iaus kompetencijà, didelæ folkloro rinkëjopat<strong>ir</strong>tá, atsidavimà benykstanèiailiaudies kûrybai <strong>ir</strong> nerimà dël vëluojanèiojos fiksavimo. Etnografinës vertybësðio þmogaus ak<strong>ir</strong>atyje buvo nuolatos: pamokoje,paskaitoje, konferencijoje, prienamø þidinio ar kaimo gryèioj bandantatkurti sutartinæ – jis nuolat gyveno toskultûros dvasia.S.Paliulio <strong>ir</strong> jo mokiniø surinktos tautosakosrankraðèiai saugomi Lietuviø literatûros<strong>ir</strong> tautosakos institute.Stambiausias <strong>ir</strong> reikðmingiausiasS.Paliulio darbas yra jo sudaryta <strong>ir</strong> parengtaknyga „Lietuviø liaudies instrumentinëmuzika. Puèiamieji instrumentai“(1959). Ðioje monografijoje-antologijojeautorius, XX amþiaus pradþioje tyrinëjæsliaudies muzikos instrumentø egzistavimàjø natûralioje aplinkoje, nuolatbendravæs su XIX amþiaus kaimo tradicijøtæsëjais, pateikë autentiðkø duomenøapie instrumentø gamybà, vartojimà,paplitimà, garsynus, repertuarà, terminijà<strong>ir</strong> kt. Knygos ávadiniame straipsnyje autoriuspateikë teoriná puèiamøjø muzikosinstrumentø apraðymà, remdamasis,kaip jis pats sakë, „ið liaudies pasisemtomisþiniomis“. Daugiausia dëmesiosk<strong>ir</strong>ta unikaliems liaudies instrumentinëjemuzikoje skuduèiø <strong>ir</strong> ragø ansambliams.Ðie sk<strong>ir</strong>tingo organologinio tipo, bet giminingossutartiniðkos muzikos ansambliai(kapelijos, orkestrai) apibûdinti áva<strong>ir</strong>iapusiðkai,taikant kompleksiná tyrimømetodà, iðkeliant bûdingiausias jø (þmogaus– instrumento – muzikos) egzistavimosavybes. Dominuoja istorinis-etnografinistyrimø pradas.S.Paliulis aiðkino jautæs pareigà paskelbtiilgai rinktà retà medþiagà <strong>ir</strong> apsaugotijà nuo iðnykimo, prisidëti prie gilesniomûsø liaudies kultûros paþinimo.Vëliau S.Paliulis beveik visà savo dëmesáskyrë instrumentinei muzikai tvarkyti,klasifikuoti.Šios monografijos-antologijos pagrinduS.Paliulis 1964 m. Lietuvos moksløakademijos Istorijos instituto mokslotaryboje apgynë istorijos mokslø kandidato(dab. daktaro) disertacijà. Tai ið tiesødidelë vertybë, tikra liaudies instrumentinëskultûros enciklopedija, svarbimedþiaga bendrajai muzikos istorijai <strong>ir</strong>tradiciniam muzikavimui. Ðiandien ði liaudiesmuzikos instrumentø antologija jauyra bibliografinë retenybë.Prie reikðmingesniø S.Paliulio darbøreikia prisk<strong>ir</strong>ti jo studijà „Daudyèiø poveikissutartiniø muzikai“. Rinkdamas sutartines,autorius yra pastebëjæs, jog ten, kurjos giedamos, vartojami <strong>ir</strong> bûdingi liaudiesmuzikos instrumentai – skuduèiai, ragai,daudytës, kanklës. Jis nustatë, kaddaugelio sutartiniø melodijos atitinka daudyèiønatûraliojo garsaeilio intervalus, kadsutartiniø melodika „ðokinëja“ daudyèiønatûraliojo garsaeilio intervalais, kuriuosbuvo pamëgæ giesmininkai. Jie buvo pripratæprie daudyèiø intervalø, nuo jø giesmininkainenukrypdavo <strong>ir</strong> neskambantðiems instrumentams.Originalûs S.Paliulio etnografinio pobûdþiostraipsniai, iðspausdinti knygos„Að iðdainavau visas daineles“ I <strong>ir</strong> II tomuose.Su kokia meile apraðytos Apaðèiosupës apylinkës, kiekvienas vingis,kiekviena brasta, intakas, kaimas <strong>ir</strong> sodyba,ten gyvenæ þmonës – asmenybës– skudutininkai, ragø bei daudyèiø pûtëjai,sutartiniø giesmininkës <strong>ir</strong> ðokëjos…Dar studijø <strong>ir</strong> mokytojavimo metais nekartà lankyti senukai, domëtasi savitaisjø charakteriais, pateiktomis sutartinëmis,dainomis, instrumentine muzika, pasakojimais…Tikras etnografijos rojus!Susidarai talentingo literato plunksna <strong>ir</strong>su meile apraðytà gimtojo kraðto, jo þmoniøgyvenimo <strong>ir</strong> tradicijø vaizdà. Varguar aps<strong>ir</strong>iktume ðias apybraiþas pavadindamietnografinëmis studijomis, reikðmingomis<strong>ir</strong> etnologijos mokslui.Svarbus mokslo darbas – S.Paliuliopraneðimas apie lietuviø liaudies puèiamuosiusmuzikos instrumentus, skaitytasVII Tarptautiniame antropologø <strong>ir</strong> etnograføkongrese Maskvoje.S.Paliulis visà gyvenimà buvo pasinëræsá savo kraðto etninæ kultûrà, suvokëtautosakos uþraðymo reikðmingumà,pats stengësi tai daryti <strong>ir</strong> skatino kitus.Jo veikloje iðryðkëja tam tikri prioritetai.* Tyrinëdamas liaudies instrumentinæmuzikà vadovavosi anuomet dar intuityviaisuvokiamu, o ðiandien jau dominuojanèiuetnofoniniu tyrimø metodu– nedaloma þmogaus, instrumento <strong>ir</strong> muzikosvienybe.• Nustatë daudyèiø natûralaus garsaeiliopoveiká sutartiniø muzikai.• Iðanalizavæs S.Stanevièiaus, S.Daukanto,M.Valanèiaus, A. <strong>ir</strong> J.Juðkø, L.Rëzos,F.Kurðaièio, T.Lepnerio kûrybiná palikimà,iðkëlë versijà apie platesná sutartiniømuzikos geografiná paplitimà, teigë,kad giesmiø bûta <strong>ir</strong> dzûkuose, <strong>ir</strong> þemaièiuose,<strong>ir</strong> prûsø lietuviuose.• Paveiktas A.Sabaliausko, A.R.Niemio,pratæsë jø pradëtus ðiaurës rytø Lietuvosmuzikinës tautosakos tyrimus monografijoje-antologijoje„Lietuviø liaudiesinstrumentinë muzika“.• Sukaupë, susistemino <strong>ir</strong> padovanojoLietuviø literatûros <strong>ir</strong> tautosakos institutuigausià savo surinktà tautosakà,kad ji galëtø bûti toliau tyrinëjama.Didelës gyvenimo pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> platausak<strong>ir</strong>aèio humanitaras gerai mokëjo rusø,lenkø, vokieèiø, esperanto kalbas. Pastarajaibuvo tiesiog fanatiðkai atsidavæs,ðia kalba bendravo su kitais esperantininkais,raðë straipsnius.1996 m. rugsëjo 19 d. Stasys Paliulisatsisveikino su ðiuo pasauliu, o rugsëjo21 d. kraðtieèio, liaudies muzikos mëgëjomonsinjoro K.Vasiliausko bei artimøjøbuvo palydëtas á Antakalnio kapines.Kuklus, taktiðkas, kruopðtus, visiemsmums, su juo bendravusiems, be galogeranoriðkas vyresnës kartos inteligentas,dëjæs pamatus lietuviø folkloristikai<strong>ir</strong> iki ðiol dar per maþai ávertintas! Jo praktinë<strong>ir</strong> mokslinë veikla buvo <strong>ir</strong> tebëra tarsitiltas ið praeities á ateitá, tradicinës kultûrosorientyras ateinanèioms kartoms.Adolfas Sabaliauskas, Jadvyga Èiurlionytë,Stasys Paliulis. Dvideðimtojo amþiausþmonës, arba tiesiog Amþiausþmonës, lietuviø liaudies kultûros perlørinkëjai, puoselëtojai, leidiniø rengëjai,palikæ mums tas vertybes, kuriomis grindþiamaðiandienë nacionalinë kultûra.Paprasti, darbðtûs, pasiðventæ þmonës,neskubëjæ siekti mokslo laipsniø, o tiesiogd<strong>ir</strong>bæ sunkø kasdiená darbà, suvokæto darbo svarbà <strong>ir</strong> prasmæ – iðsaugotitautinës kultûros pamatà, senoliø tradicijas,kad jø nesunaikintø laikas bei svetimøkultûrø invazija.S.Paliulio nerimas dël liaudies kûryboslikimo <strong>ir</strong> buvo pagrindinë varomoji jëgaatsidëti tautosakininko darbui. Jo atv<strong>ir</strong>umas<strong>ir</strong> dosnumas atmintini visiems, kurielankësi jo namuose, raðë disertacijas, knygas,straipsnius, naudojosi jo sukauptamedþiaga, prisiminimais <strong>ir</strong> patarimais. Jisgeranoriðkai perdavë jaunajai kartai savouþgyventas vertybes pagal natûralø perimamumoprincipà, nuoseklø kartø ryðá.Gal dël to per daug nesiverþë raðyti habilitaciniodarbo, vis atidëdavo já vëlesniamlaikui <strong>ir</strong> svarbesniu dalyku laikë iðleisti tai,kà yra sukaupæs. Kuklaus, doro gyvenimobûdo <strong>ir</strong> prigimties þmogaus neviliojogreitai „daroma“ karjera.Šiandien S.Paliuliui bûtø 110 metø.Jo atminimà saugo gimtinë, visi liaudieskûrybos puoselëtojai. Já nuolat jauèiameðalia – giedodami ar skuduèiuodami jouþraðytà sutartinæ, skaitydami jo darbus.Tokio þmogaus <strong>gyvenimas</strong> <strong>ir</strong> darbai yrapasišventusio tarnavimo tautai pavyzdys.20 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6
Lazeriø pramonë <strong>ir</strong> mokslinë veikla – vienasrièiø, kur Lietuva savo laimëjimais garsëjapasaulyje. Ðiemet sukanka 25-eri metai, kailietuviðki lazeriai buvo parodyti Vakarø pasauliui.1987-aisiais UAB „Eksma” sukurtas <strong>ir</strong>pagamintas lazeris p<strong>ir</strong>mà kartà buvo eksponuotasdidþiausioje Europoje lazeriøparodoje Miunchene.Lietuvoslazeriø pramonëlygiuojasi á JAV <strong>ir</strong>Tarptautinës parodos – vartai ápasauláMiunchene vykstanèios aukðtøjøtechnologijø parodos – vienos svarbiausiø<strong>ir</strong> prestiþiðkiausiø pasaulyje, jø Lietuvosatstovai nepraleidþia. „Didþiausiosparodos vyksta Miunchene (Vokietija),JAV, Japonijoje. Ðtai, pavyzdþiui. MiuncheneLietuvos stendas neseniai stovëjotarp rinkos lyderiø – JAV <strong>ir</strong> Kinijos stendø– <strong>ir</strong> visuotinai buvo pripaþintas áspûdingiausiu.Lietuviai ðiemet dalyvaus Kinijos,Pietø Korëjos parodose. Japonijojedël vietinës rinkos specifikos daþniausiaidalyvauja vietiniai partneriai”, – pasakojaLazeriø <strong>ir</strong> ðviesos mokslo <strong>ir</strong> technologijøasociacijos (LŠMTA) vykdomasisd<strong>ir</strong>ektorius dr. Petras Balkevièius.Dalyvavimas tarptautinëse parodose,anot paðnekovo, – ypaè svarbus lazeriøgamintojø veiklos aspektas. Nuolatinis dalyvavimasparodose rodo ámonës stabilumà<strong>ir</strong> potencialà, èia taip pat uþmezgamossvarbios mokslo <strong>ir</strong> verslo paþintys.Krizë Lietuvos lazeriø gamintojusaplenkëKinijàÁdomu tai, jog Lietuvos ekonomikaisunkiausiais pastaraisiais metais aukðtøjøtechnologijø rinkos atstovai nei krizës,nei nuosmukio praktiðkai nepajuto.Lietuvos lazerininkø sëkmës pamatas,pasak P.Balkevièiaus, buvo <strong>ir</strong> yra glaudusmokslo <strong>ir</strong> verslo ryðys. Mat dauguma dabartiniødidþiausiø Lietuvos lazeriø ámoniøákûrëjø – iðeiviai ið akademinio mokslopasaulio. Jie anksèiau sugebëjo sëkmingaisujungti praktinæ pat<strong>ir</strong>tá su vadybinëmisþiniomis <strong>ir</strong> pakëlë ðià aukðtøjø technologijøsritá á pasauliná lygmená.„1992-aisiais 100 proc. Lietuvos eksportoá Japonijà sudarë lazeriai – visi 2vienetai“, – sudëtingus laikus mena dr.P.Balkevièius. „Mûsø pat<strong>ir</strong>tis <strong>ir</strong> praktikaiš dalies atëjo <strong>ir</strong> ið Sovietø Sàjungos, taippat jos karinio komplekso – gamindavomenestandartinius matavimo prietaisus.Vëliau ats<strong>ir</strong>ado ádomiø vienetiniø uþsakymø,kuriø niekas kitas neapsiimdavodaryti. Pradëjome vaþinëti á tarptautinesparodas su savo gaminiais <strong>ir</strong> buvomeávertinti”.„O šiemet Japonijos ambasada savoleidinyje, sk<strong>ir</strong>tame diplomatiniø santykiøatkûrimo 20-meèiui, lazerius akcentuojakaip Lietuvos eksporto á Japonijàprekæ, visais laikotarpiais sudariusià didelædalá, o 2010–2011 m. – treèdalá visoLietuvos eksporto“, – tarptautinius laimëjimusvardija P.Balkevièius.Tarp ávertinimø – lazeriniø technologijø„Oskarai“ <strong>ir</strong> Europos kosmosoagentûros uþsakymaiLazeriniø technologijø srityje Lietuvaiapdovanojimø netrûksta – pernai UAB„Ekspla“ prestiþiniuose San Franciske(JAV) vykusiuose apdovanojimuose„Prism Awards for Photonics Innovation“dþiaugësi iðkovotu paþangiausio pasaulyje2010-øjø gaminio moksliniams tyrimamssk<strong>ir</strong>tø lazeriø kategorijoje titulu, darvadinamu aukðtøjø technologijø „Oskaru”,uþ bendrovës sukurtà lazerá „NT200“.Tais paèiais metais Vokietijos ûkio apdovanojimøLietuvoje ceremonijoje UAB„Altechna“ áteiktas prizas nominacijoje„Atsakomybë uþ ateitá“, paèioje Vokietijoje– verslo apdovanojimas uþ lyderiaujanèiastechnologijas bei pavyzdinæ jaunø <strong>ir</strong>patyrusiø darbuotojø komandà. Konkurse„Swedish Business Awards 2011“ „Altechna“pripaþinta harmoningiausiai auganèiakompanija, o ðiemet ði ámonë iðrinktaMetø þiniø ekonomikos ámone.Sëkmingus metus pratæsë <strong>ir</strong> dar vienassvarbus tarptautinio pripaþinimo þenklas.Ðià vasarà vienoje ið lazeriniø ámoniø– UAB MGF „Ðviesos konversija” –apsilankë Europos komisarë Ma<strong>ir</strong>e Geoghegan-Quinn.Ji, dalyvaudama Pasauliolietuviø ekonomikos forume, pati panoroaplankyti Lietuvos lazerininkus, susipaþintisu jø vykdoma veikla.Lietuvoje jau anksèiau pasklido þinia,jog dar viena mokymø projekto dalyvë –UAB „Optolita“ gamins itin preciziðkusoptikos komponentus Europos kosmosoagentûros kuriamam palydovui.„Visi šie laimëjimai – nuoseklaus deðimtmeèiødarbo, lëmusio pastarøjø metøsëkmæ <strong>ir</strong> garantuotà þengimà á prieká,rezultatas nepaisant sudëtingos globalios<strong>ir</strong> vietinës ekonomikos situacijos“, –pabrëþë P.Balkevièius.Þingsnis á pasaulio industrinesrinkasPaklaustas apie dabartines Lietuvoslazeriø rinkos tendencijas, paðnekovasnedvejodamas mini eksporto didëjimà áAzijos ðalis – Kinijà, Pietø Korëjà. Taip patpagaliau ats<strong>ir</strong>anda p<strong>ir</strong>këjø <strong>ir</strong> Lietuvoje –dabar vietinëje rinkoje nuperkama apie10–15 proc. lazerininkø produkcijos. Kiti85 proc. sk<strong>ir</strong>ti eksportui.Didþiausias lazerininkø ateities uþmojis– augantys uþsakymai ið industrinësrinkos. „Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaroapie 10 proc. pasaulinës moksliniølazeriø rinkos. Tai yra labai daug. Taèiaumûsø tikslas – tiekti árenginius tokiomsindustrijos milþinëms, kaip „Samsung”ar LG – <strong>ir</strong> ne po vienà aparatà. Ðio uþmojouþuomazgos jau matomos, tikimësper kelerius artimiausius metus þenkliaipadidinti pardavimus šioje rinkoje”, – ateitiesplanus apibendrino dr. Balkevièius.<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6 21