Dėl Pakruojo rajono turizmo plėtros studijos patvirtinimo

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A
144 145
želdynus) (7,1%) ir architektūros paminklus (vertingi statiniai) (14,3%).
Vyrai siūlo plėtoti: Pakruojo dvaro sodybą (44,4%), Projektą „Pakruojis – humoro alaus ir
varnų sostinė“ (40,3%) ir maršrutą „Alaus kelias“ (31,9%). Moterys siūlo plėtoti: Pakruojo dvaro sodybą
(51,6%), maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (36,3%) ir dviračių trasas (35,5 %).
Vyrų palaikymo nesulaukė architektūros paminklai (vertingi statiniai) (5,6%), istorinismemorialinis
paveldas (istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės) (6,9%) ir gamtos paminklai
(dolomito atodanga, Lapgirio ozas, želdynai) (9,7%).
Moterų palaikymo nesulaukė projektas „Pakruojis – humoro, alaus ir varnų sostinė“ (7,3%),
istorinis-memorialinis paveldas (istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės) (8,1%) ir architektūros
paminklai (vertingi statiniai) (10,5%).
Tarp rekomenduojamų vystyti Pakruojo rajono turizmo sričių, kaime ir mieste gyvenančių
respondentų nuomonės sutampa. Abiems grupėms svarbus Pakruojo dvaro sodybos ir maršruto
„Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ bei dviračių trasų plėtra ir skatinimas.
Priklausomai nuo respondentų išsilavinimo tarp rekomenduojamų vystyti Pakruojo rajono
turizmo sričių žymių skirtumų nėra. Daugumai respondentų svarbūs Pakruojo dvaro sodybos ir
„Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ maršruto plėtra. Kiti objektai aktualūs atskiroms respondentų
grupėms. Mažiausiai dėmesio, respondentų nuomone, skiriama istorinio-memorialinio ir archeologinio
kultūros paveldo bei architektūros paminklų vystymui.
Respondentai gaunantys iki 800 Lt pajamų akcentavo: Pakruojo dvaro sodybą (42,9%),
maršrutą „Pakruojo dvaro – Rundalės pilis“ (33,3%) ir dviračių trasas (25%). Gaunantys nuo 801
iki 2.000 Lt dydžio pajamas akcentavo: Pakruojo dvaro sodybą (51,7%), maršrutą „Pakruojo dvaras
– Rundalės pilis“ (43,7%) ir dviračių trasas (40,2%). Asmenys, kurių mėnesinės pajamos siekia nuo
2.001 iki 4.000 Lt, pažymėjo Pakruojo dvaro sodybos (60%), karjerų (kur tebevykdoma gavybos ir
apdirbimo veikla) pritaikymą turistų lankymui, maršruto „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (40%) ir
dviračių trasų (35%) svarbą.
Gaunantys iki 800 Lt dydžio pajamas mažiausiai aktualiomis sritimis laiko: gamtos paminklus
(dolomito atodangas, Lapgirio ozą, želdynus) (7,1%), istorinį-memorialinį paveldą (istorines kapavietes,
paminklus ir koplytėles) ir architektūros paminklus (vertingi statiniai) (po 8,3%). Respondentai,
kurių pajamos nuo 801 iki 2.000 Lt, mažiausiai akcentavo: projektą „Pakruojis – humoro, alaus ir
varnų sostinė“ (5,7%), istorinį-memorialinį paveldą (istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės)
(6,9%) ir architektūros paminklus (vertingi statiniai) (8%). Gaunantys didesnes kaip 2.000 Lt pajamas
respondentai rečiausiai minėjo projektą „Pakruojis – humoro, alaus ir varnų sostinė“, architektūros
paminklus (vertingus statinius) ir archeologinį-kultūrinį paveldą (piliakalnius, pilkapius, gynybinį
įtvirtinimą, šventakalnius, dubenuotuosius akmenis) (po 5%) ir istorinį-memorialinį paveldą (istorinės
kapavietės, paminklai ir koplytėlės) (10%).
Skirtingas pajamas gaunančių grupių atstovams svarbūs tie patys turizmo objektai, kaip
Pakruojo dvaro sodyba ir maršrutas „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“. Tai rodo, kad pajamų lygis
neturi didelio skirtumo respondentų nuomonei ir poreikiams. Dėl palankios strateginės rajono padėties
šios sritys gali būti tinkamai vystomos, panaudojant tiek vidinius (šalia esančius rajonus), tiek išorinius
(šalia Latvijos respublika) rezervus ir galimybes.
Asmenys pagal šeimyninę padėtį nurodė panašias vystyti būtinas turizmo sritis Pakruojo
rajone. Vienišiems ir susituokusiems asmenims aktualiausios sritys: Pakruojo dvaro sodyba
(atitinkamai 49,2% ir 52,5%), maršrutas „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (atitinkamai 42,9% ir
39,6%) ir dviračių trasos (atitinkamai 33,3% ir 30,7%). Asmenys turintys antrą pusę, t.y. draugą (-ę),
nurodė šias aktualiausias sritis: Pakruojo dvaro sodybą ir dviračių trasas (po 37,5%), maršrutą „Alaus
kelias“ (34%) ir karjerus, kuriuose vykdoma gavybos veikla (31,3%).
Vienišiai neaktualiausiomis turizmo sritimis nurodė: projektą „Pakruojis – humoro, alaus
ir varnų sostinė“ (4,8%), architektūros paminklus (vertingi statiniai), archeologinį kultūros paveldą
(piliakalniai, pilkapiai, gynybiniai įtvirtinimai, šventakalniai, dubenuotieji akmenys) ir verslo (dalykinį)
turizmą (po 7,9%). Susituokę asmenys tarp neaktualiausių išskyrė: archeologinį kultūros paveldą
(5,9%) ir istorinį-memorialinį paveldą (istorines kapavietes, paminklus ir koplytėles) (7,9%). Asmenys,
turintys antrą pusę, bet nesusituokę rečiausiai paminėjo šias turizmo sritis: istorinį-memorialinį paveldą
(istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės) (6,3%), projektą „Pakruojis – humoro, alaus ir varnų
sostinė“ ir architektūros paminklus (vertingi statiniai) (po 9,4%) bei urbanistinį paveldą (Rozalimas,
Linkuva, Žeimelis) (12,5%).
Asmenims nepriklausomai nuo to ar turi, ar neturi vaikų, aktualios tos pačios turizmo sritys,
tačiau nežymiai skiriasi tik jų prioretiškumas. Abi grupės kaip svarbiausią turizmo objektą išskyrė
Pakruojo dvaro sodybą (49,6% ir 47,5%), tačiau asmenys su vaikais ir asmenys be vaikų pažymėjo
maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (atitinkamai 42,7% ir 31,3%) ir dviračių trasas (atitinkamai
29,1% ir 38,8%).
Turintiems vaikų neaktualiausios sritys: istorinis-memorialinis paveldas (istorinės kapavietės,
paminklai ir koplytėlės) (7,7%) ir archeologinis kultūros paveldas (piliakalniai, pilkapiai, gynybiniai
įtvirtinimai, šventakalniai, dubenuotieji akmenys) (8,5%). Neturintieji vaikų neaktualiausiomis laiko:
projektą „Pakruojis – humoro, alaus ir varnų sostinė“ (6,3%), istorinį-memorialinį paveldą (istorines
kapavietes, paminklus ir koplytėles) ir archeologinį kultūros paveldą (piliakalnius, pilkapius, gynybinį
įtvirtinimą, šventakalnius, dubenuotuosius akmenis) (po 7,5%).
Pakruojo rajono gyventojams perspektyviausios turizmo sritys: Pakruojo dvaro sodyba
(48,2%), maršrutas „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (41,1%) ir dviračių trasos (35,7%). Ne rajono
gyventojai perspektyviausiomis turizmo sritimis laiko: taip pat Pakruojo dvaro sodybą (53,6%),
maršrutą „Alaus kelias“, karjerų, kur tebevykdoma gavybos ir apdirbimo veikla, pritaikymą turistų
lankymui (po 28,6%) ir maršrutą „Pakruojo dvaras – Rundalės pilis“ (21,4%).
Neaktualiausios rajono gyventojų nuomone turizmo sritys: projektas „Pakruojis – humoro,
alaus ir varnų sostinė“ (7,1%) ir istorinis-memorialinis paveldas (istorinės kapavietės, paminklai ir
koplytėlės) (7,7%). Rajono svečiai neaktualiausiomis nurodė šias sritis: architektūros paminklus
(vertingi statiniai) (3,6%), istorinį-memorialinį paveldą (istorinės kapavietės, paminklai ir koplytėlės)
(7,1%) ir gamtos paminklus (10,7%).
Pakruojo rajono gyventojams ir svečiams aktualiausios tokios turizmo sritys, kurios sutraukia
didelį kiekį lankytojų. Paslaugos teikiamos (vykdomos) konkrečioje teritorijoje (arba apima tą teritoriją).
Tikslinga atsižvelgti į rajono gyventojų akcentuojamas perspektyviausias ir reikalingiausias sritis. Tiek
kurti paslaugų teikimo centrus, tiek skatinti gyventojų poreikį šiuose centruose leisti savo laisvalaikį
ar turistauti. Šią idėją galima vystyti ieškant optimalaus būdo (varianto), skatinant rajono patrauklumą
ar kuriant darbo vietas.
Apie Pakruojo rajone esančius turistinius objektus respondentai daugiausiai sužino iš draugų
bei giminių ir interneto. Tikslinga kurti informacijos šaltinių, kviečiančių aplankyti ir identifikuojančių
patrauklius turizmo objektus rajone, bazę.
Vertindami informacijos gausą apie Pakruojo rajono turizmo būklę, trečdalis respondentų
(34,1%) informacijos gausą įvertino (skyrė 4 – 5 balus) kaip pakankamą, ketvirtadaliui (25,1%)
respondentų (skyrusių 1 – 2 balus) informacijos apie rajono turistinius objektus ir maršrutus nepakanka,
likusiai daliai respondentų (35,6%) – informacijos dalinai pakanka, bet būtina intensyvesnė informacijos
apie Pakruojo rajono turizmo objektus sklaida.
Nepakankama informacijos sklaida neskatina atrasti rajono lankytinų vietų, turistinių maršrutų
ir siūlomų pramogų. Taip neišnaudojamos unikalios ir išskirtinės rajono vietos, sąlygos ar istorinis bei
gamtinis paveldas. Neformuojant turistinės kultūros, bazės ir infrastruktūros, neskatinamas turistų
poreikis pažinti, tirti rajoną, domėtis jo unikalumu ir išskirtinumu.
Didžioji dalis turistų (79,1%) lankiusių Pakruojo rajoną ir jo turistines vietas rekomenduotų
rajoną aplankyti savo draugams ir pažįstamiems.