Dėl Pakruojo rajono turizmo plėtros studijos patvirtinimo

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A
142 143
nepastebėta. Tiek aktualiausios, tiek neaktualiausios sritys grupėms yra panašios arba sutampa. Galima
daryti prielaidą, kad turizmo poreikis ir jo formos nepriklauso nuo gyvenamosios vietos.
Respondentų grupės turinčios nebaigtą ir baigtą vidurinį išsilavinimą prie aktualiausių
priskiria sritis susijusias aktyvia veikla (pvz.: auto-moto sportas, vandens pramogos). Tuo tarpu
respondentų grupės su aukštesniu išsilavinimu (turintys profesinį, aukštąjį neuniversitetinį bei aukštąjį
universitetinį išsilavinimą), akcentuoja veiklas, kurių metų gaunama konstruktyvi informacija ar
sritys, kurios suteikia bent minimalią informaciją, skatina pažinimą (pvz.: rekreacinis turizmas).
Respondentų turinčių nebaigtą ir baigtą vidurinį išsilavinimą neaktualiausiomis nurodomos
sritys: dviračių, rekreacinis ir religinis turizmas. Tuo tarpu turintys aukštesnį išsilavinimą mažiausiai
akcentuojamos sritys yra verslo (dalykinis), sporto turizmas.
Asmenys gaunantys mažas pajamas (iki 800 Lt) akcentavo: pažintines ekskursijas (46,4%),
vandens pramogas (27,4 %) bei kaimo turizmą (26,2%). Respondentai, gaunantys pajamas nuo 801 iki
2.000 Lt, akcentavo: pažintines ekskursijas (50,6%), rekreacinį turizmą (32,2%) ir vandens pramogas
(27,6%). Asmenys, gaunantys nuo 2.001 iki 4.000 Lt dydžio pajamas, akcentavo: pažintines ekskursijas
(65%), rekreacinį turizmą (35%) ir pramogų parkus, žiemos pramogas bei renginius (po 30%).
Vertinant bendras mėgstamiausias respondentų turizmo sritis pagal gaunamas pajamas,
mėgstamiausiomis įvardijamos pažintinės ekskursijos, rekreacinis turizmas.
Gaunantys labai mažas pajamas mažiausiai aktualiomis laikė: verslo (dalykinį) turizmą
(2,4%), sporto turizmą (6%), žiemos pramogas ir religinį turizmą (po 8,3%). Šios grupės asmenų
aktualiausiomis sritimis laikomos sritys užtikrina „maksimalų turizmo, poilsio poreikio tenkinimą
minimaliomis sąnaudomis“. Prioritetinėmis sritimis laikomos tos sritys, kurios nereikalauja didelių
finansinių išteklių. Šią mintį patvirtiną respondentų nurodomos „neaktualiausios“, brangiausios,
reikalaujančios didelių finansinių išteklių sritys: verslo (dalykinis) turizmas, sporto turizmas ar žiemos
pramogos. Gaunantiems iki 2.000 Lt dydžio pajamas neaktualiausios šios turizmo sritys: verslo
(dalykinis) turizmas (5,7%), religinis turizmas (6,9%). Tarp gaunančių pajamas nuo 2.000 iki 4.000
Lt rečiausiai minimos sritys buvo: jodinėjimas, verslo (dalykinis) turizmas (po 5%) ir sporto turizmas
(10%.).
Vertinant neaktualiausias turizmo sritis pagal respondentų pajamas išsiskiria respondentų
grupių nurodytos sritys. Gaunantys iki 800 Lt mažiausiai pageidauja žiemos sezono teikiamų pramogų
bei religinio turizmo. Gaunantys iki 2.000 Lt nurodo panašias sritis kaip ir gaunantys mažas pajamas.
Respondentų grupės gaunanti daugiau nei 2.000 Lt pajamų rečiausiai pageidauja sporto turizmo. Jie
daugiau dėmesio skiria pažintinėms ekskursijoms. Respondentai linkę daugiau laiko keliauti (mėgstama
pažintines ekskursijas), ne aktyviai sportuoti naudodamiesi sporto turizmo teikiamomis paslaugomis.
Didelio skirtumo tarp asmenų turinčių skirtingą šeimyninę padėtį, įvardijant aktualiausias
sritis, nenustatyta. Pastebėta, kad iš daugumos atsakymų išsiskyrė asmenys turintys antrą pusę. Ši
grupė skirtingai nei likusios dvi, aktualizuoja veiklas ypatingai susijusias su aktyviomis pramogomis.
Pirmenybė teikiama dviračių sportui, pažintinėms ekskursijoms bei vandens pramogoms. Tai dalinai
gali paaiškinti šios grupės asmenų amžius ir poreikiai. Šią grupę dažniausiai sudaro, jauni iki 29 metų
amžiaus asmenys, kuriems priimtinesnės aktyvesnės veiklos, kurioms būdingas fizinis aktyvumas.
Iš gautų duomenų akivaizdžiai matomas grupių, turinčių vaikų ir jų neturinčių, akcentuojamos
sritys. Respondentai turintys vaikų turizmui renkasi sritis „draugiškesnes šeimoms“. Suteikiančias
didesnį komforto lygį (pvz. pažintinės ekskursijos, rekreacinis turizmas, kaimo turizmas. Tuo
tarpu asmenys neturintys vaikų renkasi aktyvesnes turizmo sritis (pažintinės ekskursijos, vandens
pramogos bei dviračių sportas). Neaktualiausiomis sritimis abi grupės pripažįsta panašias veiklas:
verslo (dalykinį) bei religinį turizmą.
Rajono gyventojų nurodytos aktualiausias turizmo sritys: pažintinės ekskursijos (51,2%),
rekreacinis turizmas (29,8%), vandens pramogos (28,6%). Rajono svečiai išskyrė šias aktualiausias
rajono turizmo sritis: pažintines ekskursijas (50%), pramogų parkus (35,7%) ir vandens pramogas bei
dviračių turizmą (21,4%).
Neaktualiausiomis rajono gyventojų laikomos sritys: verslo (dalykinis) turizmas (3,6%),
religinis turizmas (6,5%) ir sporto turizmas (9,5%). Pakruojo rajono svečių nuomone neaktualiausios
laikomos sritys Pakruojo rajone: verslo (dalykinis) turizmas (3,6%), kaimo, sporto, religinis turizmas
ir žiemos pramogos (po 10,7%).
Sekantis anketos klausimas buvo, kokius objektus respondentai buvo aplankę Pakruojo
rajone. Daugiausiai turistų dėmesio sulaukė Pakruojo dvaro sodybos kompleksas (91,1%), urbanistiniai
paminklai (51,3%) ir vėjo malūnai (47,1%). Tuo tarpu mažiausiai turistų dėmesio sulaukė kitos rajono
dvaro sodybos (7,3%), archeologijos ir mitologijos objektai (17,3%) bei gamtos paminklai (22,5%).
Lankomų turistinių objektų būklė respondentų nuomone vidutiniška (55,5%) ir gera (32%).
Kiti vertinimai: labai gerai, blogai ir labai blogai sudarė mažąją dalį vertinimų (8,9%). Galima daryti
prielaidą, kad turistiniai Pakruojo rajono objektai yra geros būklės, jie reikšmingai prisideda prie
rajono turizmo objektų lankomumo skatinimo.
Rajono gyventojai ir svečiai dažniausiai yra keliavę tokiais maršrutais, kurie patogiausiai
yra pasiekiami transporto priemonėmis. Tai sudaro 90% visų rajono turistinių maršrutų pasiūlymų
Rajono gyventojai ir svečiai pastebi, kad rajone stinga informacinių stendų (63,4%), kelio
ženklų ir nuorodų (35,6%) ir apgyvendinimų paslaugų (33%).
Atliekant anketinę apklausą, taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kurias Pakruojo rajono
turizmo sritis reikėtų plėtoti, siekiant spartesnio Pakruojo rajono turizmo vystymosi.
14-18 metų respondentai išskyrė plėtotinus objektus Pakruojo rajone: karjerus, kur tebevykdoma
gavybos ir apdirbimo veikla, pritaikant turistų lankymuisi (66,7%), maršrutą „Vėjo malūnų kelias“
(44,4%) ir maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (33,3%).
19-29 metų amžiaus asmenys pataria plėtoti sritis: Pakruojo dvaro sodybą (41,7%), dviračių
trasas (36,7%) ir maršrutą „Alaus kelias“ (33,3%). Mažiausiai dėmesio ši amžiaus grupė skiria: kita
(atsakymas nedetalizuojamas) (1,7%), architektūros paminklams (vertingiems statiniams) ir istoriniammemorialiniam
paveldui (istorinėms kapavietėms, paminklams ir koplytėlėms) (5%) ir projektui
„Pakruojis – humoro, alaus ir varnų sostinė“ (8,3%). Šio amžiaus respondentai siūlo atkreipti dėmesį į
savo rajono paveldo ir unikalių sąlygų suformuotų veiksnių bei požymių unikalumo vystymą ir klaidą,
o ne naujų pramogų kūrimą.
30-62 metų amžiaus respondentai išskyrė tokias sritis: Pakruojo dvaro sodybą (56,6%),
maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (38,9%) ir dviračių trasas (36,7%).
Vyresni nei 63 metų amžiaus respondentai išskyrė: maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės
pilis“ (71,4%), Pakruojo dvaro sodybą (56,6%) ir urbanistinį paveldą (Rozalimas, Linkuva, Žeimelis)
(28,6%).
Mažiausiai dėmesio, 14-18 metų amžiaus, grupė skyrė projektui „Pakruojis – humoro,
alaus ir varnų sostinė“, architektūros paminklams (vertingiems statiniams), verslo (dalykiniam)
turizmui. Pakruojo dvaro sodybai, maršrutui „Alaus kelias“, urbanistiniam paveldui (Rozalimas,
Linkuva, Žeimelis), gamtos paminklams (dolomito atodanga, Lapgirio ozas, želdynai), istoriniamsmemorialiniam
paveldui (istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės) (11,1%). Iš jaunuolių
akcentuojamų objektų galima apręsti, kad jų amžiaus grupei priimtiniausios „realios“, „herojinės“,
skatinančios vaizduotę turizmo sritys. Mažiau patrauklios – istorinės, pažintinės turizmo sritys
(gamtos paminklai ir istorinis paveldas). 19-29 metų respondentai prie neaktualiausių priskyrė
istorines ir pažintines srites (gamtos paminklai ir istorinis paveldas). 30-62 metų amžiaus respondentai
mažiausiai dėmesio skyrė: istoriniam-memorialiniam paveldui (istorinėmis kapavietėms, paminklams
ir koplytėlėms) (8,8%) ir archeologiniam kultūros paveldui (piliakalniams, pilkapiams, gynybiniams
įtvirtinimams, šventakalniams, dubenuotiesiems akmenims) (9,7%). 63 m. ir vyresni respondentai
rečiausiai akcentavo: archeologinį kultūros paveldą (piliakalnius, pilkapius, gynybinius įtvirtinimus,
šventakalnius, dubenuotuosius akmenis)/ gamtos paminklus (dolomito atodangą, Lapgirio ozą,