Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

plokðèius sieninius televizorius. Tokiøelektronikos árenginiø Lietuvoje dar nebuvo.Jeigu per pastaruosius dvideðimtmetø aviacijos pramonës raidos tempaibûtø buvæ kaip mikroelektronikos, tai geriausiaskeleivinis lëktuvas kainuotø kelisšimtus doleriø ir Þemës rutulá apskrietøper 20 minuèiø, sunaudojæs vos 25litrus kuro.Elektronikos dëka vykstanèià technikospaþangà atspindëjo ir robotai. Japonaidþiaugësi, kad jø robotø technikakartus greièiau nei normaliai auginamosþemëje. Praeities pavojus þmonëms buvovirsti vergais, o ateities pavojus – galimybëvirsti robotais.Po konferencijos vël aplankæs Kiotàgráþau á vienà didþiausiø pasaulio miestø– Tokijà, kurá sovietinë spauda ir televizijaskelbë esant nepaprastai uþterðtà,kur policininkai gatvëse tarsi budi su deguonieskaukëmis. Tokijas, be abejonës,turi daug problemø. Jis tarsi pasaulio laboratorija,kur išbandomos daugelis opiøAutorius (kairëje) suWasedos universitetoprofesoriumi Wataru Kinasedeðimtmeèiu lenkë Europos ðalis ir JAV.Japonijoje gamyklos, aptarnaujamosvien robotø, tuo metu buvo jau ne naujiena.Europoje ir Amerikoje dël nedarboproblemos robotai buvo maþiau paplitæ,o Japonijoje bedarbiø praktiðkai nebuvo.EXPO robotai keliomis kalbomiskalbëjosi su lankytojais, grojo muzikiniaisinstrumentais, vaidino. Prie áëjimo robotasmisteris Ateitis draugiškai pasveikindavo,paviljonuose robotai su ámontuotaisviduryje elektroniniais jutikliais ir kompiuteriulankytojams suvaidindavo ir paðokdavo,stebino delikatûs jø rankø judesiai.Vienas jø puikiai vaikðèiojo, kitas,sukurtas Tokijo Vasedos universiteto profesoriausKato, ið gaidø grojo vargonais.Prancûzijos paviljone robotas – medicinossesuo – atlikdavo visas ligoniø slaugosoperacijas. Viename paviljone ateitiesdarþoviø gamykla, naudodama saulësenergijà, hidroponiniais árenginiaisaugino pomidorus ir kitas darþoves. Vienaspomidorø stiebas – pabaisa davë 10tûkstanèiø vaisiø, o salotos uþaugo 5–6problemø. Taèiau pasirodë, kad tamemieste, kuriame tilptø beveik keturios Lietuvos,nepaisant milþiniðko keliais aukðtaisvykstanèio autotransporto judëjimo,per metus autoavarijose þûsta tik apie350 þmoniø, o oras net Tokijo centrinësegatvëse toks ðvarus, kad gali kvëpuoti„visais plauèiais“, tuo tarpu vienoje ðvariausiøVilniaus Antakalnio gatviø vasarànuo maðinø iðmetamøjø dujø negali giliauákvëpti. Japonai tais metais maistuiiðleisdavo 26, o butams 5 proc. savo uþdarbio,pusë japonø ðeimø turëjo savonamus. Neturëdami jokios energijos iðtekliø,uþ dujas ir vandená japonai mokatris deðimtàsias procento savo uþdarbio,pagaliau jie ilgiausiai pasaulyjegyvena: vyrø vidutinë gyvenimo trukmëdaugiau kaip 74 metai, o moterø – net80 metø. Nors Tokijuje kas mënesá drebaþemë, Èinþuku rajone yra keliø ðimtømetrø aukðèio dangoraiþiø. Ten árengtuoserestoranuose ir baruose aðtriøáspûdþiø mëgëjai siûbuoja kartu su tuoplieno ir stiklo pastatu.Ði kelionë buvo sudirginusi ir nervus.Atskridus á Naritos oro uostà, jis pasitikokà tik prasidëjusiu taifûnu. Japonai pasiûlëdvi galimybes vykti á Kobæ: skristiarba ið Tokijo vaþiuoti Šin Kan Sen traukiniu.Buvo aiðku, kad vaþiuojant traukiniuteks pavëluoti á konferencijos atidarymobanketà. Taèiau noras dar kartà pamatytigarsøjá Fudzijamà – japonø pasididþiavimà,ðalia kurio pravaþiuoja traukinys,o gal Dievo ranka nukreipë á traukiná,o ne á lëktuvà. Á banketà pavëlavau,bet medinës keturkampës apie deðimtieslitrø talpos sakës dëþës dar buvoapypilnës, o Boingas, á kurá man siûlë vietà,su 525 þmonëmis, sugedus vairui, tàvakarà ásirëþë á kalnà netoli Osakos miesto.Visà savaitæ japonø ir pasaulio televizijarodë, kaip ið gilaus, miðkais apaugusiotarpeklio kareiviai rinko ir malûnsparniaisgabeno lavonus.Japonijos universitetuose1989 m. gavau kvietimà ilgiau padirbëtiJaponijos universitetuose. Á Japonijàatskridau ankstyvà auksiná rudená, kai visomisspalvomis nusidaþo medþiai. TokijoNaritos tarptautiniame oro uoste manepasitiko Wasedos universiteto profesoriusWataru Kinase, kuris prieð tai buvo manosveèias Vilniuje, ir Japonijos mokslo draugijos,kuri parëmë mane finansiðkai kelionësepo Japonijos universitetus, mergaitë.Su vienu ðios Draugijos vadovø HiroshiKatsuhira, suderinus mano darboprogramà ir kelionës tikslus, nuvykau ámiesto centre esantá Ikebukaro vieðbutá.Darbà Japonijoje pradëjau aplankymusu Kinase aukðèiausio Tokijo pastato– Sunchine City. Nuo jo 60-to aukðto stebëjau,kur teks praleisti keletà mënesiø.44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6