Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

eljefiniai pieðiniai, padaryti vakuuminëmisformavimo maðinomis.6. Brailio grafika – pieðiniai, susidedantysið iðkiliø taðkø.7. Piešimas ant mikrokapsulinio popieriaus.LaikofenomenasJolanta MICHALOVSKAJA4 pav.Koliaþas,,Uodas“5 pav. ,,Juostos“ koliaþas, Lietuvosakløjø bibliotekos ávertintas padëkaVTDK grafinio dizaino studentai ið minëtøbûdø naudojo koliaþà, Brailio grafikàir kûrë knygeles naudodami kombinuotàtechnikà.Nëra paprasta sukurti estetiðkà simbolá,kuris bûtø suprantamas aklajam irpatrauklus reginèiajam. Aklasis turi rastiketurias kojas, dvi ausis, uodegà, uodasturi bûti su šešiomis kojomis ir pan. Jeiko nors nebus, jis nesupras simbolio.Kad ko nors gali nesimatyti, regintysissupranta, aklasis – ne.Per pastaruosius trejus metus VTDKGrafinio dizaino katedra Lietuvos akløjøbibliotekai padovanojo daugiau nei 100taktiliniø knygeliø.Apþvelgus tiflografikos raidà Lietuvojegalima teigti, kad jau daugiau kaip 50 metødailininkai, pedagogai ir kiti specialistaistengiasi surasti tinkamas technologijas,kad akluosius ir silpnaregius þmones bûtøgalima supaþindinti su matanèiøjø pasauliu.Tiflografijos ir taktilikos srityje ateityjegalima sulaukti naujø atradimø.Naudoti informacijos šaltiniai:1. SalzHauer Axsl E.; Sobol Levent N. Menasanapus regëjimo, þinynas apie menà, kûrybàir regëjimo sutrikimus. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955-17-789-6.2. Tiflografika akløjø bibliotekose, Tactus irLietuvos akløjø bibliotekos tarptautinis seminaras, praneðimai. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955- 17-687-3.3. Gendvilienë A., Tiflografikos raida Lietuvoje,1958-2007, pranešimas Tiflo-Taktus seminarui.Erfurtas 2007.Devynioliktojo amþiaus raðytojasC.Lambas raðë: „Niekas man nëratoks máslingas, kaip laikas ir erdvë. Irvis dëlto niekas manæs maþiau netrikdonegu laikas ir erdvë, nes að niekada apiejuos negalvoju“. Didþiàjà laiko dalá daugumamûsø nesuka galvos dël laiko irerdvës, bet mes visi kartais savæs klausiame,kas yra laikas, kaip jis prasidëjoir kur mus veda.Ar daþnai kasdieniame gyvenimenet nesusimàstydami sakome: „dabarneturiu tam laiko“, „laikas taip greitaibëga“ ar „laiko niekas negali sustabdyti“?Kas yra bendro ðiuose kasdieniðkuose,net banaliuose sakiniuose?Apie kà kalbame, kà turime omenyjetaip sakydami? Atsakymas atrodo akivaizdus– apie laikà. Taèiau situacija,susijusi su sàvokos „laikas“ apibrëþimu,tikrai sudëtinga. Visi þmonës naudojasilaiko matavimo vienetu, be problemønustato laikà pagal laikrodþioparodymus ar net saulës padëtá danguje,bet kai tik papraðoma apibrëþtipaèià laiko sàvokà, þmogus iðkart suglumsta.Instinktyviai darome prielaidà,kad laikas yra visur vienodas ir tekatolygiai bei yra absoliutus. Vadinasi,kiekvienas visatos istorijos ávykis yrapaþenklintas skaièiumi, lygiu laiko vertei,ir laikas kinta tolygiai ið begalinëspraeities á begalinæ ateitá. Tai gali bûtipavadinta sveiko proto poþiûriu á laikà.Ðitaip já ásivaizduoja dauguma þmoniø,o savo pasàmonëje – netgi daugumamokslininkø.Praëjo jau daugiau kaip 2500 metønuo to laiko, kai þmogus pradëjo sistemingaimàstyti apie laiko ir erdvës prigimtá.Taèiau nuo to laiko dëmesys ðiaiproblemai në kiek nesumenko, mokslininkaiir filosofai iki ðiol aistringai ginèijasidël laiko prigimties ir jo poveikioregimajam pasauliui. Ar laikas buvoamþinai, ar turëjo pradþià? Ar laikas busamþinai, ar kaþkada pasibaigs? Ar laikasyra lyg upë, tekanti grieþtai nuo pradþiosviena kryptimi ir negalinti tekëtikita linkme? Ar já galima nukreipti ar atsuktiatgal? Ar ámanomos kelionës laiku?Ðtai tik keli klausimai, kuriuos nuofilosofijos uþuomazgø nagrinëjo daugelismàstytojø; nuo antikos laikø ir scholastikospatriarchø iki ðiuolaikinës kvantinësfizikos adeptø.Laikas mums tarsi savaime suprantamas,net paèioje jo sàvokoje, rodos,nëra jokios paslapties. Mes kalbameapie laikà nesusimàstydami (nebent tomisypatingomis, gyvenimà keièianèiomisegzistencinio lûþio akimirkomis), kàgi ið tiktøjø turime omenyje, vartodamilaiko sàvokà kasdienëje kalboje. Laikasmums daþniausiai yra tai, kas matuojamasekundëmis, minutëmis, valandomis,dienomis ar mënesiais – tam tikralaikrodþio rodyklës padëtis ar tam tikrasskaièius ant sienos kabanèiame kalendoriuje.Daug mënesiø tampa metais,o daugelis metø – amþiumi. Tik nedaugelis,daþniausiai mokslininkai ir filosofai,màsto apie tûkstantmeèius ir tikfilosofai – apie kokybiðkai skirtingà laikomatmená – amþinybæ. Nefilosofiðkaimàstanèiam þmogui laikas yra tiek svarbus,kiek jis nurodo jo gyvenimo tëkmæ,jo veiklos eiliðkumà ir trukmæ, paprasèiautariant – jo dienotvarkæ. Betar toks kalendorinis laikas ir yra tai, kàturime omenyje sakydami: „Tai buvogeriausias mano gyvenimo laikas“? Artikrai laikas yra toks akivaizdus, toks savaimesuprantamas ir aiðkus, kad nërajokio reikalo net susimàstyti, kas slypiuþ ðios paprastos sàvokos. Pabandykimeakimirkai atsiriboti nuo vartotojiðkopoþiûrio á laikà, paverèianèio já mûsøárankiu, ir paþvelkime anapus kasdieniopoþiûrio á laiko fenomenà.Be kasdienio poþiûrio á laikà, egzistuojataip pat mokslinis (fizikinis) ir filosofinispoþiûris (tiksliau sakant – filosofiniaipoþiûriai, nes daugelis filosofø laikàapibrëþë skirtingai, taip sukurdamidaugybæ vienas kitam prieðtaraujanèiøfilosofiniø laiko apibrëþimø). Mokslininkaiilgà laikà taip pat nesutarë dël laikoprigimties ir tikslaus jo apibrëþimo. Taipmokslinë laiko sàvoka evoliucionavonuo mistinio pseudo „mokslø“ ritualøbei astrologinio laiko iki kvantinës te-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6