Dėl Pakruojo rajono turizmo plėtros studijos patvirtinimo

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A
38 39
1.6. Turizmo maršrutų įvertinimas
Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus, svarbu skirti didesnį dėmesį turizmo maršrutų
vystymui. Pakruojo rajonas patenka į 5 skirtingus maršrutus, jungiančius visos Lietuvos turizmo
objektus, 7 maršrutai sudaryti turistams norintiems geriau pažinti vien tik Pakruojo rajoną.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir Šiaulių apskrities bendrajame plane
numatyta vystyti nacionalinį reprezentacinį kultūrinio turizmo maršrutą „Lietuvos istorijos ir kultūros
vėrinys“. Šiam maršrutui organizuoti numatyta atkarpa Raseiniai–Tytuvėnai–Kelmė–Kurtuvėnai–
Šiauliai (Kryžių kalnas)–Kuršėnai–Papilė–Venta (Viekšniai)–Akmenė–Žagarė–Joniškis–Žeimelis/
Pakruojis/Šeduva–Saločiai–Pakruojis–Šeduva. Šis maršrutas nėra išvystytas, atskiros savivaldybės
siūlo tik pavienius objektus, kurie nesujungti į bendrą maršrutą. Taip pat nėra pateikiama informacija
apie lankytinus objektus, kelius, apgyvendinimo įstaigas, esančias numatyto maršruto teritorijoje.
Pakruojo rajonas patenka į nacionalinio lygmens autoturizmo trasą „Vidurio Lietuvos kelias“,
kuri jungia Kauną-Babtus-Kėdainius-Krekenavą-Panevėžį-(Subačių)-Pasvalį-Biržus-arba Pakruojį-
Šeduvą-Radviliškį-Šiaulius. Ši trasa reprezentuoja Nevėžio slėnių ir agrarinį kraštovaizdį bei
žemdirbystės kultūrą (malūnai, miestelių tinklas, turgavietės ir kt.). Į šį maršrutą Karmelitų vienuolyno
ansamblį ir Pakruojo dvaro sodybą siūloma įtraukti tik kaip alternatyvą.
Lietuvos turizmo maršrutus pristatančioje svetainėje www.lietuvosmarsrutai.eu yra išskirta 19
maršrutų, į 2 iš jų įtraukti Pakruojo lankytini objektai. Pakruojis patenka į Žemaitijos-Aukštaitijos
maršrutą (Klaipėda-Plungė-Pakruojis-Pasvalys-Biržai-Zarasai), kuris veda pro įdomiausias ir
gražiausias Žemaitijos vietas: kunigaikščių Oginskių rūmų ansamblį ir parką Plungėje, legendomis
apipintą ir piliakalnių gausa išsiskiriančią Žemaitiją ir mažus jos bažnytkaimius bei kaimus (žr. 14 pav.).
Nuo Šiaulių šis maršrutas suka pro garsųjį Kryžių kalną ir pro įspūdingą Pakruojo dvaro ansamblį,
toliau – į naminiu alumi, malūnais ir karstinėmis įgriuvomis išsiskiriančius Pasvalio ir Biržų rajonus.
Aplankius Biržuose esantį Radvilų tvirtovę-muziejų ir Rokiškio dvaro ansamblį, siūloma nukeliauti į
ežerais ir miškais žavintį Zarasų kraštą.
14 pav. Žemaitijos-Aukštaitijos maršrutas
15 pav. Žemaitijos-Aukštaitijos žiedo maršrutas
Šaltinis: www.lietuvosmarsrutai.eu
Žemaitijos-Aukštaitijos maršrutas ir Žemaitijos-Aukštaitijos žiedas yra gana plačiai aprašyti,
pateikta pagrindinė informacija, reikalinga turistui.
Šiaulių apskrities tinklalapyje pristatomas turistinis Pakruojo rajono maršrutas „Vėjo malūnų
kelias“, kuriuo keliaujant siūloma ne tik pasigrožėti vėjo malūnais, bet ir aplankyti Kazio Binkio
gimtinę, kunigaikštienės Birutės paminklą, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, buvusį
Karmelitų vienuolyną, Klovainių dvarą, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Pakruojo parką su medžių
skulptūromis, Pakruojo dvaro sodybą, Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, Raudonpamūšio
atodangą, Rozalimo miestelį ir jame esančią angelo skulptūrą, Žeimelio miestelį bei jo Didžiąją ir
Mažąją karčemas, Žiemgalos krašto muziejų, paragauti vietos aludarių gaminamo alaus.
Šiaulių turizmo informacijos centras yra parengęs turistinį maršrutą automobiliu Šiauliai-
Pakruojo rajonas-Šiauliai (žr. 16 pav.). Keliaujant šiuo maršrutu siūloma aplankyti Lygumų miestelį ir
jame esančią Švč. Trejybės bažnyčią, Pakruojo miestą ir jame esančią Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią,
žydų sinagogą, senąjį spaustuvės pastatą ir šalia jo esančią laikrodžio skulptūrą su kas pusvalandį
apsiverčiančiu aludariu. Siūloma apžiūrėti ant Mokesčių inspekcijos (Vytauto Didžiojo g. 37) esantį
4 m dydžio uodo skulptūrą, simbolizuojančią negalėjimą skristi dėl Mokesčių inspekcijos „išsiurbto“
kraujo. Taip pat siūloma aplankyti Pakruojo dvaro sodybą ir dvaro parke esančią „Meilės salą“, kurios
ypatingas grožis atsiskleidžia tamsiuoju paros metu. Iš Pakruojo siūloma keliauti į Petrašiūnus, kur
galima aplankyti siaurojo geležinkelio ekspoziciją bei dolomito karjerus. Sekantis objektas – Linkuvos
miestas, kurio pagrindinis akcentas – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir buvęs karmelitų
vienuolynas. Į šį maršrutą įtrauktas ir Žeimelio miestelis, kuriame galima apžiūrėti dviejų smuklių
kompleksą, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo ir Evangelikų liuteronų bažnyčias. Į Pakruojį siūloma grįžti
aplankant kaimyninėje Latvijoje esančias Bauskės (25 km nuo Žeimelio) ir Rundalės (apie 11 km nuo
Basukės) pilis.
Šaltinis: www.lietuvosmarsrutai.eu
Antrasis minėtoje svetainėje siūlomas maršrutas – Žemaitijos-Aukštaitijos žiedas (Pakruojis-
Šeduva-Radviliškis-Tytuvėnai-Kelmė-Varniai-Šiauliai-Pakruojis). Šį maršrutą siūloma pradėti nuo
Pakruojo dvaro, užsukti į Kleboniškių kaimo buities muziejų, aplankyti Burbiškio dvarą, piligrimų
pamėgtus Tytuvėnus ir Šiluvą, užsukti į Kelmės dvaro rūmų ansamblį ir jame esantį krašto muziejų
ir grįžti į Pakruojį per Lyduvėnų tiltą – vieną ilgiausių ir aukščiausių geležinkelio tiltų Lietuvoje ir
pasimėgauti Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžiu (žr. 15 pav.).