laikraðèio redaktoriumi nuo pat ákûrimo1911 m. buvo T. Vrublevskio draugasLiudvikas Abramovièius (1879–1939).Laikraðtyje buvo spausdinami straipsniaiið LDK istorijos, naujienos ið lietuviø, gudø<strong>ir</strong> kitø tautybiø þmoniø gyvenimo Vilniuje<strong>ir</strong> <strong>Vilniaus</strong> kraðte, spausdinami literatûriniaidarbai. 1921 m. atkurto laikraðèioredakcija <strong>ir</strong> administracija ið Pylimogatvës <strong>Nr</strong>. 3 persikëlë á tuos paèius namus,kur gyveno T.Vrublevskis. T.Vrublevskiorûpesèiu laikraðtis skelbdavonaujienas ið E. <strong>ir</strong> E. Vrublevskiø bibliotekosgyvenimo.Tarp savo buto sienø T.Vrublevskis jokiubûdu neuþsidarydavo, mielai dalyvavovisuomeniniame <strong>Vilniaus</strong> gyvenime,ypaè lietuviø renginiuose. Graþus <strong>ir</strong> prasmingasbuvo T.Vrublevskio bendradarbiavimassu Lietuviø mokslo draugija(LMD, ákurta 1907). Draugija kvietë já taptivaldybos nariu. Jis sutiko, parengë draugijosnuostatus. Draugijos sus<strong>ir</strong>inkimuoseskaitë praneðimus apie <strong>Vilniaus</strong> istorijà,spaudos lietuviø kalba draudimà, kitaspaskaitas. Paþymëtina, kad LMDrengtame paskaitø cikle apie lietuviðkosspaudos draudimà (1925 m. geguþësmën.), ðvenèiant 20-àsias spaudos draudimopanaikinimo metines, buvo paskutinisT.Vrublevskio vieðas pas<strong>ir</strong>odymas.Valentinos KULIKAUSKIENËS nuotr.Tado Vrublevskio antkapis Rasø kapinëse VilniujeBiblioteka – gyvenimo tikslasKokioje aplinkoje augo T.Vrublevskiobiblioteka? Tuo metu spauda lotyniškušriftu buvo uþdrausta po 1863 m. sukilimo,reakcija nepaliko be dëmesio <strong>ir</strong> veikusiøbibliotekø, knygynø. Jie buvo vertintikaip lenkiðkos kultûros þidiniai. Generalgubernatoriausásakymu buvo uþdarinëjamos<strong>ir</strong> naikinamos lenkiðkos bibliotekos,jø vietoje steigiamos rusiðkos.Patys valdininkai, áþvelgæ lenkiðkose knygosepavojø santvarkai, visai kitaip kalbëjoapie rusiðkø knygø bibliotekas: „rusøðvietimas – stipresnis uþ rusø durtuvà“.Taèiau susidûræ su uþdarinëjamø vienuolynøknygø kalnais, vis dëlto nutarëásteigti vieðàjà <strong>Vilniaus</strong> bibliotekà <strong>ir</strong> á jàtas knygas suveþti. Taigi Vilniuje nuo1867 m. buvusiose universiteto patalposeveikë <strong>Vilniaus</strong> viešoji biblioteka, kuribuvo komplektuojama daugiausia rusiðkomisknygomis. Apie joká lituanistiná arLDK knygø paveldo komplektavimà kalbosnebuvo. Vilniuje esanèios <strong>Vilniaus</strong>mokslo bièiuliø, Lietuviø mokslo, Baltarusiømokslo, Þydø mokslo institutodraugijos taip pat kûrë savo bibliotekas.T.Vrublevskis savo bibliotekà siekëpadaryti prieinamà visiems, nepaisanttautybës, kilmës, tikëjimo, politiniø paþiûrø.Taèiau p<strong>ir</strong>miausia reikëjo gerai apsvarstytigalimybesatverti bibliotekà visuomenei.Reikëjo <strong>ir</strong>darbo, <strong>ir</strong> laiko, <strong>ir</strong> pinigø.Ið tëvø paveldëtassantaupas, advokatohonorarà panaudojanaujiems leidiniams,o kartais uþ darbà paimdavoknygø.T.Vrublevskis buvone tik kolekcininkas,jis buvo eruditasbibliografas, darbðtusbibliotekininkas, knygøtvarkymo specia-listas. Kad spëtø padaryti kuo daugiau,keldavosi ketv<strong>ir</strong>tà valandà ryto <strong>ir</strong> iki aðtuntosvalandos tvarkë knygas – inventorino,katalogavo, dëjo á lentynas pagal vadinamàjàOlenino sistemà, tvarkë <strong>ir</strong> specialiuosiusrinkinius – smulkiàjà spaudà,þemëlapius, raiþinius, fotografijas, muziejiniuseksponatus <strong>ir</strong> rankraðèius.Sparèiai auganèiai bibliotekai archyviniaidokumentai buvo nuperkami kartusu knygø rinkiniais arba atkeliaudavosu depozito teise, kartais tiesiog bûdavopadovanojami, paliekami testamentu.Taip bibliotekoje ats<strong>ir</strong>ado Henriko Pliaterioið Pustynës 6000 tomø biblioteka,ásigyta 1907 m. uþ 2500 rub., Juzefo Ciechanovièiausknygø rinkinys, ásigytas1909 m. uþ 1396 rub., Juzefo Veisenhofodokumentø rinkiniai, ásigyti 1911 m.uþ 365 rublius, 1819–1926 m. rankraðtiniøþemëlapiø kolekcija ið Jano Veisenhofo.Draugiðki santykiai su Juzefu Bielinskiu(1848–1926) padëjo – jis sutikoparduoti savo ilgus metus kauptà <strong>Vilniaus</strong>universiteto istorijos dokumentøkolekcijà, savo knygas <strong>ir</strong> rankraðèius.Rankraðtynas pasipildë <strong>Vilniaus</strong> universitetoprofesoriø korespondencija, paskaitøkonspektais, uþraðais; puoðmenatapo beveik visø <strong>Vilniaus</strong> autoriø, raðiusiønuo XIX a. pradþios iki 1863 m., cenzûruotiautografai. Ðá masyvà T.Vrublevskissutvarkë pagal to meto reikalavimus.Dar vienas komplektavimo ðaltinisbuvo sumanytas kartu su laikraðèioPrzeglàd Wilenski redaktoriumi L.Abramovièiumi.Atsiøstas recenzuoti knygas<strong>ir</strong> laikraðèius redakcija praðydavo padovanotiT.Vrublevskio bibliotekai. Surengusbibliotekoje <strong>Vilniaus</strong> knygø parodas,leidëjai buvo praðomi po vienà kità egzemplioriøpadovanoti.Knygø ðeimininkas nepaprastai branginosavo bibliotekà. Parduoti nors vienàknygà, kad galëtø pagerinti savo buitáarba turëtø lëðø iðlaidoms – laikë moraliniunusikaltimu. Biblioteka jam visuometbuvo visuomenës nuosavybë. Norsvisiems besikreipiantiems mielai parinkdavopageidaujamos literatûros, taèiauja pasinaudoti sudarydavo sàlygas vietoje,iðsineðti niekada neleisdavo paaiðkindamas:„praþudþius paskolintas knygasdaromas nuostolis visuomenei“.Per visus politinius neramumus T.Vrublevskisnesitraukë ið savo buto <strong>ir</strong> saugojobibliotekà. Karo metu stropiai rinkoáva<strong>ir</strong>ius tada spausdintus lapelius, ádomius<strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Lietuvos istorijos tyrinëjimams.Tokià misijà savo bibliotekai këlë<strong>ir</strong> ateityje, didþiausià dëmesá sk<strong>ir</strong>damasVilnianos <strong>ir</strong> Lituanikos rinkiniams.Dvideðimt metø savarankiðkai darbavæsisbibliotekoje T. Vrublevskis pagaliausuprato, kad iðaugæ fondai reikalauja naujøpatalpø, o aptarnavimui, prieþiûrai bûtina<strong>ir</strong>eikia pagalbininkø. Ðá klausimà, matyt,ne kartà aptarë su savo bièiuliais, besilankanèiaisintelektualais. Jø bûryje gimëmintis kurti draugijà, kuri imtø rûpintisbibliotekos reikalais. 1912 m. spalio 25 d.buvo patv<strong>ir</strong>tintas Eustachijaus <strong>ir</strong> EmilijosVrublevskiø bibliotekos draugijos(EEVBD) statutas, jis buvo išleistas lenkiškai<strong>ir</strong> rusiškai. EEVBD vadovauti buvosuburtas komitetas, kurio vadovu tapoT.Vrublevskis, sekretoriumi – MaksimiljanasMalinskis, iþdininku – Adomas Rimša,komiteto nariais – Marijonas Strumila,Ksaveras Zubavièius <strong>ir</strong> kiti. Ástatuose buvoaptarti svarbiausi bibliotekos gyvavimoklausimai <strong>ir</strong> jos santykis su EEVBD.P<strong>ir</strong>majame ástatø paragrafe buvo iðkeltasEEVBD tikslas: „kaupti <strong>ir</strong> saugoti bibliotekàVilniuje, kurios fonduose bûtø þemëlapiai,graviûrø <strong>ir</strong> kitokiø spaudiniø rinkiniai,taip pat rankraðèiai, senoviniai aktai,spaudai <strong>ir</strong> t.t., sk<strong>ir</strong>ti visuomenei naudotistiek mokslinei, tiek ðvieèiamajai veiklai“,o veiklos geografija – Vilnius.Taigi T.Vrublevskis oficialiai EEVBD perleidovisas nuosavybës teises ne tik á bibliotekà,bet <strong>ir</strong> á savo sklypà Vilniuje, pridëjodar 40 000 rubliø. Ir svarbiausiu iðkëlë naujojopastato klausimà. P<strong>ir</strong>masis pasauliniskaras sutrukdë planus.16 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6
Po karo savo bibliotekos klausimàT.Vrublevskis iðsprendë kaip tikras <strong>Vilniaus</strong>patriotas, kartu – kaip aukðèiausioskvalifikacijos advokatas. Teisiðkaiávertinæs EEVBD galimybes, nutarë steigtinaujà organizacijà. Ákûrë Eustachijaus<strong>ir</strong> Emilijos Vrublevskiø mokslinës paramosdraugijà (EEVMPD), kurios ástataibuvo patv<strong>ir</strong>tinti 1922 m. rugpjûèio 19d. Ðiai draugijai <strong>ir</strong> buvo pavesta rûpintisbibliotekos ateitimi. T.Vrublevskis iðkëlëdvi pagrindines sàlygas. P<strong>ir</strong>ma: kad <strong>ir</strong> kokiavaldþia Vilniø valdytø, ði biblioteka negalibûti iðveþta á kità miestà. Antra: bibliotekospaslaugos turi bûti teikiamos visiemsþmonëms, nepriklausomai nuo jøtautybës <strong>ir</strong> politiniø paþiûrø.Draugijos komitetas 1925 m. geguþës11 d. parengë bibliotekos depozitinio aktoprojektà, kurá svarstë Lenkijos tikybø <strong>ir</strong>vieðojo ðvietimo ministerija. Projektui ið esmësbuvo pritarta, taèiau viena ið pastabøtikrai prieðtaravo pagrindinei T.Vrublevskionuostatai. Buvo pasiûlyta „esantkaro pavojui, laikinas rinkiniø iðveþimasið <strong>Vilniaus</strong> neprieðtarauja sutarèiai“.Šioje derybø vietoje didþiojo Bibliotekininkogyvybë nutrûko. T.Vrublevskis m<strong>ir</strong>ë1925 m. liepos 3 d., taèiau bibliotekos<strong>gyvenimas</strong> tekëjo toliau. Draugijos komitetasderybas su Lenkijos tikybø <strong>ir</strong> vieðojoðvietimo ministerija tæsë, sutartis buvopas<strong>ir</strong>aðyta 1926 m. vasario 1 d., bibliotekosrinkiniai perëjo valstybës þinion kaipamþinas depozitas su sàlyga, kad nebûtønei dalomi, nei išveþti iš <strong>Vilniaus</strong>.Þinia apie T.Vrublevskio m<strong>ir</strong>tá þaibo greitumuapskriejo Vilniø. EEVMPD adresu pasipylëuþuojautos laiðkai <strong>ir</strong> telegramos. Buvosudarytas laidotuviø komitetas ið áva<strong>ir</strong>iøtautybiø atstovø, o paèios laidotuvës tapovisø Vilniuje gyvenanèiø tautybiø <strong>ir</strong> tikëjimøþmoniø manifestacija. Ypaè aktyviai laidotuvësedalyvavo lietuviai.To meto spaudoje spausdinami nekrologai,T.Vrublevskio gyvenimo aprašymai.Przeglàd Wileñski iðleido atsk<strong>ir</strong>ànumerá T.Vrublevskiui. Jame buvo iðspausdintosatsisveikinimo kalbos, biografija.Bûta vilèiø, jog paèiø radikaliausiøpolitiniø paþiûrø atstovai sus<strong>ir</strong>inkodraugën ne paskutiná, o p<strong>ir</strong>mà kartà, kadpagerbtø juos visus bandþiusá sutaikytiLDK pilietá. T.Vrublevskis atsisveikino susavo gyvenimo miestu – Vilniumi. Jampaliko visà savo turtà – bibliotekà. Þinojo,kad visuomet ats<strong>ir</strong>as bièiuliø <strong>ir</strong> gynëjøratas, kurie turtins jo kolekcijas <strong>ir</strong> leisjomis naudotis visiems, nepaisant tautybës,tikëjimo ar politiniø paþiûrø.Ina PUKELYTËKauno kultûriniogyvenimo ateitis –jaunimasKauno kultûros bendruomenë jaune vienus metus iðgyvena kultûros atsinaujinimokrizæ. Didieji korifëjai, garsinæKauno menà sovietmeèiu <strong>ir</strong> ankstyvuojunepriklausomybës laikotarpiu,sudeginæ save kûryba, deja, pamaþuiðkeliauja anapilin, o naujoji karta, neturëdamasàlygø kurti ðiame mieste,savo talentus atiduoda sostinei ar kitiemsEuropos <strong>ir</strong> pasaulio miestams.Kaunas vis labiau grimzta á provincialumà,ið kurio já dar bando tempti keliostarsi kometos nuðvintanèios iniciatyvos– „Kauno tekstilës bienalë“,„Auros“ organizuojamas tarptautinisðokio festivalis, Paþaislio festivalis arfestivaliai „Kaunas Jazz“ <strong>ir</strong> „KaunasPhoto“. Naujoms kultûros iniciatyvomskelià prasiskinti sunku – miestevangiai pleèiasi kultûriniai jaunimosambûriai, o <strong>ir</strong> jau esanèios iniciatyvosslopinamos dël lëðø trûkumo.Vytauto Didþiojo universiteto Menøfakultetas, suprasdamas miestui kylanèiàgrësmæ netekti svarbiausio kultûriniogyvenimo pagrindo – aktyviø <strong>ir</strong> kûrybingøþmoniø, – siûlo ambicingiems,savo kelio ieðkantiems jaunuoliams netkelias studijø programas, kurias iðklausiusKaune galëtø ats<strong>ir</strong>asti nauja <strong>ir</strong> stiprimenininkø, menotyrininkø <strong>ir</strong> meno vadybininkøkarta. Šiame mieste nuo rudensbus ruoðiami nepriklausomi, áva<strong>ir</strong>iosekûrybiniø industrijø srityse galintysd<strong>ir</strong>bti aktoriai. Jaunø, Kaune norinèiøgyventi <strong>ir</strong> kurti aktoriø trûkumuskundþiasi visi tiek valstybiniai, tiek savivaldybiøteatrai. Jø, be abejo, reikës<strong>ir</strong> neseniai mieste ásikûrusiai Kino studijaibei VDU teatrui. Bakalauro Vaidybosprograma suteiks jauniems þmonëmsvisø vaidybos lauke sëkmingaiprisitaikyti reikalingø pagrindø. Sëkmingaiuniversitete jau treèius metusveikia <strong>ir</strong> bakalauro lygmens Naujøjømedijø meno programa – á jà kasmetnori patekti vis daugiau jaunuoliø. Èiasudaryta puiki techninë studijø bazë.Ðios programos studentai taps vienaispagrindiniø Vaidybos programos studentøpartneriø – tikimasi, kad kartud<strong>ir</strong>bami bûsimieji menininkai atversnaujus meninius kelius. Treèia grupëstudentø, kurie intensyviai bendradarbiaus<strong>ir</strong> su aktoriais, <strong>ir</strong> su naujøjø medijømeno studentais, yra menotyrininkai.Seniausiai fakultete veikianti bakalaurolygmens Menotyros programayra vienintelë Lietuvoje, kurioje studentamssuteikiama integruotø þiniø apiemenà – teatrà, kinà, ðoká, dailæ (senàjà,modernià, ðiuolaikinæ), architektûrà,fotografijà. Menotyrininkai gali inicijuotiprojektus kartu su aktoriais <strong>ir</strong> vizualiøjømenø atstovais <strong>ir</strong> dalyvauti kritiniuosemeno procesuose – vertintimenà, já analizuoti, apraðyti. Magistrostudijø lygmenyje VDU Menø fakultetassiûlo naujà Kûrybiniø industrijø programà.Baigæ ðias studijas bûsimiejimeno lauko þaidëjai gebës taikyti novatoriðkuskomunikacijos, verslumo <strong>ir</strong>kûrybiðkumo modelius, kurti originaliuskûrybiniø industrijø projektus.Tik sujungus visas kûrybines kompetencijasá visumà, sudarius sàlygasjoms augti, galima Kaune tikëtis meninio<strong>ir</strong> kultûrinio atsinaujinimo. VytautoDidþiojo <strong>universitetas</strong>, suprasdamas,kokià reikðmæ þmogaus visapusiðkaigerovei turi menas <strong>ir</strong> kultûra, siekia,kad ðis atsinaujinimas kuo greièiauiðsiskleistø.Straipsnyje panaudotos nuotraukos iðLietuvos MA Vrublevskiø bibliotekosRetø spaudiniø skyriaus.<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 5-6 17