DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A<br />
29<br />
1.4. Turistinės infrastruktūros išvystymo ir jos plėtojimo<br />
galimybių analizė<br />
Turistinę <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> infrastruktūrą sudaro turizmui pritaikytos autotrasos, poilsio<br />
reikmėms pritaikyti paplūdimiai, poilsiavietės, kempingai ir kt.<br />
Šiuo metu <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> teritoriją kerta 3 nacionalinės dviračių trasos:<br />
1) rajoną kerta plėtotina nacionalinės dviračių trasos atkarpa, kuri tiesiama Rytų-Vakarų<br />
kryptimi per Pamūšį (Klovainių sen.), Petrašiūnus, Pakruojį, Aleknaičius, Lygumus ir Bitaičius;<br />
2) šiaurinė <strong>rajono</strong> dalis patenka į Šiaurės Lietuvos maršruto atkarpą, kuri driekiasi nuo Palangos<br />
per Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, <strong>Pakruojo</strong> (Žeimelis), Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonus<br />
iki Zarasų;<br />
3) pietinė dalis patenka į Nacionalinių parkų maršrutą, kuris prasideda Palangoje, eina per<br />
Kretingos, Telšių, Šiaulių <strong>Pakruojo</strong>, Panevėžio, Anykščių ir Utenos rajonus, o baigiasi Ignalinoje.<br />
Aukščiau išvardintos trasos nepažymėtos turistiniuose <strong>rajono</strong> žemėlapiuose ir reklaminėje<br />
medžiagoje, todėl tiek vietiniams, tiek turistams trūksta informacijos apie galimybes važiuojant<br />
dviračiu pažinti <strong>Pakruojo</strong> rajoną.<br />
<strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> bendrajame plane ir <strong>Pakruojo</strong> Darnios energetikos veiksmų plane numatyta<br />
plėtoti dviračių tinklą, skirtą dviračių turizmui ir kaip alternatyvą susisiekimo sistemoje. <strong>Pakruojo</strong><br />
dviračių tinklą sudarytų tokie dviračių takai: Smilgiai-Pakruojis, Pakruojis-Linkuva, Linkuva-<br />
Žeimelis, Joniškis-Žeimelis-Pasvalys, Rozalimas-Plaučiškiai-Pakalniškiai, Pakruojis-Lygumai-<br />
Naisiai, Petrašiūnai-Titoniai-Gailioniai, Žeimelis-Vileišiai-Adžiūniai, Pakruojis-Linksmučiai,<br />
Pakruojis-Mažeikoniai, Pakruojis-Klovainiai, Petrašiūnai-Impolės dvaras, Pakruojis-<strong>Pakruojo</strong> dvaras<br />
ir Petrašiūnai-Linkuva, taip pat numatyta dviračių tako per Balsių kaimą ir tako iki Udekų tvenkinio<br />
tiesimas.<br />
Pakruojyje pėsčiųjų takų tinklas išvystytas pakankamai gerai, tačiau trūksta turistinių pėsčiųjų<br />
takų. Pažintiniai pėsčiųjų takai yra tik <strong>Pakruojo</strong> dvaro sodybos komplekse. <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> bendrajame<br />
plane pažymima, kad lankymui paruošti ir pažintinius takus būtų tikslinga įrengti <strong>Pakruojo</strong> rajone<br />
esančiuose draustiniuose ir gamtos paveldo objektuose: Daugyvenės hidrografiniame, Draumėnų<br />
kraštovaizdžio, Linkuvos geomorfologiniame, Glebavo pedologiniame draustiniuose, Gedžiūnų miško<br />
biosferos poligono teritorijoje, prie Raudonpamūšio atodangos, Kundročių akmens, Klovainių ąžuolo.<br />
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas dviratininkų eismui, bei plėtoti pažintinį turizmą, numatoma<br />
įrengti šiuos pėsčiųjų-dviračių takus: Pakruojis-Paežerių tvenkinys, Pakruojis-Petrašiūnai, Pakruojis-<br />
Jovarų kaimas-Linksmučiai, Petrašiūnai–Linkuva, Klovainių miestelio Linkuvos g., Jovarų kaimo<br />
Paupio g., <strong>Pakruojo</strong> mieste per Kruojos upę nuo V. Didžiojo g. iki Mašioto g.<br />
Nacionalinių dviračių trasų specialiojo plano projekte siūloma įrengti dviračių <strong>turizmo</strong> trasą<br />
neeksploatuojamo siaurojo geležinkelio pylimu, <strong>turizmo</strong> poreikiams panaudojant buvusių geležinkelio<br />
stočių pastatus.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajone sąlygos dviračių <strong>turizmo</strong> plėtojimui nesudarytos, nes trūksta dviratininkams<br />
skirtos infrastruktūros: dviračių stovų, poilsiaviečių, maitinimo įstaigų, informacinių ženklų, eismo<br />
saugumo priemonių, integruotos ženklinimo sistemos ir kt. Siekiant pritraukti didesnius turistų<br />
srautus, būtinas dviračių takas, jungiantis <strong>Pakruojo</strong> dvaro sodybą su <strong>Pakruojo</strong> miestu, bei dviračių<br />
takai, jungiantys <strong>Pakruojo</strong> miestą su Pasvaliu, Joniškiu, Šiauliais ir Radviliškiu. Taip pat būtų tikslinga<br />
įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus šalia <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> parengtų <strong>turizmo</strong> maršrutų.<br />
Įrengus visus numatytus takus, būtų sukurtas optimalus dviračių tinklas, jungiantis pagrindines<br />
<strong>Pakruojo</strong> gyvenvietes ir <strong>Pakruojo</strong> miestą su Pasvaliu, Joniškiu, Šiauliais ir kitais gretimais miestais.<br />
Tokio dviračių tinklo sukūrimas sudarytų sąlygas dviračių <strong>turizmo</strong> bei pažintinio <strong>turizmo</strong> plėtojimui.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajonas nepasižymi turtingais rekreacijai tinkamais vandens ištekliais, tačiau jų<br />
trūkumą iš dalies kompensuoja dirbtinai suformuoti 27 vandens telkiniai, iš kurių didžiausi – Dvariukų,