lokomotYVŲ elektros PaVarŲ PratYBŲ darBai - Vilniaus Gedimino ...

1. Geležinkelių elektrifikacijos
ir elektrinės traukos sistemos
Elektrinės traukos riedmenys – elektrovežiai, elektriniai traukiniai
(angl. EMU – electric multiple units) energiją gauna nuo stacionarių
elektros stočių. Elektros energija elektros stotyse (atominėse hidroelektrinėse,
hidroakumuliacinėse elektrinėse, šiluminėse elektrinėse,
vėjo jėgainėse ir kt.) yra trifazės kintamosios srovės 50 Hz dažnio, kurių
įtampa – 6–21 kV. Pagrindinė pagamintos elektros energijos dalis
per 35, 110, 220, 330, 500, 750 kV ir didesnės įtampos transformatorius
rajoniniais tinklais perduodama dideliais atstumais nuo elektros
energijos gavybos vietos iki vartotojo. Arti elektros energijos vartotojo
įtampa pažeminama iki 220, 110 ar 35 kV. Nuolatinės ir kintamosios
srovės elektrinės traukos įrenginiai maitinami nuo energetinių sistemų,
kurių 110, 220 kV trifazė 50 Hz įtampa nuolatinės srovės (DC)
traukos pastotėse (angl. DC traction substations) pažeminama iki
3,3 kV, kintamosios srovės (AC) traukos pastotėse (angl. AC traction
substations) – iki 27,5 kV. Geležinkelių elektrifikacijos sistema sudaryta
iš trijų pagrindinių dalių (žr. 1.2 pav.): I – energetinės sistemos
dalis; II – traukos elektros įrenginių dalis; III dalis – elektrinės traukos
riedmenys. Į geležinkelių elektrifikacijos sistemą įeina: I – energetinės
sistemos dalis (šiluminės elektrinės, hidroelektrinės, atominės elektrinės,
rajoninės transformatorinės pastotės, elektros energijos perdavimo
oro linijos ir kt.); II – traukos elektros įrenginių dalis, susidedanti
iš transformatorinių traukos pastočių ir elektrinės traukos tinklo; III –
elektrinės traukos riedmenys. Elektrinės traukos tinklą sudaro kontaktinis
ir traukos bėgių tinklas, maitinimo ir grįžtamosios srovės linijos.
Struktūrinės nuolatinės ir kintamosios srovės elektrinės traukos įrenginių
maitinimo schemos pateiktos 1.1 pav.
5