Dabar arba niekadosTomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai2011 m. spalio 29 d. Simno kultûros centro Krokialaukio filialo kultûrosnamuose buvo pristatyta Juozo Straþnicko monografija „Dabararba niekados. Tomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai“ apieáþymø inþinieriø, lietuvybës puoselëtojà, vienà p<strong>ir</strong>møjø Lietuvosdiplomatø, nepriklausomos valstybës kûrëjø T.Norø-Naruðevièiø(1871–1927), kilusá ið Alytaus r. Daug<strong>ir</strong>dø kaimo.Renginio vedëja Meilë Aleksandravièienë <strong>ir</strong>knygos autorius Juozas StraþnickasPagerbti savo kraðtieèio sus<strong>ir</strong>inkogausus bûrys Krokialaukio miestelio, aplinkiniøkaimø, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruðevièiausvidurinës mokyklosmokytojø, mokiniø <strong>ir</strong> ið toliau atvykusiøsveèiø. Renginyje dalyvavo <strong>ir</strong> knygos autoriusJuozas Straþnickas.Renginio vedëja – Krokialaukio TomoNoraus-Naruðevièiaus vidurinës mokyklosd<strong>ir</strong>ektorës pavaduotoja ugdymui MeilëAleksandravièienë þodá suteikë Krokialaukiofilialo Ûdrijos kultûros namø folkloroansamblio „Rûta“ vadovei ReginaiZabitienei. Ji puikiai paþásta knygos autoriøJuozà Straþnickà <strong>ir</strong> jo darbus. Tailabai darbðtus, paprastas, atkaklus þurnalistas,visuomenininkas. Jo plunksnaipriklauso keli svarbûs leidiniai: „AkademikasAleksandras Èyras. Gyvenimospalvos“, „Profesorius Kazimieras Barðauskas.Meilës galia“, „Kazimieras Vasiliauskas:mokslininkas, pedagogas, inþinierius“<strong>ir</strong> kiti.Mokiniø vardu kalbëjusi Jovita Karkaraitëtikino, kad T.Noraus-Naruðevièiausdarbai leidþia jo pavardæ tarti ðaliaiðkiliausiø Lietuvos asmenybiø, o jaunàjàkartà moko mylëti gimtàjá kraðtà kilniaisdarbais, mokslo laimëjimais.Po renginio dalyviai aplankë T.Noraus-Naruðevièiausamþinojo poilsio vietà,savotiðkà giminës panteonà Krokialaukiokapinëse. Uþdegæ atminimo þvakeles,sugiedojæ „Tautiðkà giesmæ“, nuoð<strong>ir</strong>dþiaipadëkojo knygos autoriui JuozuiStraþnickui uþ áspûdingà pilietiðkumopamokà.Solidþià, turiningà monografijà, papuoðtàT.Noraus-Naruðevièiaus nuotrauka,iðleido VGTU leidykla „Technika“2010 m. Recenzentai: prof. habil. dr. RomualdasGinevièius, doc. dr. AlgimantasNakas.Prof. Romualdas Ginevièius „Áþangosþodyje“ taikliai apibûdino autoriaus iðlaikraðèiø, oficialiø ðaltiniø, laiðkø surinktusgausius faktinius duomenis: „Tai paremtasdokumentais pasakojimas apietarnauti Lietuvai pasiðventusio þmogauskelià, kupinà átampos, vingiø <strong>ir</strong> dramatizmo...Þmogaus, kuris ant aukuro padëjovisa tai, kas brangiausia. Ant aukuro,kuris vadinasi Lietuva. Tokie þmonësnegali bûti pam<strong>ir</strong>ðti“.Autorius savo þodyje „Þmogus ið uþmarðties“tv<strong>ir</strong>tina: „T.Norus-Naruðevièius,vadintas „Dzûkijos àþuolu“, yra <strong>ir</strong> turëtøbûti viena ið ðviesiausiø asmenybiø Lietuvosatgimimo pranaðø <strong>ir</strong> jos kûrëjø rikiuotëje.Baigæs dvi aukðtàsias mokyklas,pasiekæs profesinio pripaþinimo, iðgarsëjæsveikla lietuvybës labui RusijojeRenginio dalyviai aplankë T.Noraus-Naruðevièiaus amþinojo poilsio vietà, savotiðkàgiminës panteonà Krokialaukio kapinëse22 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6
<strong>ir</strong> Amerikoje, áþymus diplomatas, susisiekimoministras, p<strong>ir</strong>masis Klaipëdos uostod<strong>ir</strong>ekcijos vadovas... Pridurkime – eruditas,be savo gimtosios, mokëjæs beneketurias uþsienio kalbas, mecenatas <strong>ir</strong>altruistas, varguomenës ðelpëjas, jaunimoglobëjas“.Tai tikrai iðkili, verta pagarbos asmenybë,bet nepelnytai pam<strong>ir</strong>ðta. J.Straþnickastarsi sugràþino T.Noraus-Naruðevièiausnuopelnus, darbus Lietuvai á jaunimo<strong>ir</strong> garbaus amþiaus tautieèiø atmintá.Autorius yra labai kuklus <strong>ir</strong> tarytum atsipraðoskaitytojø:„Ði knyga nëra iðsami T.Noraus-Naruðevièiausbiografija. Jà raðant reikëtøpagyventi <strong>ir</strong> pad<strong>ir</strong>bëti Maskvoje, Londone,Paryþiuje, Vaðingtone, Èikagoje, Niujorke,gal net Tokijuje, Þenevoje, Romoje,Briuselyje. Tikrai atrastume ðio þmogauspëdsakø. Autorius tokiø galimybiøneturëjo“.Leidiná sudaro 8 dalys. Kiekvienoje atsispindiatitinkamo laikotarpio darbðtausdzûko veikla, paremta dokumentais, buvusiøbendradarbiø prisiminimais, laiðkø,straipsniø faksimilëmis. Septintos daliespaskutinë pastraipa „Tarp politiniøg<strong>ir</strong>nø“ primena partijø tarpusavio rietenas,panaðias á dabar vykstanèias Lietuvoje.309 puslapyje skaitome:„Prie opozicijos uþpuolimø <strong>ir</strong> priekaiðtøT.Norus-Naruðevièius jau spëjo priprasti.Tokia jos duona <strong>ir</strong> priedermë. Betðákart duobæ kasa koalicijos Vyriausybëjepartneriai krikðèionys demokratai. Jø laikraðtis„Rytas“ atakos smaigalá nukreipë áSusisiekimo ministerijà <strong>ir</strong> jos vadovà“.Monografijoje pateikta daugybë politiniøávykiø, to meto Lietuvos ministrø, diplomatøtarpusavio santykiø <strong>ir</strong> ryðiø su uþsieniufaktø. Bet jà skaityti ádomu, nes autoriusápina <strong>ir</strong> vaizdingos beletristikos: dialogø,linksmø nutikimø (þinoma, <strong>ir</strong> labailiûdnø), spalvingø asmenybiø portretø,vaizdingø palyginimø. Knygos pavadinimejie ávardyti kaip „gyvenimo vaizdai“.Nuoð<strong>ir</strong>dþiai dëkoju T.Noraus-Naruðevièiauskraðtieèiø, Jo artimøjø <strong>ir</strong> savo varduuþ toká turiningà, ádomø, daug laiko <strong>ir</strong>kantrybës pareikalavusá darbà. Laiminga,kad viena ið mano nuotraukø „Gimtinëpo 130 metø“ buvo reikalinga leidiniopuslapiui. Dëkoju uþ patá leidiná suautografu, o „Mokslo <strong>ir</strong> gyvenimo“ skaitytojamsprimenu, kad knygà galima ásigytiVGTU ið anksto susitarus su gerb.Juozu Straþnicku.Valerija JANUÐKEVIÈIENËTamsioji medþiagaGalaktikos sukasi tokiu greièiu, kadjos turëjo jau labai seniai su<strong>ir</strong>ti, nes stebimosmedþiagos sukuriama gravitacijanegali atsverti tokio sukimosi sukuriamosiðcentrinës jëgos. Tas patsyra <strong>ir</strong> su galaktikø spieèiais, todëlmokslininkai daro prielaidà, kad egzistuojamums nematoma medþiaga(tamsioji medþiaga), kurios sukuriamapapildoma gravitacija iðlaiko galaktikas.Ir tos medþiagos turëtø bûti labaidaug – daugiau kaip 80 procentø visàvisatà sudaranèios medþiagos. Nedidelætamsiosios medþiagos dalá turëtøsudaryti vadinamoji barioninë medþiaga– tai tokie astronominiai kûnai, kaipjuodosios skylës <strong>ir</strong> kiti ið þinomos medþiagossudaryti objektai, o likusi dalisgalëtø bûti Didþiojo sprogimo metusukurtos dalelës, kurios nesàveikaujaar sàveikauja labai silpnai elektromag-Didysishadronø greitintuvasPabaiga.Pradþia<strong>Nr</strong>.4atveria fizikospaslaptisDarius JURÈIUKONIS, Andrius JUODAGALVISSlapukas Higgso bozonasGrupiø teorija <strong>ir</strong> kiti elementariøjødaleliø modeliai iki galo nepaaiðkina,kodël dalelës turi masæ. Viena vertus,masës nariø pridëjimas nagrinëjamossistemos kitimà apraðanèioje lygtyjepaþeidþia simetrijas, dël to teorinis tyrimaspasidaro sudëtingesnis. Antravertus, nëra iki galo aiðki masës nariøprigimtis, t.y. kokiø pasaulio reiðkiniøapraðymas natûraliai ávestø tuos narius.Ðiuo metu populiariausias yraHiggso mechanizmas, paaiðkinantis,kad kalibruotiniai W <strong>ir</strong> Z bozonai turinenulinæ masæ, nes Higgso laukas paþeidþialokalià elektrosilpnosios sàveikossimetrijà. Fermionø (kvarkø, leptonø)masës narys taip pat turi ðio laukoindëlá, <strong>ir</strong> sistemos operatorius yrainvariantiðkas kalibruotinëms transformacijoms.Higgso mechanizmo iðdava– turi egzistuoti skaliarinë dalelë,vadinamasis Higgso bozonas, kuriosegzistavimo árodymø pasaulio laboratorijosvis dar ieðko.Higgso laukas sk<strong>ir</strong>iasi nuo kitø fizikiniølaukø. Pavyzdþiui, kintantyselektriniai krûvininkai sukuria elektromagnetinálaukà, kuris perneða energijà.O erdvës regionas turi maþiausiàgalimà energijà, kuomet elektromagnetinislaukas lygus nuliui. Toksnulinis laukas yra natûrali bûsena, kainëra krûvá turinèiø daleliø. Taèiau pagalStandartiná modelá maþiausia energijayra tada, kai Higgso laukas turitam tikrà, nelygià nuliui, vertæ. Atitinkamainenulinis Higgso laukas uþpildovisà visatà <strong>ir</strong> dalelës visada sàveikaujasu ðiuo lauku. Kaip þmonës,brisdami vandeniu, sulëtëja, taip <strong>ir</strong> dalelës,sàveikaudamos su Higgso lauku,ágyja inercijà <strong>ir</strong> masæ.Standartiniame modelyje negalimaið p<strong>ir</strong>miniø principø nusakyti jokiosdalelës masës, net <strong>ir</strong> Higgso bozono.Taèiau galima pasinaudoti kitais iðmatuotaisdydþiais, ið kuriø apskaièiuojamosdaleliø masës. Fizikai ið teoriniøapskaièiavimø <strong>ir</strong> anksèiau vykdytøeksperimentø yra nustatæ ribas, kuriosegali egzistuoti Higgso masë.Eksperimentatoriai su CERN‘e buvusiuLEP greitintuvu <strong>ir</strong> Jungtinëse AmerikosValstijose veikusiu Tevatronu iki114 GeV energijø vertës neaptiko Higgsobozono. Prieð kelerius metus pradëjæsveikti LHC greitintuvas Higgsodalelës ieðkojo 100–600 GeV energijøintervale. Ðiuo metu paieðkø intervalassmarkiai susiaurëjæs, o 2011 m.gruodþio mënesá plaèiai nuskambëjoCERN‘o pranešimas, kad 124–126GeV ribose pastebëtos tam tikros„smailës“ detektoriø duomenyse, liudijanèiosgalimà Higgso egzistavimà.Reikia surinkti dar daug patikimø duomenø,kad ðie pastebëjimai bûtø patv<strong>ir</strong>tintiarba atmesti, taèiau fizikai yraásitikinæ, kad iki <strong>2012</strong> metø pabaigosmes tikrai þinosime atsakymà.<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6 23