Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

Mokslinë fantastika tikrovëje irtikrovë mokslo fantazijose,Broma atwerta ingJuozas BAUÐYSAr dabar ið tiesø 2012 metai? Jei kalendoriusnemeluoja, tai tikrø tikriausiai.Tuomet pasklaidykime ðio mûsø kalendoriauspuslapius, kuriuose rasimeþymesniø netolimos praeities ávykiø.Skaitome:jau nuverstas paskutinis stulpas laukuose,nes elektros energija perduodamabe laidø;á kelionæ tyrinëti þemës gelmiø leidosineseniai sukurtas specialus zondas;niekas pasaulyje nesibaimina audrø,kruðø ir tornadø, nes kà tik iðmokta klimatàreguliuoti;þmonijos gretos retëja – prasidëjoemigracija á artimiausias planetas...Kalendoriuje trumpai apraðytas ir toksádomus ávykis. Prieð keletà metø viena ðeimaJAV savo maþai mergaitei auklëti ásigijorobotà, kurá maþylë meiliai pavadinoRobiu. Ir taip smagiai su juo þaidë slëpyniø,kitus þaidimus, taip linksminosi ir taipprisirišo, kaip sugeba tik vaikai. Mamaitai labai nepatiko. Nepatenkinti buvo ir kaimynai,kurie Robio tiesiog nemëgo. Tuometmama nusprendë, kad negalima pa-tikëti vaiko tam, kuris pagamintas ið laidøbei kaþkokio metalo ir neturi sielos. Tëvasturëjo nusileisti ir gràþinti Robá á robotøgamyklà. Taèiau mergaitë taip jo pasigedo,kad jai grësë net dvasinë trauma.Todël tëvai po ilgø paieðkø Robá rado irgràþino dukrai. Tiesa, jis buvo nebylys,nes robotus iðmokë kalbëti kiek vëliau...Ðie keli pavyzdþiai – ið mokslinës fantastikoskûrybos. 2012-øjø ávykiø kalendoriujeautorius – ir pas mus gerai þinomasamerikietis Arturas Klarkas (ArthurClarke), ðias savo áþvalgas knygoje „Ateitiesbruoþai“ paskelbæs 1960 metais,kai kà tik buvo paleisti pirmieji dirbtiniaiÞemës palydovai. Tada jis dràsiai pranaðavo,kad tuoj bus sukurtos ir kosminëslaboratorijos, þmogus iðsilaipins Mënulyje,atsiras „asmeninë radijo aparatûra“,bus plaèiai naudojama branduolinë energija.Èia jis buvo teisus, todël ádomu, kàjau prieð pusamþá buvo mums numatæspo 2012-øjø.2020 – paveldimumo valdymas,„þmogiðkø robotø“ sukûrimas;2030 – kontaktai su neþemiškomis civilizacijomis;2050 – gravitacijos „sutramdymas“;2060 – automatinis mokytojas;2070 – ðviesos greièio virðijimas;2080 – maðinos, protingesnës uþþmogø;2090 – materijos teleportacija, pasaulinëssmegenys.A.Klarko tëvynainis – taip pat garsusmokslinës fantastikos kûrëjas Aizekas Azimovas(Isaak Asimov) aðtuntajame praëjusioamþiaus deðimtmetyje paskelbë,kad robotø era prasidës XXI a. pradþioje,t.y. mûsø laikais... Ið jo knygos „Trys robotechnikosdësniai“ ir atpasakotas jautrussiuþetas apie nebylá Robá ir mergaitæ.Nieko nuostabaus, kad þmogus visbando paþvelgti uþ laiko uþdangos. Tenpasidairyti kasdien kvieèia bûrëjos, astrologai,visokiausi pranaðais apsiðaukæaiðkiaregiai ir ðiaip fantazuotojai. Jiemsatleistina ðnekëti, kà tik uþsimano. Taèiaupo ateitá stengiasi pasiþvalgyti ir skvarbesniþmonijos protai. Mokslinës fantastikoskûrëjai, kaip matëme, yra áþvelgæ irnemaþa to, kas realu arba tikëtina. Jukligi sielos gelmiø daugelá jaudino pagallenkø raðytojo Stanislavo Lemo apysakàsukurtas kino filmas „Soliaris“, kuriamepagrindiná vaidmená suvaidino mûsiðkisDonatas Banionis.Jei šitaip mus veikia dalykai, kuriuosgalime pavadinti fantastika, tegul ir moksline,tai labai ádomu, kokios gi bûtø paèiømokslininkø, aukðèiausiø savo sritiesspecialistø, áþvalgos. Apie jas paðnekëtiatsirado ir proga, nes pernai grupelë þinomøpasaulio mokslininkø susirinkoMaskvoje á kongresà „Global Future28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6