Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

A. Römeriotëvo EdvardoJono Römerio1843–1844 m.dienoraðèioatvarta1877 m.KarolinaveA. Römerioparengtashumoristinisrankraštinislaikraðtëlis„Wiatryparafialne“dikystëje, tëvo tremtis, be abejo, turëjoátakos dailininko asmenybës formavimuisi.Gilesnë ðiø patirèiø analizë galbût padëtøsurasti atsakymà á klausimà, kodëlišvaizdus, turtingas, iðsilavinæs, puikiuhumoro jausmu ir ávairiopais talentais apdovanotasvyriðkis ðeimà sukûrë jau áþengæsá penktà deðimtá.1850–1851 m. E.J.Römerio dienoraðtyjeapraðytas jaudinantis tëvo ir sûnaussusitikimas Pokrovske po ilgus metus trukusiopriverstinio iðsiskyrimo. Sulaukæsaðtuoniolikos, baigæs mokslus Vilniausbajorø institute, A.Römeris paliko já uþauginusiøseneliø namus Vilniuje ir 1850m. rugpjûtá atvyko pas tëvà. Dvejus metusgyveno kartu Pokrovske ir Vologdoje,1852 m. gráþo á iðsiilgtàjà Lietuvà.Tolesni Alfredo Römerio gyvenimovingiai – kelionës po didþiuosius VakarøEuropos meno centrus Paryþiø, Romà,gyvenimas tëvo jam paskirtame Kriaunødvare (Rokiðkio r.), studijos Miunchenodailës akademijoje – atsispindi dauggeriau tyrinëtojams þinomuose vëlesniømetø tëvo dienoraðèiuose. Trys ið jø –1859, 1862, 1868 m. – saugomi Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje,likusieji – Lenkijos nacionalinëjebibliotekoje Varðuvoje. Praëjusiais metais,tarpininkaujant dailëtyrininkei J.Ðirkaitei,Römeriø giminës palikuonë AdaRomer-Wysocka, gyvenanti Paryþiuje,Vrublevskiø bibliotekai padovanojo trûkstamødienoraðèiø kopijas (mikrofilmai).Taigi nuo šiol tai – vienintelë atmintiesinstitucija, galinti mokslininkams pasiûlytivisà E.J.Römerio dienoraðèiø rinkiná,kurá sudaro 30 tomø.Sekdamas tëvo pavyzdþiu, A.Römeristaip pat raðë dienoraðèius, taèiau netaip pedantiðkai ir drausmingai kaip jis, árankas mieliau imdavo teptukà, neiplunksnà. Vis dëlto palengva ir jo archyveKarolinavo dvare prisikaupë dienoraðtiniøuþraðø. Deja, jie, dailininko duktersElenos Römerytës-Ochenkovskos teigimu,dingo karø ir socialiniø suiruèiø metais.Duktë suspëjo 1913 m. spaudojepaskelbti Paryþiuje 1870–1871 m. tëvoraðyto dienoraðèio fragmentus (H. R.-O.[Römer-Ochenkowska, Helena]. Sztukalitewska. II : Alfred Römer, Litwa i Ruú,zesz. 7, 8, 9, Wilno, 1913, p. 13-19). Metaisanksèiau Henrykas Moúcickis savaitraðtyje„Tygodnik illustrowany“ publikavokito dienoraðèiui artimo þanroA.Römerio rašinio – prisiminimø apie1863–1864 m. sukilimà ir nelaisvëjeDaugpilio (Latvija) tvirtovëje praleistusmetus – iðtraukas.Daug gausesnis A.Römerio epistolinispalikimas. Vien Vrublevskiø bibliotekojesaugoma apie 100 ávairiose VakarøEuropos ðalyse, Rusijoje, Lietuvoje 1850–1894 m. tëvui, seneliams, broliui Izidoriui,literatui, kraðtotyrininkui, kolekcininkui LiucijonuiEduardui Uzemblai (1864–1942),Vilniaus spaustuvininkui ir knygø leidëjuiAdomui Zavadskiui (1814–1875), istorikui,gydytojui Juozapui Belinskiui (1848–1926), garsiam Vilniaus advokatui KlemensuiZanui (apie 1851–1889) ir kitiemsraðytø jo laiðkø, kurie vis dar laukia atidaustyrinëtojø þvilgsnio ir ávertinimo.Rašydamas ilgus, emocionalius, o kartuir informatyvius laiškus, dailininkas retkarèiaisnesusilaikydavo kamputyje ar paraðtëjenebrûkðtelëjæs ðarþo, neiliustravæs apraðytovaizdo, tad nepaprastai ádomu juosskaityti ir þiûrëti, mëgaujantis menininkoiðmone, humoro jausmu.A.Römerio polinká pokðtauti, sugebëjimàá gyvenimà þvelgti su ðypsena darakivaizdþiau parodo daugybë jo sukurtøkarikatûrø. Ðiandien jos – neákainojamamedþiaga to meto provincijos dvarininkøgyvensenos, paproèiø, aprangos tyrinëtojams.Karikatûromis dailininkas iliustravosavo sumanytà rankraðtiná humoristinálaikraðtëlá „Wiatry parafialne“ (Parapijø vëjai),kurá „leido“ 1861–1877 m. Kriaunoseir Karolinave. Bibliotekoje saugomi du ðiounikalaus laikraðtëlio numeriai.Dar vienas dþiugus pastarøjø metø atradimas– 1882–1883 m. A.Römerio sukurtiskulptûriniai medalionai, kuriuose pavaizduotiÞemaièiø vyskupo AleksandroBeresnevièiaus (1823–1902) ir Vilniausvyskupo Karolio Hryneveckio (1841–1929) portretai. Nors pasiraðytas tik pirmasismedalionas (ARömer fecit), remiantisdailininko dukters sudarytais tëvo darbøsàraðais, galima pagrástai teigti, kad irantrojo autorius yra A.Römeris. Ið viso menininkasyra pagaminæs apie 40 tokio pobûdþiodarbø. Per dvideðimt ið jø saugomaLietuvoje. Iki ðiol menotyrininkams buvoþinomi tik du vyskupo A.Beresnevièiausmedaliono egzemplioriai, esantysLietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose.Vyskupo K.Hryneveckio medalionaslaikytas dingusiu. Sunku pasakyti, kodëlatrastieji A.Römerio skulptûriniai darbai sukitomis jo muzealijomis pokariu nebuvoperduoti muziejams. Kad ir kaip ten bûtø,svarbiausia, jog jie iðliko. Dþiaugiamës,galëdami nupûsti nuo jø uþmarðties dulkesir pristatyti visuomenei.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 33