Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

Kauno mokslininkø projektuose – naKaune, Lietuvos energetikos institute (LEI), 2008 m. ákurtas Vandenilioenergetikos technologijø centras (toliau Centras) – „Santakos“slënyje kuriamo nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikostechnologijø mokslo centro dalis – pastaraisiais metais EuroposSàjungos lëðomis modernizavo techninæ árangà. Lietuvos mokslininkøádirbis ðioje srityje, galimybë atlikti sudëtingus tyrinëjimustraukia atvykti á Centrà tyrëjus ir ið kitø ðaliø.pigus ir ekoloBeata BARAUSKAITËVandenilis – labiausiai paplitæs cheminiselementas – yra laikomas vienuperspektyviausiø taupios ir ekologiðkosenergijos neðikliø namø ûkio reikmëms,gamybai, transportui. Vandenilio savybëmsir pritaikomumui nagrinëtipastangas sutelkia ir Lietuvosmokslininkai, turintysmoksliniø, praktiniø idëjø,kaip vandenilá panaudotitransporto priemoniø kurui.Ðvaraus gamtos kuro privalumaiVandeniliu varomi automobiliai neteršiagamtos, yra ekonomiški ir veikiatyliai. Tokio kuro elementai pustreèio kartoefektyvesni uþ vidaus degimo variklius,nes jiems reikalingas tik vandenilisir deguonis, kuriuos galima gauti, pavyzdþiui,iš vandens ir tiesiog oro.„Galutiniai vandenilio energetikosproduktai – elektros energija ir vandensgarai. Á aplinkà neišmetami nei anglies,nei azoto junginiai. Tai milþiniškas privalumas,ypaè numatant, kad mûsø keliaisvaþinëjanèiø transporto priemoniønuolat daugës“, – sako Centro vadovasdr. Darius Milèius.Vandenilis patrauklus tuo, kad kiekvienaðalis galëtø jo pasigaminti ið vietiniøþaliavø: biomasës, vandens, naftosproduktø ir kt. Ðiuo metu daugiausiai joiðgaunama ið gamtiniø dujø.Ekologiðkas vandenilio kuras gerokaipabrangina automobiliø gamybà. Jøkaina kelis kartus didesnë uþ tuos, kuriøbakai pripildomi benzino, dyzelinoar gamtiniø dujø. Nepaisant palyginti dideliøkaðtø, jei pavyks sëkmingai realizuotididþiøjø automobiliø gamintojø, tokiøkaip „Toyota“ ir „Honda“, uþmojus,tikimasi, kad iki 2015 m. pasaulyje turëtøvaþinëti apie ðimtà tûkstanèiø vandeniliuvaromø automobiliø.Masinei gamybai – dar brangokasKas trukdo vandenilá plaèiai naudotikaip daug efektyvesnæ kuro rûðá? „Perbrangi vandenilio gamyba, nepakankamaiiðtobulinti saugojimo bûdai, nesukurtakuro uþpildymo kolonëliø infrastruktûra“.Vienas didþiausiø iððûkiø – vandeniliosaugojimas, nes saugojimo sistemosuþima didelá tûrá ir yra pernelyg masyvios.Todël mokslininkai ieðko bûdø, kaip sumaþintidujø tûrá, jas suspaudþiant, suskystinantar sudarant kompaktiškesniusvandenilio ir kitø medþiagø junginius.Kompleksinëms vandenilio saugojimosistemoms gaminti kuriamos medþiagos,kurios maþai reaguotø ar net visiðkainereaguotø su vandeniliu ir ið kuriøpagamintas saugyklas bûtø galima pakartotinaipripildyti tûkstanèius kartø.Centre vykdomi tyrimai yra susijæ suvandenilio saugojimu kietu pavidalu –metalø ir vandenilio junginiuose, metaløhidriduose. Teoriðkai tai – optimalus vandeniliosaugojimo bûdas. Deja, dabar egzistuojanèiosmetalø hidridø sistemos,kuriose bûtø galima saugoti 5 kg vandenilio(tiek jo reikia, kad lengvasis automobilisnuvaþiuotø 500 km), sveria apie400 kg. Todël Centre bandoma sukurtiAuger elektronøspektroskopasmetalø hidridus, kuriuosebûtø galimasaugoti gerokai didesnávandenilio kieká – tuometsaugojimo sistemos taptøkur kas lengvesnës.Nors vandenilis labiausiai paplitæscheminis elementas, taèiau egzistuojatik ávairiuose junginiuose. Jam iðgautireikia sunaudoti nemaþai elektros energijos.Taèiau mokslininkai neabejojavandenilio naudojimo sëkme. „Kai rasime,kaip pigiau atskirti ir „paimti“ ðá chemináelementà, sukursime efektyvesniusjo saugojimo bûdus, tada bus atvertaskelias pigiai ir ekologiðkai energetikai ávisas pramonës ðakas ir buitá“, – teigiacentro vadovas.Lietuvos mokslininkai aktyviai vykdošiuos darbus. Centre kuriamos naujosmedþiagos, reikalingos vandenilio gavybosprocesams. Tai – specialiosmembranos, praleidþianèios tik vandeniliodujas, kurios padeda iðgryninti vandenilá.26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6