DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A<br />
66 67<br />
1.11 Su tyrinėjama teritorija susijusių <strong>turizmo</strong> planavimo<br />
dokumentų vertinimas <strong>turizmo</strong> plėtros požiūriu<br />
<strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> <strong>turizmo</strong> plėtra susijusi su:<br />
Nacionalinio lygmens <strong>turizmo</strong> plėtros dokumentais:<br />
• Valstybės ilgalaikės raidos strategija;<br />
• Nacionaline <strong>turizmo</strong> plėtros programa;<br />
• Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaike strategija;<br />
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu;<br />
• Etninės kultūros plėtros programa.<br />
Regioninio lygmens dokumentais:<br />
• Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu (LRV, 2008 m. rugsėjo 24 d.<br />
nutarimas Nr. 1042);<br />
• Šiaulių regiono plėtros planu.<br />
Savivaldybės lygmens dokumentais:<br />
• <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> savivaldybės teritorijos bendruoju planu;<br />
• <strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> savivaldybės 2007-2013 m. strateginiu plėtros planu.<br />
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje įtvirtintas pagrindinis tikslas – sukurti aplinką plėtoti<br />
šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir<br />
konkurencinga ekonomika. Šioje strategijoje užfiksuota šalies vizija – konkurencinga ekonomika, gali<br />
būti pasiekiama įgyvendinant 8 <strong>turizmo</strong> prioritetų kryptį. Šioje strategijoje turizmas yra sudėtinė visos<br />
šalies ekonomikos plėtotės dalis, sėkmingas <strong>turizmo</strong> vystymas prisidės ir prie kaimo bei žemės ūkio<br />
plėtros, regioninių skirtumų šalies viduje mažinimo. Remiantis šios strategijos nuostata, Lietuva „taps<br />
didelių ekonominių ir kultūrinių galimybių <strong>turizmo</strong> šalimi“. Siekiant pasiekti iškeltą tikslą, turėtų būti<br />
kuriama ir įgyvendinama racionali <strong>turizmo</strong> politika.<br />
Dokumentas apibrėžia bendruosius šalies ekonominės plėtros principus, į kuriuos įeina ir<br />
<strong>turizmo</strong> plėtra.<br />
Nacionalinės <strong>turizmo</strong> plėtros programoje numatomas bendrasis Lietuvos Respublikos <strong>turizmo</strong><br />
sektoriaus tikslas – skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, visų pirma sukurti infrastruktūrą ir<br />
palankesnes sąlygas plėtoti aktyvų poilsį, kultūrinį, ekologinį ir konferencijų turizmą, šioje programoje<br />
identifikuotos <strong>turizmo</strong> sektoriaus plėtros stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės nacionaliniu<br />
mastu. Išskirtinos šios stiprybės – palanki geografinė padėtis, silpnybė – stiprus sezoniškumo poveikis,<br />
nepakankamas kultūros paveldo bei gamtinių teritorijų, įskaitant saugomas teritorijas, pritaikymas<br />
lankyti, per maža laisvalaikio veiklos įvairovė; galimybė – stiprėjantys Lietuvos tarptautiniai ryšiai<br />
ir mokslo, kultūros ir ekonomikos bendradarbiavimas, sparčiai didėjantys turistų srautai ir pajamos<br />
iš atvykstamojo <strong>turizmo</strong>; grėsmės – Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių skirtumų didėjimas,<br />
gyventojų perkamosios galio mažėjimas ir kt.<br />
Nustatomi šios programos tikslai ir uždaviniai:<br />
„13.1. pirmasis tikslas – tobulinti <strong>turizmo</strong> išteklių planavimo ir valdymo sistemą. Įgyvendinami<br />
šie uždaviniai:<br />
13.1.1. tobulinti <strong>turizmo</strong> sektoriaus planavimą ir administravimą;<br />
13.1.2. plėtoti <strong>turizmo</strong> sektoriaus žmogiškuosius gebėjimus;<br />
13.2. antrasis tikslas – plėtoti viešąją <strong>turizmo</strong> infrastruktūrą, skatinančią konkurencingų <strong>turizmo</strong><br />
produktų plėtrą.<br />
Įgyvendinami šie uždaviniai:<br />
13.2.1. plėtoti viešąją kultūrinio <strong>turizmo</strong> infrastruktūrą;<br />
13.2.2. plėtoti viešąją aktyvaus poilsio <strong>turizmo</strong> infrastruktūrą;<br />
13.2.3. plėtoti kurortų viešosios <strong>turizmo</strong> infrastruktūros potencialą ir jo naudojimą;<br />
13.2.4. remti kaimo <strong>turizmo</strong>, rekreacinės žvejybos ir tradicinių amatų plėtrą;<br />
13.3. trečiasis tikslas – gerinti Lietuvos <strong>turizmo</strong> įvaizdį vidaus ir užsienio rinkose. Įgyvendinami<br />
šie uždaviniai:<br />
13.3.1. plėtoti Lietuvos <strong>turizmo</strong> rinkodarą, skatinančią atvykstamąjį ir vietinį turizmą;<br />
13.3.2. pritaikyti naujausias informacines technologijas <strong>turizmo</strong> informacijos sklaidai.“<br />
Dokumentas apibrėžia <strong>turizmo</strong> plėtros sferas ir gaires, bendras visai šaliai, neatsižvelgiant į<br />
konkrečios teritorijos specifiką ir ypatumus, turimus išteklius, resursus <strong>turizmo</strong> sektoriuje.<br />
Nacionaliniai dokumentai. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikės<br />
strategijos sudėtinėje dalyje Turizmo plėtotės strategijoje numatomos ilgalaikės prioritetinės <strong>turizmo</strong><br />
plėtotės kryptys, būtinos šalies ir jos regionų <strong>turizmo</strong> verslo plėtotei skatinti ir efektyviai panaudoti šalies<br />
turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, žmogiškuosius bei verslo infrastruktūros<br />
išteklius), tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai. Strategijoje skiriami svarbiausi „vietinio <strong>turizmo</strong><br />
ir atvykstamojo <strong>turizmo</strong> plėtotės“ prioritetai bei numatoma šių prioritetinių <strong>turizmo</strong> rūšių plėtotė:<br />
kultūrinis ir pažintinis turizmas; verslo ir dalykinis turizmas; kurortinis turizmas; vandens (jūrų ir<br />
upių) turizmas; ekologinis ir kaimo turizmas.<br />
Turizmo plėtotės strategijoje atsižvelgiant į Lietuvos ūkio raidą, įvertinant ekonominės plėtros<br />
galimybes, tiksliai įvardintos <strong>turizmo</strong> srities plėtotinos kryptys, neišskiriant atskirų regionų ir teritorijų.<br />
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra vienas svarbiausių šalies regioninę<br />
politiką formuojančių dokumentų, kurio svarbiausias principas užtikrinti šalies teritorijos tvarią ir<br />
pusiausvirą raidą. Plane numatomi uždaviniai, kuriais turi būti įgyvendinta rekreacijos (ir <strong>turizmo</strong>)<br />
teritorinė plėtra. Šalies rekreaciniai ištekliai bei jų savybės formuoja rekreacinį teritorijų patrauklumą.<br />
Nustatytos penkios išskirtų rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorijos: 1) labai didelis; 2)<br />
didelis; 3) vidutinis; 4) gana mažas ir 5) maža. Pagal tokią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos<br />
koncepciją, <strong>Pakruojo</strong> rajonas priklauso gana mažo ir mažo potencialo kategorijai.<br />
Dokumentas sukonkretina plėtotinas <strong>turizmo</strong> kryptis pagal išskirtas rekreacinių arealų<br />
resursinio potencialo kategorijas.<br />
Etninės kultūros plėtros programoje teigiama, kad į kultūrinio <strong>turizmo</strong> maršrutus turėtų būti<br />
įtraukti etnografiniai objektai, etninė kultūra turėtų būti plėtojama per turizmą – dokumentas bendrojo<br />
pobūdžio.<br />
Minėtais dokumentais nusakomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos <strong>turizmo</strong> politikos aspektai,<br />
bendrosios šalies <strong>turizmo</strong> kryptys ir galimybės. Atsižvelgiant į nacionalinio lygmens dokumentus,<br />
kuriami regioninio lygmens dokumentai, detalizuojantys konkrečias <strong>turizmo</strong> plėtos kryptis ir<br />
priemones teritorijoje.<br />
Regioninio lygmens dokumentai. Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis)<br />
planas, pagal kurį strateginės vystymo kryptys ir erdvinės raidos koncepcija yra parengta 20 metų, o<br />
konkretizuoti sprendiniai – 10 metų. Vienas iš apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistemos<br />
sudedamųjų elementų yra „9.4. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti<br />
funkcinę jo konversiją, naudoti poilsio organizavimo kaime potencialą, plėtoti ekologinę žemdirbystę,<br />
<strong>turizmo</strong> infrastruktūrą ir <strong>turizmo</strong> verslą.“.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajonas yra laikomas žemo potencialo rekreaciniu arealu, sudarančiu lokalinės svarbos<br />
rekreacines sistemas. Tokio tipo vietovėje, numatomos šios vystytinos rekreacijos rūšys (specializacija):