<br />
būtinos infrastruktūros. Rekreacijai galėtų būti naudojamas Paežerių tvenkinys. <strong>Pakruojo</strong> mieste yra<br />
vadinama Kruojos sveikatingumo trasa, kurią sudaro Kruojos parkas su užtvanka ir medinių skulptūrų<br />
kompozicija.
Change language