Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

dþios persekiojamus asmenis. Advokatodarbas tapo neatsiejamas nuo politikos,kai ginamieji buvo kaltinti nepaklusnumuvaldþiai. Taèiau daþniausiai tai bûdavopaprasti lietuviai, norëjæ mokyti vaikussavo kalbos, siekæ nepriklausomybëssavo tëvynei, pasiprieðinæ valdininkøsavivalei ar smurtui, pagaliau – lietuviðkølaikraðèiø redaktoriai, propagavælietuvybæ. Tarp jo ginamøjø buvo katalikøir staèiatikiø dvasininkai, ávairiø politiniøpartijø ir grupiø nariai (bolðevikai,menðevikai, lenkø socialistai, þydø Bundonariai, lietuviø socialdemokratai, anarchistai,komunistai ir revoliucionieriai). Nëraþinomas tikslus T. Vrublevskio vestø byløskaièius, taèiau vien 1905–1907 m. jisdalyvavo 470 politiniø bylø, kuriose buvoteisiama apie 4000 þmoniø.Politinëse bylose gindamas taip patir lietuvius, T.Vrublevskis uþsitraukë Lenkijosvaldþios nemalonæ. Jo, vieno garsiausiøjuristø, turinèio nemaþai dëstymopatirties, ávertinto kaip vieno rimèiausiøir ádomiausiø dëstytojø Vilniaus aukðtuosiuosekursuose, nepakvietë dëstyti áatkuriamà Vilniaus universitetà, pavadintàStepono Batoro vardu.Nors ir daþnai nusivildavo þmonëmis,dvasinæ pusiausvyrà atgaudavo uþsidaræsknygø pasaulyje, savo bibliotekoje,taèiau taip „pasislëpæs“ ilgai nebûdavo.Atrasdavo bûrá bendraminèiø, kuriuoskviesdavo á sveèius, kartu gvildendavomokslines ir visuomenines temas.Labiausiai pagarsëjo 1898 m. VilniujeT. Vrublevskio ákurta Šubravcø loþë,arba draugija. Tai buvo organizacija, savoveikloje naudojusi tam tikras XIX a.struktà jaunystëjedar sunkiai galëjoávardyti. Apie savo meilæ tëvyneiraðë dar 1882 m.:„(...) að turiu vienà mylimàjà, vienintelæ.Jinai manæs iðduoti negali“.Pokalbiuose T.Vrublevskis prisistatydavokaip vienas paskutiniø LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës pilieèiø – tokiupats save laikë, tuo didþiavosi iki mirties.Bet kartu dël to ir kentëjo.Tiesa – gyvenimo bûdasTadas Vrublevskis norëjo tinkamaipasirinkti kelià, kuriuo eidamas galëtøpadëti likimo nuskriaustiems þmonëms.Apsisprendimà tapti teisininku T.Vrublevskisiðdëstë laiðke tëvams 1882 metais:„Naudingiausia man bus stoti á teisësfakultetà: 1)teisës fakultetas yra vienintelis,kuriame dëstomi visuomenësmokslai; 2)teisës studijos gali man duotipamatus tolesnëms Lenkijos istorijosstudijoms (...); 3)[jos] galës man taptiatrama liaudies interesø gynëjo veikloje.(...) negalëèiau visiðkai pasiðvæsti darbui,nutolusiam nuo pilietinës veiklos“.1891 m. T. Vrublevskis pradëjo dirbtiadvokatu Vilniuje. Jis buvo dràsus þmogus,savo profesijos riteris: imdavosi politiniø,rezonansiniø bylø ir gindavo val-Tadas VrublevskisTadoVrublevskiobutointerjeras.JanoBulhakonuotr.pradþios masoniškas tradicijas.Draugijos nariai ketvirtadieniais rinkdavosiT. Vrublevskio bute. Gal todël draugijaiir prigijo ne tik „èvartkø“ (ketvirtadieniø– lenk.) pavadinimas, bet ir Gospodapod Rakarzem (namai prie lëbautojo –lenk.). Pastarasis pavadinimas greièiausiaiatsirado 1898 m. atidengus paminklàtiesiai prieð T.Vrublevskio buto langus buvusiamliûdnai pagarsëjusiam Vilniaus generalgubernatoriuiM.Muravjovui.Ðubravcai, sekdami savo pirmtakøtradicija, taip pat leido humoristiná ðeðtadieninálaikraðtëlá Wiadomoúci Brukowe(Grindinio þinios), straipsnius pasirašydavoslapyvardþiais. Net ir laikraðtëliovinjetæ panaudojo tà paèià, kuri buvospausdinama XIX a. su pavaizduoturaiteliu ant kastuvo.Nors T.Vrublevskio raðymo stiliø draugaivertino kaip „sausà“, jis mielai dalyvavoPrzeglàd Wileñski leidyboje. ÐioMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 15