DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

More documents

Recommendations

Info

P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A 91 2.4. Pasiūlymai valstybės institucijoms, savivaldybėms bei kitiems partneriams dėl turizmo plėtros Lietuvoje įstatymų nustatytas turizmo sektoriaus valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas ir savivaldybės. Tačiau labai didele dalimi turizmo plėtros sėkmė priklauso nuo to, kaip kituose ūkio ir valdymo sektoriuose atsižvelgiama į turizmo plėtojimo poreikius ir kiek kitų sektorių plėtojimo prioritetai ir ekonominė bei teisinė aplinka yra palanki turizmo verslo subjektams. Pagrindinis Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 m. programoje nustatytas Lietuvos turizmo plėtros tikslas – pasiekti, kad Lietuva būtų populiari ir žinoma turizmo traukos vietovė Europos turizmo rinkoje, pasižyminti stabiliu atvykstamojo ir vietinio turizmo srauto augimu, kuris užtikrintų paslaugų verslui pajamų didėjimą ir taip stiprintų turizmo sektoriaus reikšmę šalies ekonomikos raidai. Valstybė gali tai pasiekti sutelkdama žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurdama palankią teisinę aplinką plėstis verslui, veiksmingiau naudodama šalies turizmo išteklius ir kurdama patrauklią turizmo veiklą, siūlydama paklausą turinčius, kokybiškus ir konkurencingus produktus užsienio ir vidaus turizmo rinkose. Valstybės investicijos pirmiausia turi būti orientuojamos į turizmo galimybių ir konkurencingumo didinimą, pvz. formuojant daugiafunkcines turizmo traukos vietoves ir centrus, įrengiant turizmo trasas ir kitą reikalingą viešąją infrastruktūrą, pritaikant turizmui kultūros paveldo objektus. Vienu iš pagrindinių turizmo skatinimo prioritetų turi būti nuoseklus Lietuvos ir jos turizmo galimybių žinomumo, populiarumo didinimas, užtikrinant aktyvią informacijos sklaidą šiuolaikiškomis ir veiksmingomis informacinėmis technologijomis. Lietuvos žinomumo didinimas ir bendras turistų srautų didėjimas į šalį, gerina prielaidas pritraukti didesnius turistų srautus į atokesnius ir mažesnius rajonus, galinčius pasiūlyti platų spektrą turizmo produktų ir paslaugų. Tačiau būtina pažymėti, jog darni turizmo plėtra galima tik esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp viešojo ir privataus sektorių ir bendradarbiaujant su turizmu susijusiais partneriais už Lietuvos ribų. Siekiant sukurti ir vystyti patrauklų Pakruojo rajono turizmo įvaizdį, didinti rajono patrauklumą ir pritraukti didesnius turistų srautus, būtina stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinių rajono turizmo ir susijusių paslaugų teikėjų: • Pakruojo rajono savivaldybės; • Šiaulių apskrities savivaldybių; • VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centro; • apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įstaigų; • laisvalaikio paslaugų teikėjais, renginių ir švenčių organizatoriais; • AB „Pakruojo autotransportas“ ir privačių vežėjų; • UAB „Pakruojo parkai“; • UAB „Dolomitas“; • Udrienės ir A.Grigonio IĮ bei UAB „Davra“; • sporto klubų; • Šiaulių apskrityje veikiančių turizmo informacijos centrų; • VšĮ Pakruojo verslo informacijos centro; • Pakruojo rajone veikiančių bendruomenių; • VĮ Pakruojo miškų urėdijos ir kt. Bendradarbiavimas tarp šių partnerių gali pasireikšti įvairiomis formomis: organizuojant bendrus seminarus, konferencijas, forumus, diskusijas, mokymus, informacijos sklaidos renginius,
92 P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A keičiantis informacija, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus; teikiant finansinę paramą su turizmu susijusių iniciatyvų įgyvendinimui, nemokamas konsultacijas ir pan. Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus, būtina vystyti bendradarbiavimo ryšius su visos Lietuvos turizmo paslaugų teikėjais bei su turizmu susijusiomis įstaigomis ar organizacijomis: • kitose Lietuvos apskrityse veikiančiomis savivaldybėmis ir jų turizmo ir informacijos centrais (ypač Panevėžio, Kauno ir Vilniaus apskrityse, nes iš šių apskričių sulaukiami didžiausi vietinių turistų srautai); • kelionių organizatoriais, turizmo agentūromis; • pagrindiniais keliautojų ir turistų klubais; • turizmo srityje veikiančiomis asociacijomis (pvz., Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir kt.) ir kt. Taip pat būtina vystyti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninių šalių (Latvijos, Rusijos, Baltarusijos) vietos valdžios institucijomis, jose veikiančiais turizmo informacijos centrais ir kelionių organizatoriais. Vystant bendradarbiavimo ryšius su organizacijomis už Pakruojo rajono ribų (tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse), svarbus bendros rinkodaros veiklos vykdymas, keitimasis informacija, spausdintine medžiaga, nuorodos interneto svetainėse, bendrų maršrutų populiarinimas, bendros spausdintinės medžiagos rengimas ir leidyba, bendrų turizmo projektų įgyvendinimas, dalyvavimas mugėse ir parodose. Taip pat svarbu palaikyti ryšius su užsienio valstybėse veikiančiais Lietuvos turizmo informacijos centrais, kurie dalyvauja įvairiuose rinkodaros projektuose, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos atstovais, rengia ir platina pranešimus spaudai, publikuoja straipsnius apie Lietuvos turizmo galimybes, organizuoja pažintinius turus po Lietuvą užsienio žurnalistams, teikia turizmo informaciją, konsultacijas, pagalbą turizmo įmonėms, žiniasklaidos atstovams, pavieniams fiziniams asmenims, mokymus skirtus užsienio kelionių organizavimo agentūroms ir vykdo kitą su turizmu susijusią veiklą. Šiuo metu Lietuvos turizmo informacijos centrai veikia tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Rusija, Suomija ir Vokietija.
Page 1 and 2: PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYB
Page 3 and 4: P A K R U O J O R A J O N O T U R I
Page 13 and 14: 20 P A K R U O J O R A J O N O T U
Page 47: P A K R U O J O R A J O N O T U R I

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo