DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
DÄl Pakruojo rajono turizmo plÄtros studijos patvirtinimo
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A P A K R U O J O R A J O N O T U R I Z M O P L Ė T R O S S T U D I J A<br />
26 27<br />
Paprastai renginys pradedamas motociklų paradu <strong>Pakruojo</strong> gatvėmis. Renginio metu<br />
organizuojamos įvairios baikerių rungtys, Lietuvos pop/rock žvaigždžių koncertas, šou suaugusiems<br />
ir diskoteka iki ryto. Šventės organizatoriai kasmet siūlo vis naujų pramogų: paskutinės šventės metu<br />
buvo demonstruojami antikvariniai, egzotiški motociklai ir automobiliai – technikos ir meno stebuklai,<br />
siūloma susipažinti su meniškais piešiniais ant kūno mobilioje Tattoo studijoje, paskraidyti oro balionu,<br />
ultra lengvuoju lėktuvėliu, pasimokyti vairavimo ekstremalioje vairavimo mokykloje, atsigaivinti šiam<br />
kraštui būdingu alumi. Šventės akcentu tapo kol kas šalyje traktuojami kaip egzotiški ir neįprasti Šiaurės<br />
Amerikos indėnai. Šventės dalyvius ir lankytojus jie linksmina, grodami tradiciniais instrumentais,<br />
gamindami savo tautinius valgius; o visi šventėje dalyvaujantys baikerių klubai stengiasi pateikti ką<br />
nors savito ir įsimintino.<br />
Šventėse dalyvauja ne tik plieninių žirgų ir greičio fanatikai, bet ir jiems prijaučiantys, į šventę<br />
atvyksta svečių ir iš užsienio šalių – Rusijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos ir net Ispanijos.<br />
Free Hawks MC privalumas yra tas, kad šis klubas – tarptautinis.<br />
13 pav. Bike show akimirkos<br />
<strong>rajono</strong> dvaro sodyboje ateityje numatyta įrengti amatų centrą.<br />
<strong>Pakruojo</strong> <strong>rajono</strong> Linkuvos miestelis yra vienas iš šiaurės Lietuvos senosios kultūros ir tautiškumo<br />
lopšių. Čia organizuojamos mugės per Škapliernos atlaidus, kurių metu <strong>rajono</strong> bendruomenės kviečiamos<br />
atsigręžti į senovės Lietuvos dvasines ir materialines vertybes, sukauptą patirtį, tautiškumą ir paveldo<br />
autentiškumą. Siekiant sutelkti bendruomenes ir ugdyti jų reprezentacinius gebėjimus keliamas tikslas<br />
bendruomenėms parodyti savo sumanumą ir išradingumą, įrengiant kiemelius, pristatant koncertines<br />
programas ir pan. Tokios mugės taip pat vyksta Klovainiuose per Onos atlaidus.<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajone organizuojamos šventės – <strong>Pakruojo</strong> miesto šventė, baikerių šou ir motokroso<br />
varžybos, siūlomos komercinės medžioklės pramogos, bei pramogos, susijusios su išskirtinio alaus<br />
gaminimo proceso stebėjimu ir degustacija bei amatų puoselėjimas prisideda prie pramogų pasiūlos<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajone didinimo, investicijų į <strong>Pakruojo</strong> rajoną skatinimą, verslo ir <strong>turizmo</strong> plėtrą, <strong>Pakruojo</strong><br />
ir regiono patrauklumo turistams didinimo, tačiau šios pramogos pasižymi sezoniškumu, nepatenkina<br />
įvairaus amžiaus ir pomėgių asmenų linksmybių poreikio.<br />
Šaltinis: http://www.autoreviu.lt/portal/index/article/9511<br />
<strong>Pakruojo</strong> rajonas – naminio ir natūralaus alaus kraštas. Rajone vystomi amatai susiję su alaus<br />
daryklų vystymu, alaus gaminimo tradicijų puoselėjimu (plačiau apie alaus daryklas žr. skyriuje Alaus<br />
degustacijos).<br />
Pakruojiečiai gerai išmano amatus, geba dirbti taip, kaip buvo dirbama senajame Lietuvos<br />
kaime. Populiari medžio drožinių (vytuvai, kalvaratas, lopšys, ližė, sūrspaudis, rėtis, kočėlas audiniams<br />
lyginti) gamyba, saldžiarūgštės duonos kepimas, alaus ir midaus gamyba.<br />
Rajone veiklą vykdo įvairių sričių amatininkai. Dirbinius iš medžio gamina Jolanta ir Rimantas<br />
Balčiauskai, Bronislovas Gedminas, kuris yra mažosios medinės architektūros meistras klijuojantis,<br />
drožiantis malūnus, senovines sodybas, žvakides. Marijus Labanauskas įkurtoje „Marijaus keramikos<br />
studijoje“ gamina įvairius keramikos dirbinius. Eugenijus Rimdžius gamina meniškus dirbinius iš<br />
juodojo metalo ir medžio. Klovainietė Veronika Daukutienė „stato“ vėjasparnius malūnus iš dolomito<br />
akmenėlių, kaip ir Rožė Džiaugienė tapo paveikslus.<br />
Megztų pirštinių ir kojinių kolekcijas kuria J. Mikelėnienė, o Stanislava Užporienė ir Onutė<br />
Lugauskaitė pina ir audžia juostas, kuriomis puošiasi aukštaičių krašto folklorinių ansamblių<br />
saviveiklininkai. Tautodailininkės Zita Adomaitienė ir Ramutė Prikockienė gamina įvairius dirbinius<br />
iš vytelių.<br />
<strong>Pakruojo</strong> kultūros centre yra rengiamos tradicinės tautodailininkų darbų parodos, kuriose<br />
eksponuojami įvairūs tautodailininkų sukurti kūriniai: tapyti, siuvinėti, iš smėlio, vilnos, virvių ir<br />
šiaudų sukurti paveikslai, drabužiai, žaislai, iš vytelių pinti dirbiniai, medžio drožiniai, iš juodojo<br />
metalo sukurtos skulptūros, buities įrankiai; gausu papuošalų iš žalvario, odos, akmenukų, šilko, veltos<br />
vilnos; gausu stiklinių vazų, šilkinių, gėlėmis tapytų šalikų. Gausiausia tekstilės kolekcija: austos,<br />
nertos, siuvinėtos, megztos servetėlės, takeliai, staltiesėlės. Šiuo metu rekonstruojamame <strong>Pakruojo</strong>
Change language