DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

More documents

Recommendations

Info

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 75 II. SITUACIJOS ANALIZĖS PAGRINDU PARINKTI SPRENDINIAI KONKURENTABILIOMS TURIZMO PASLAUGOMS IR PRODUKTAMS PLĖTOTI Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 m. programoje 10 numatyta, kad Lietuvos turizmo galimybės yra palankios turizmo produktams, kurie patrauklūs tiek vietiniams, tiek užsienio turistams ne tik Lietuvoje, bet ir Europos rinkoje, kurti. Atsižvelgiant į šalies turizmo galimybes ir rinkose vyraujančias paklausos tendencijas bei prioritetus, išskiriamos šios konkurencingos Lietuvos turizmo sritys: • kultūrinis turizmas – kultūros paveldo objektų ar miestų lankymas; • sveikatos turizmas – sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo rūšys; • aktyvaus poilsio turizmas – dviračių, vandens, žygių, žvejybos, medžioklės bei pažintinio turizmo rūšys; • dalykinis turizmas – dalykinio turizmo, susitikimų, konferencijų, skatinamųjų kelionių turizmo rūšys; • pramogų turizmas – laisvalaikio poreikių tenkinimas pramogaujant tam tikslui skirtuose objektuose (teminiuose parkuose), dalyvaujant masiniuose sporto ar kultūriniuose renginiuose. Šioje programoje taip pat išskirtos Lietuvos turizmo plėtros silpnybės, aktualios ir vystant Pakruojo rajono turizmą: mažas Lietuvos (tuo labiau Pakruojo rajono) žinomumas užsienyje; turizmui nepakankamai išnaudojami kultūros paveldo objektai ir gamtiniai ištekliai; per maža laisvalaikio veiklos ir pramogų įvairovė; menka turizmo informacijos sklaida ir rinkodara; apgyvendinimo paslaugų trūkumas. 10 Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1051
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 77 2.1. Sprendiniai konkurentabilioms turizmo paslaugoms ir produktams plėtoti Atsižvelgiant į nacionalinę turizmo plėtros politiką, turimą bei numatomą įrengti Pakruojo rajono turizmo infrastruktūrą, Pakruojo rajono turizmo plėtros projektai galėtų būti orientuojami ne tik į Lietuvos turistų rinką (Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Vilniaus miestų gyventojai, Pasvalio, Radviliškio, Joniškio nuolatiniai poilsiautojai), bet ir į kaimynines šalis, ypač Latviją, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis. Pakruojo rajone yra sąlygos vystyti visas 5 išskirtas turizmo sritis: • kultūrinį turizmą – turizmo poreikiams pritaikant Pakruojo dvaro sodybos kompleksą, vystant turizmo maršrutus, į kuriuos įtraukti kultūros paveldo objektai; • sveikatos turizmą – Pakruojo dvaro sodyboje įkuriant pirčių ir sveikatingumo kompleksą; • aktyvaus poilsio turizmą – įrengiant „Petrašiūnų II“ teminių parkų kompleksą, kuriame bus sudarytos sąlygos įvairioms aktyvaus poilsio paslaugoms teikti bei vystant dviračių takų tinklą; • dalykinis turizmas – įrengiant skirtingas konferencijų sales Pakruojo dvaro sodyboje ir „Petrašiūnų II“ komplekso viešbučiuose; • pramogų turizmas – įrengiant „Petrašiūnų II“ teminių parkų kompleksą. Atsižvelgiant į Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 m. programoje išskirtas konkurencingas Lietuvos turizmo sritis, 1.12 skyriuje nustatytas Pakruojo rajono turizmo sektoriaus SSGG bei atlikto tyrimo rezultatus, norint sukurti konkurencingą Pakruojo rajono turizmo paslaugų paketą, rekomenduojama koncentruotis į kelis pagrindinius, o ne į visus rajono turizmo traukos objektus ir didelį dėmesį skirti rinkodaros priemonėms. Pagrindiniais objektais, kurių vystymas ir plėtra gali užtikrinti Pakruojo rajono turizmo sektoriaus konkurencingumą, yra Pakruojo dvaro sodybos kompleksas ir „Petrašiūnų II“ pramogų parko kompleksas. Siekiant sukurti konkurencingą turizmo produktų ir paslaugų paketą, taip pat siūloma vystyti dviračių ir pažintinių takų tinklą ir sukurti optimalų turizmo maršrutų tinklą. Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus ir sukurti Pakruojo rajono, kaip patrauklaus Šiaurės Lietuvos turizmo traukos ir pramogų centro įvaizdį, būtina parengti ir įgyvendinti efektyvias rinkodaros priemones. Pakruojo dvaro kompleksas. Tai pats didžiausias turizmo traukos objektas, kurio sutvarkymas ir įvairių paslaugų bei pramogų jame plėtojimas, turėtų didžiausią vertę vystant turizmą Pakruojo rajone. Planuojama, kad dvare bus teikiamos unikalios turizmo ir aktyvaus poilsio paslaugos (demonstruojami alaus gamybos procesai, tautiniai amatai, klojimo teatro festivaliai ir kt.), lankytojus į dvarą trauks vienas didžiausių Baltijos šalių regione senovinių automobilių ir auto technikos muziejus, bus organizuojami tarptautiniai visuomeniniai kultūriniai renginiai, kurie jau dabar yra virtę tradiciniais (folkloro festivalis „Žiemgala“, Pakruojo miesto šventė, Hanza turgus ir kt.). Dvare įrengus keletą skirtingų dydžių konferencijų sales, bus sukurtos sąlygos plėtoti verslo (dalykinį) turizmą, o įrengus pirčių kompleksą – vystyti sveikatingumo turizmą, teikti SPA paslaugas. Atkūrus Pakruojo dvaro sodybą ir pritaikius ją daugiafunkciniam viešajam turizmui, dvaras ne tik būtų išsaugotas kaip kultūros paveldo vertybė ateinančioms kartoms, bet ir taptų kultūrinio, dalykinio turizmo, aktyvaus poilsio, sveikatingumo paslaugų židiniu, svarbia visos Lietuvos turizmo infrastruktūros ašimi ir katalizatoriumi. „Petrašiūnų II“ pramogų parko kompleksas. Pakruojo rajono savivaldybė 2010 m. kovo 25 d. sprendimu leido UAB „Dolomitas“ rengti „Petrašiūnų II“ dolomito telkinio specialųjį planą, pagal kurį numatyta išeksploatuotame karjere įrengti rekreacinį kompleksą – „Petrašiūnų II“ pramogų parkų kompleksą. 2010 m. lapkričio mėn. pristatytoje specialiojo plano koncepcijoje siūloma
Page 1 and 2: PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYB
Page 3 and 4: P A K R U O J O R A J O N O T U R I
Page 13 and 14: 20 P A K R U O J O R A J O N O T U
Page 39: P A K R U O J O R A J O N O T U R I

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo