Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

wiecznasti,2045“ (GF 2045), ið pavadinimo nurodantá,kad bus ðnekama apie pasaulioateitá ligi mûsø ðimtmeèio vidurio. Kodëlpasirinkta tokia data? Jei jos aiðkinimaskiek plaèiau nuklystø á masinæ auditorijà,tai reakcija bûtø panaði á majø kalendoriuje„perskaitytà“ pasaulio pabaigà.Trumpam stabtelkime ties ðia data.Astronomai gerai þino, kas yra singuliarinistaškas. Tokiame taðke ávyko BigBang – Didysis sprogimas, per kurá gimëvisata, erdvë ir laikas. Singuliarinis taðkasreiðkia ir toká bûvá, kuriame dingsta visiankstesni dësniai ir taisyklës. Po to arbaatsiranda nauji, arba prasideda regresas,kaþkokia atgal gráþimo bûklë. Ðtai tokio tipotaðkas esà artëja ir þmonijos istorijoje.Mûsø padangëje labiau mokslo populiarinimosrityje þinomas rusø fizikas profesoriusS.Kapica, vertindamas demografiniusrodiklius, tvirtina, kad ta kritinë bûklë buspasiekta, kai pasaulyje gyvens 11,4 milijardoþmoniø. Tai ávyks 2045-aisiais. Paklaida– plius minus dvideðimt metø.Tokià datà liudija ir pasaulio kelias á informacinævisuomenæ. Kompiuteriø galingumasne taip seniai dvigubëdavo kas kelerimetai. Dabar ðis laikas sutrumpëjo ligi11 mënesiø. Ir tai ne riba. Nupieðæ ðio greitëjimografikà matysime, kad netrukus jokreivë gali ðauti vertikaliai aukštyn. Jei jojeatsispindi ir civilizacijos evoliucija, tai tasðuolio momentas ir reikð singuliariná taðkà,kuriame dingsta viskas, kas buvo, iratsiveria naujoji Pradþia. Tiesa, yra tvirtinanèiø,kad þmonija panaðias bûkles jauyra ne syká pergyvenusi. Pavyzdþiu nurodomaXIX a. pabaiga, kai atrodë, kad visididesni miestai bus palaidoti po arkliø mëðlu,kurio buvo neámanoma nei iðkuopti, neiiðveþti. Taèiau ðià problemà netrukus iðsprendëautomobilis.Kongreso GF 2045 dalyviai nurodë irpagrindinæ susitikimo prieþastá. „Þmonijavirto vartotojø visuomene ir yra prie totalinioraidos orientyrø prasmës praradimoribos. Daugumos þmoniø interesaiið pagrindø remiasi tik savo komfortobûklës palaikymu“, – raðoma jø paskelbtamemanifeste. Iðeitis tebesanti viena –„...áveikti esmines fiziniø ir psichiniø galimybiøribas, kurias þmogui yra suteikæsbiologinio kûno ribotumas“. Tam tiksluibûtina tobulinti ne tik mûsø aplinkà, betir patá þmogø.Tarp tø norinèiø tobulinti yra ir tie, kurieðá darbà jau rimtai dirba. Pasaulyje geraiþinomas R.Kurzveilas (Ray Kurzweil).Spaudoje jis vadinamas vienu ið 16 revoliucionieriø,kuriø darbai sukûrë dabartiniøJAV ávaizdá. Jis – planðetinio kompiuterioiðradëjas, skaitmeninio pianino autorius,sëkmingai darbuojasi optiniø simboliøatpaþinimo srityje, kalbos atpaþinimotechnologijose. Kita garsenybë – japonasHirosi Isiguro pasaulio genijø ðimtukeávardijamas 28-uoju. Tai vienas þinomiausiøðiandien kibernetikos ir robotøtechnikos specialistø. Tuo tarpu brità KevinàVarvikà (Kevin Warwick), valdymo sistemøkûrëjà, galima pavadinti pirmuojuplanetos kiborgu. 1996-aisiais jis pasipraðë,kad á jo rankos nervà kelioms dienomsbûtø implantuotas mikroprocesorius, oprie peties pritvirtintas siøstuvëlis. Mintimisjis uþdegdavo ir uþgesindavo kambaryjeðviesà ir net varstë duris.Ko gi turëtø imtis tie, kurie mus noritobulinti? Pirmiausia, daugelis jø ásitikinæ,kad nëra neákandamø uþdaviniø, skiriasitik jø sudëtingumas. Nuo to momento,kai þmogus paëmë á rankas lazdà, jisvisà laikà siekë kam nors atiduoti savofiziniø galiø funkcijas. Ta lazda ilgainiuivirto ginklu, þemës dirbimo padargu, darvëliau – vos mygtuko paspaudimu valdomomismašinomis ir mechanizmais. Átai, kà vadiname technika – automobilius,telefonus, televizorius, iðtisus fabrikus,– þmogus nuolat projektuoja savofizinio kûno funkcijas, jas nuo savæs atskiriair perkelia á iðoriná pasaulá.Nukelta á 34 p.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 29