DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

More documents

Recommendations

Info

30 P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A Baltausių, Petraičių, Pakruojo ir Laičių II. Savivaldybės teritorijoje nėra įteisintų viešųjų paplūdimių, yra tik 33 visuomenės poreikiams naudojami paplūdimiai. Poilsiui daugiausia naudojamasi Žeimelio ir Paežerių tvenkiniais, Petrašiūnų ir Klovainių išeksploatuotais karjerais ir „Varlynėlio“ tvenkinio poilsine zona. Pakruojo mieste yra vadinama Kruojos sveikatingumo trasa, kurią sudaro Kruojos parkas su užtvanka ir medinių skulptūrų kompozicija. Didžiausia rajono upė naudojama vandens turizmo tikslais, nes yra parengtas baidarių maršrutas „nuo Pamūšio iki Pamūšio“. Tačiau plaukti baidarėmis Mūšos upe geriausia pavasarį, kai pakilęs upės vandens lygis. Taip pat reikia šio maršruto atkarpoje įrengti poilsio vietas, stovyklavietes, tualetus. 2011-2012 m. įgyvendinant Kruojos upės valymo projektą, kuriam lėšų gauta iš INTERREG fondo, planuojama išvalyti Kruojos upę nuo tvenkinio užtvankos iki Pakruojo dvaro sodybos, taip pat šioje atkarpoje sutvarkyti upės krantus įrengiant 1,5 km dviračių-pėsčiųjų takus, suoliukus, šiukšliadėžes, pavėsines, valčių prieplaukas keliaujantiems valtimis ar baidarėmis, taip pat numatyta įrengti aikštelę skirtą renginių organizavimui. Daugelis poilsinių zonų ir maudyklų nepritaikytos žmonių poilsiui: nesutvarkyti privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, nėra būtinos infrastruktūros. Nepaisant augančio dėmesio dviračių turizmui, didžiausi turistų srautai į rajoną patenka automobiliais ir autobusais. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir Šiaulių apskrities bendrajame plane numatyta vystyti nacionalinį reprezentacinį kultūrinio turizmo maršrutą „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Pakruojo rajonas patenka į vienintelę nacionalinio lygmens autoturizmo trasą „Vidurio Lietuvos kelias“, Lietuvos turizmo maršrutus pristatančioje svetainėje www. lietuvosmarsrutai.eu yra išskirta 19 maršrutų, iš jų į 2 maršrutus (Žemaitijos-Aukštaitijos maršrutą ir Žemaitijos-Aukštaitijos žiedą) įtraukti Pakruojo rajono turistiniai objektai. Šiaulių turizmo informacijos centras yra parengęs turistinį maršrutą automobiliu Šiauliai-Pakruojis- Šiauliai, o Pakruojo poilsio ir turizmo centras siūlo 6 maršrutus, reprezentuojančius Pakruojo rajoną 5 . Turistams, kurie keliauja automobiliais ar autobusais, labai svarbi yra pakelės aptarnavimo infrastruktūra. Šiuo metu Pakruojo rajono pakelės infrastruktūrą sudaro 5 degalinės (3 Pakruojo seniūnijoje, po vieną Lygumų ir Linkuvos seniūnijose, šiuo metu rengiamas detalusis planas degalinės Žeimelio miestelyje įrengimui), 1 viešbutis („Stadala“ Pakruojo dvaro sodyboje), 1 svečių namai („Kruoja“ Pakruojo mieste) 1 kaimo turizmo sodyba Linkuvos seniūnijoje bei 15 maitinimo įstaigų, kempingų ar poilsiaviečių rajone nėra. Maitinimo įstaigų tinklas apima visą rajoną, tačiau didžiausia koncentracija – Pakruojo miete, be to šių įstaigų aptarnavimo lygis netenkina atvykstančiųjų poreikių. Rajone trūksta degalinių, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, poilsio aikštelių, ypač šalia pagrindinių apskrities ir rajono kelių, kuriuose yra didžiausi transporto srautai, o esamą infrastruktūrą būtina modernizuoti. Pakruojo rajono turistinė infrastruktūra nepakankamai išvystyta: nesudarytos sąlygos dviračių turizmo plėtojimui, neišvystytas pėsčiųjų takų tinklas, trūksta viešosios infrastruktūros prie vandens telkinių, būtina išplėsti ir modernizuoti pakelės aptarnavimo infrastruktūrą. Įrengus numatytus pėsčiųjų ir dviračių takus, išplėtojus viešąją ir aptarnavimo infrastruktūrą, būtų sudarytos sąlygos didesnių turistų srautų pritraukimui ir kokybiškų turizmo paslaugų užtikrinimui. 5 Plačiau apie turizmo maršrutus 1.6 skyriuje
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 32 33 1.5. Turizmo sezoniškumo ir jo mažinimo galimybių analizė ir įvertinimas Viena didžiausių problemų, trukdančių tolimesnei rajono turizmo plėtrai yra sezoniškumas. Lietuvai būdingas vidutinių platumų juostos klimatas, todėl orai čia dažnai permainingi ir atšiaurūs, Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, Lietuvos vidutinė metinė temperatūra siekia tik 6,2º C, šaltasis metų sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio mėnesių, o šiltais galima laikyti tik 3 mėnesius per metus. Pakruojo poilsio ir turizmo centro duomenimis, rajone daugiausia turistų apsilanko gegužėsspalio mėnesiais 6 . Šie veiksniai trukdo intensyviam gamtinių ir kultūrinių išteklių, pramogų potencialo išnaudojimui ne tik Pakruojo rajono, bet ir visos Lietuvos turizmo plėtrai. Dėl šių priežasčių, būtina išskirti Pakruojo rajono turizmo objektus į tuos, kuriems metų sezonai neturi įtakos ir tuos, kuriems sezoniškumas turi įtakos bei numatyti šių objektų sezoniškumo įtakos mažinimo galimybes. Žemiau esančioje lentelėje analizuojami visi rajono turizmo objektai, vertinama sezoniškumo įtaka šių objektų lankomumui ir sezoniškumo įtakos mažinimo galimybės (žr. 4 lentelę). Turizmo objektas Gamtos ištekliai Kultūros paveldo ištekliai Urbanistinis paveldas 4 lentelė. Turizmo sezoniškumo ir jo mažinimo galimybių analizė ir įvertinimas Sezoniškumo įtaka Vidutinė Vidutinė Sezoniškumo įtakos mažinimo galimybės Vidutinės Vidutinės 6 Pakruojo poilsio ir turizmo centro 2009 m. balandžio mėn. – 2010 m. spalio mėn. duomenys. Paaiškinimai Gamtiniai ištekliai patrauklūs visais metų laikais, tačiau daugiausia lankytojų sulaukia šiltuoju metų sezonu, nors medžioklė, poledinė žūklė yra populiarios ir žiemos metu. Reikia daugiau dėmesio skirti medžioklės populiarinimui. Vandens išteklius žiemos metu galima pritaikyti žiemos pramogoms (čiuožykloms, ledo ritulio aikštelėms, poledinės žūklės varžybų organizavimui ir pan.). Miškuose ar parkuose galima įrengti slidinėjimo trasas, ar pritaikyti esamas kalveles slidinėjimui rogutėmis. Įvairūs gamtos objektai (atskiri akmenys, medžiai ar medžių grupės) dažnai yra apipinami legendomis, kurias galima panaudoti organizuojant įvairias apeigas, šventes ir kitus renginius. Žeimelis, Linkuva, Rozalimas ir Lygumai daugiausiai lankomi šiltuoju metų laiku. Žeimelis ir Linkuva sulaukia turistų ir ne sezono metu, nes šiuose miesteliuose galima aplankyti išskirtinius „po stogu“ esančius turizmo objektus (pvz. Linkuvos karmelitų vienuolyną, „Žiemgalos“ muziejų ir kt.). Šaltuoju metų laiku turistus į šiuos miestelius pritrauktų miestelių šventės, įvairūs renginiai, reikėtų populiarinti šiuose miesteliuose esančius lankytinus objektus bei alaus degustacijas pas geriausius rajono aludarius. Turizmo objektas Buvusios dvarų sodybos Sezoniškumo įtaka Vidutinė Sezoniškumo įtakos mažinimo galimybės Didelės Malūnai Vidutinė Didelės Religinės paskirties ir kiti statiniai Istorijos objektai Archeologijos ir mitologijos objektai Maža Didelė Didelė Didelės Mažos Mažos Paaiškinimai Vienintelis Pakruojo dvaro sodybos kompleksas šiuo metu yra rekonstruojamas ir jau dabar iš dalies yra pritaikytas turistų lankymui visais metų laikais, o kiti dvarai ir jų sodybos yra apleistos, nepritaikytos turistų poreikiams. Būtina rekonstruoti, atstatyti ir turizmo bei kultūros poreikiams pritaikyti išlikusius dvarus ir jų sodybas, jose įrengti muziejus, pritaikyti apgyvendinimo ar maitinimo įstaigų veiklai, organizuoti įvairius renginius, šventes, parengti edukacines programas. Kai kurie Pakruojo rajono malūnai yra įtraukti į turistinį maršrutą „Vėjo malūnų kelias“, dalis malūnų gali būti lankomi bet kuriuo metų sezonu, nes jie pritaikyti poilsiui, juose veikia įvairios ekspozicijos. Tačiau dauguma malūnų turistiniu atžvilgiu yra nepatrauklūs. Visi išlikę vėjo malūnai turėtų būti restauruoti ir eksponuojami kaip išskirtinė kraštovaizdžio vertybė, juos pritaikius apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų veiklai bei kultūros ir švietimo poreikiams, vėjo malūnai būtų lankomi ištisus metus. Daugumą architektūros paminklų galima lankyti bet kuriuo metų laiku, tačiau kai kurie architektūros paminklai iš viso nepritaikyti turizmo poreikiams. Sutvarkyti ir kultūros poreikiams pritaikyti visus svarbiausius rajono architektūros paminklus, o tam kad jie būtų patrauklūs turistams visus metus, galima šiuose objektuose organizuoti edukacines programas, įvairius renginius, susitikimus, minėjimus ir kt. Didesnę dalį šių objektų sudaro naujųjų amžių istoriją liudijantys objektai. Šios istorinės vietos nėra patrauklios didžiajai daliai turistų. Šiuos objektus galima pritaikyti atskiroms turistų grupėms (žydų genocidų aukų kapus – Izraelio piliečiams, Vytauto Didžiojo, Birutės paminklą ir A.Vainausko kapą – istorijos mylėtojams ir pan.). Šiuose objektuose galima rengti įvairius paminėjimus su atrakcijomis ir inscenizacijomis. Šie objektai gausiausiai lankomi šiltuoju metų laiku, nes žiemos metu juos sunku pasiekti. Siekiant šiuo objektus pritaikyti lankymui visais metų laikais, reikalinga jų priežiūra, sniego valymas ir kt., siekiant sudaryti sąlygas lengvesniam ir patogesniam šių objektų pasiekiamumui. Archeologijos ir mitologijos objektus (ypač piliakalniai ir dubenuotieji akmenys) dažnai gaubia legendos ir padavimai, kuriuos galima išnaudoti organizuojant įvairias šventes ir kitus renginius, ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonais. Tačiau atsižvelgiant į šių objektų specifiką, jų pritaikymas sezoniškumo mažinimui yra ribotas.
Page 1 and 2: PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYB
Page 3 and 4: P A K R U O J O R A J O N O T U R I
Page 13 and 14: 20 P A K R U O J O R A J O N O T U
Page 17: P A K R U O J O R A J O N O T U R I
Page 69 and 70:
P A K R U O J O R A J O N O T U R I
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
show all

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo