lokomotYVŲ elektros PaVarŲ PratYBŲ darBai - Vilniaus Gedimino ...

3. Bendrosios žinios apie elektros mašinas
Inkaras (angl. armature, vok. Anker) – tai elektros mašinos dalis,
kurioje indukuojama elektrovara (toliau žymima E in
). Nuolatinės
srovės elektros mašinos inkarą sudaro šios pagrindinės dalys: magnetolaidis,
inkaro apvija, kolektorius ir velenas. Inkaro magnetolaidis yra
cilindras su išilginiais grioveliais. Jis surenkamas iš atskirų tarpusavyje
izoliuotų dantytų elektrotechninio plieno lakštų. Inkaro magnetolaidžio
paketo segmentai štampuojami su grioveliais, kuriuose montuojama
inkaro apvija (angl. armature winding). Inkaro apvijų skaičius
(angl. number of armature lops, vok. Nntenzahl des Ankers) priklauso
nuo projektuojamos mašinos parametrų.
Kolektorius. Traukos elektros mašinų kolektorius gaminamas iš
atskirų tarpusavyje izoliuotų elektrotechninio vario segmentų, kurių
storis gali siekti 5–8 mm. Kolektoriaus segmentų skaičius (angl. number
of commutator segments, vok. Lamelzahl des Kommutators) traukos
elektros mašinose gali siekti keletą šimtų. Nuolatinės srovės elektros
mašinose esančių šepečių paskirtis – sujungti kolektorių su išorine
grandine.
3.3. Nuolatinės srovės traukos generatorių žadinimo sistemos
Nuolatinės srovės (DC) traukos generatorių išorinių charakteristikų
pobūdis priklauso nuo žadinimo apvijos jungimo būdų. Pagal
žadinimo apvijos jungimo būdus nuolatinės srovės generatoriai skirstomi
į: nepriklausomojo žadinimo generatorius (angl. separately excited
shunt – wound DC generator), kai žadinimo apvija (angl. exciting
winding) maitinama nuo atskiro nuolatinės srovės šaltinio (akumuliatoriaus
baterijos, mažos galios generatoriaus, vadinamo žadinimo
generatoriumi, arba lygintuvo). Tokio generatoriaus žadinimo srovė
nepriklauso nuo jo apkrovos. Lygiagrečiojo žadinimo generatorius
19